Italijos vicepremjeras tikisi, kad rusai galės dalyvauti 2026-ųjų olimpinėse žaidynėse

Italijos vicepremjeras Matteo Salvini antradienį pareiškė norįs, kad rusų ir ukrainiečių sportininkai kitais metais varžytųsi Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse, jei jų šalys nustos kariauti.
Italijos vicepremjeras Matteo Salvini / PIERRE TEYSSOT / AFP
Italijos vicepremjeras Matteo Salvini / PIERRE TEYSSOT / AFP

Kraštutinių dešiniųjų partijai „Lega“ („Lyga“), jaunesniajai Italijos ministrės pirmininkės Giorgios Meloni vyriausybės partnerei vadovaujantis viceministras, kuris yra atsakingas už infrastruktūrą, kalbėjo žiemos olimpinių žaidynių bobslėjaus trasos atidaryme Kortina d' Ampece.

„Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vyksta taikos derybos (dėl karo Ukrainoje) ir olimpinė dvasia turėtų būti tai, kas suartins žmones ir sportininkus, tikiuosi (...) 2026-ųjų Milano ir Kortinos žiemos olimpinės žaidynės bus pirmoji olimpiada, kurioje Ukrainos ir Rusijos sportininkai pakils į slidinėjimo trasas“, – teigė M.Salvini.

„Pamatyti sportininkus iš viso pasaulio karui pasibaigus (...) reikš, kad mes taip pat šiek tiek prisidėjome prie taikos ir tai bus svarbiausias dalykas“, – pridūrė jis.

Nuo 2022-ųjų vasario, kai Maskva pasiuntė savo karius į Ukrainą, Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai uždrausta dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose. Jų vėliavas ir himnus taip pat draudžiama naudoti daugelyje pasaulio renginių.

Praėjusiais metais Paryžiaus olimpinėse žaidynėse griežtomis sąlygomis dalyvavo tik 15 Rusijos sportininkų – jie galėjo varžytis su neutralia vėliava ir turėjo įrodyti, kad nėra susiję su kariuomene ar saugumo tarnybomis.

Panašūs reikalavimai skelbiami ir Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse, kurios vyks kitų metų vasario 6–22 dienomis Šiaurės Italijoje.

M. Salvini praeityje išreiškė susižavėjimą Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, nors nuo karo Ukrainoje pradžios jis nuo šios pozicijos atsiribojo.

Nors G. Meloni vyriausybė tvirtai remia Kyjivą, M. Salvini stengėsi sumažinti Italijos karinę pagalbą, tačiau jos neblokavo.

Anksčiau kovą jis Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną pavadino bepročiu dėl pasiūlymo siųsti karius į Ukrainą, kad jie užtikrintų bet kokio galimo taikos susitarimo, kuris užbaigtų Rusijos vykdomą karą, vykdymą.

Antradienį jis pabrėžė, kad „Europa turėtų būti pagrindinė taikos veikėja“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Artėja LEA kvietimas įsigyti naujus šilumos siurblius su kompensacija
Reklama
„BITmarkets“ parodoje „Next Block Expo“ laimėjo apdovanojimą už geriausią klientų aptarnavimą
Reklama
Verslo civilinė atsakomybė: kokių sričių įmonės ją patiria dažniausiai ir kodėl?
Reklama
Amžėjimas nėra nuosprendis: kas gali padėti išlaikyti energiją ir jaunystę?