Sausio pradžioje PSO nepaprastųjų situacijų direktorius Michaelas Ryanas kalbėjo, kad Jungtinių Tautų sveikatos apsaugos agentūra bendradarbiavo su Tarptautiniu olimpiniu komitetu (TOK) ir pateikė savas rekomendacijas, kaip Pekino olimpinių žaidynių metu išvengti COVID-19 protrūkių.
„Remdamasis mūsų turima informacija, esu tikras, kad dėl žaidynių taikomos priemonės yra labai griežtos ir labai patikimos“, – tuomet kalbėjo M.Ryanas.
Visgi sausio 17 dieną, pirmadienį, Kinija pranešė per parą užregistravusi daugiausiai nuo 2020 metų kovo naujų COVID-19 atvejų. Nors Kinijai, kaip jis pati skelbia, tai rekordinis atvejų skaičius, tačiau jis siekia 223.
Pavyzdžiui, sausio 16 dieną Statistikos departamentas skelbė apie 3368 naujus COVID-19 atvejus Lietuvoje, o kitą dieną, sausio 17-ąją, apie 2603 naujus užsikrėtimus.
Pažvelkime atidžiau, kokių prevencinių priemonių žada imtis Kinija ir kokias jau taiko šiuo metu, kai iki žiemos olimpinių žaidynių Pekine liko kiek daugiau nei dvi savaitės.
„Burbulai“, testai ir veido kaukės
Kaip rašo BBC, Kinija ketina dėti daug pastangų, kad žaidynių metu būtų išvengta akistatos su COVID-19.
Jau anksčiau buvo skelbta, kad žiūrovai iš užsienio negalės lankytis Pekino žiemos žaidynėse.
Žaidynes stebėti iš arti galės tam tikros žiūrovų grupės, tačiau jos turėti laikytis griežtos prevencijos tiek prieš, tiek per, tiek ir pasibaigus žaidynėms.
Žmonėms, gyvenantiems kituose Kinijos regionuose, žaidynių metu patariama vengti kelionių į Pekiną.
BBC rašo, kad olimpiados metu bus suburti trys „burbulai“ – žiniasklaidos, sportininkų ir žaidynių stebėtojų. Prevencinės taisyklės numato, kad visi asmenys, patekę į vieną iš šių burbulų, turės būti visiškai pasiskiepiję. Kitu atveju jiems prieš žaidynes teks 21 dieną praleisti karantino sąlygomis.
Pabrėžiama, kad palikti „burbulus“ – draudžiama. Iš užsienio atvykę šalių atstovai pateks į jiems priskiriamą „burbulą“ ir jame turės gyventi tol, kol išvyks iš Kinijos.
Vietiniai žaidynių darbuotojai – savanoriai, virėjai, vairuotojai ir t. t. – taip pat pateks į uždarą „burbulą“. Olimpiados metu jie neturės jokio kontakto su išoriniu pasauliu, negalės bendrauti su savo šeimų nariais.
Uždarų „burbulų“ sistema bus taikoma ne tik žaidynių dalyviams ir personalui. Saugumo priemonės apims būstus, ligonines ir kitas vietas, kurios bus skirtos naudotis žaidynių metu. BBC rašo, kad numatyti atskiri uždari oro uostai ir geležinkelio sistemos, nes dauguma pagrindinių žaidynių vietų yra už Pekino miesto ribų.
Olimpinių žaidynių personalui skirtos transporto priemonės bus žymimos specialiu raudonu ženklu. Kinijos eismo priežiūros institucijos nurodo, kad jei netyčia įvyktų eismo įvykis su tokiu ženklu pažymėta transporto priemone – rekomenduojama su joje sėdinčiais asmenimis vengti kontakto.
Numatoma, kad kiekvieną dieną reikės atlikti COVID-19 testus, neišvengiamai visada dėvėti apsaugines veido kaukes.
Planuojama, kad net šiukšlės bus laikomos laikinose aikštelėse.
Kaip Pekinas saugosi jau dabar
Aukščiau išvardintų priemonių Kinija ketina imtis prasidėjus Pekino žiemos olimpiadai. BBC siūlo pažvelgti, kokių priemonių imtasi jau dabar, kai iki žiemos olimpiados pradžios liko kiek daugiau nei dvi savaitės.
BBC savo apžvalgoje rašo, kad užsieniečių kelionės į Kiniją ir iš jos griežtai ribojamos jau dabar. Tuo metu judėjimas šalies viduje ribojamas nuo COVID-19 pandemijos pradžios.
Visi atvykstantieji iš užsienio tikrinami, ar neserga koronavirusu, bei siunčiami į šalies vyriausybės nurodytus viešbučius privalomam karantinui, kuris trunka mažiausiai dvi savaites.
Daugumoje miestų po dviejų savaičių karantino seka papildomas septynių dienų izoliacijos laikotarpis – jį galima praleisti viešbutyje ar namuose. Galiausiai po to dar septynias dienas trunka stebėjimo laikotarpis, kurio metu draudžiama bendrauti su kitais žmonėmis ir reikia nuolat teikti ataskaitas sveikatos priežiūros institucijoms.
Pasitikdama olimpines žaidynes, Kinija siekia sumažinti tarptautinių kelionių skaičių, tad nutraukė pasų išdavimą kinams, kurie dokumentą norėjo gamintis neskubios kelionės tikslais.
Griežtai stebimas ir judėjimas tarp šalies miestų, kartais – tarp milijonus gyventojų skaičiuojančių miestų rajonų. Žmonėms, kuriems leidžiamos tokios kelionės, taikoma papildoma izoliacija.
Kai kurie šalies miestai jau ir dabar yra izoliuoti, jie uždaryti, nes juose fiksuoti užsikrėtimo COVID-19 atvejai. Šiuose miestuose žmonėms leidžiama judėti tik esant neatidėliotiniems reikalams, pavyzdžiui, vykstant į gydymo įstaigą. Prevencines taisykles pažeidę asmenys sulaukia griežtų baudų.
Skelbiama, kad ten, kur vyks olimpinių žaidynių renginiai, ne pirmo būtinumo parduotuvės yra uždarytos, veikia tik maisto prekių parduotuvės ir kai kurios įstaigos. Neveikia ir mokyklos, viešasis transportas.
Nulio atvejų strategija
Kaip rašo BBC, žvelgiant į statistiką, Kiniją išties sėkmingai suvaldė COVID-19 pandemiją.
„Our World Data“ duomenys rodo, kad nuo 2019 metų Kinija pranešė apie 4600 mirčių nuo pasaulį sukausčiusio koronaviruso, kuris pirmą kartą ir buvo užfiksuotas Kinijos teritorijoje. Tuo metu JAV mirė daugiau nei 830 tūkst. žmonių, o Jungtinėje Karalystėje – daugiau nei 150 tūkst.
Skaičiuojama, kad vienam milijonui žmonių tenka trys mirtys Kinijoje, kai tuo metu JAV šis rodiklis siekia 2500, o Jungtinėje karalystėje – 2190.
Kinijos nacionalinė sveikatos komisija nurodo, kad šiuo metu 85 proc. šalies gyventojų yra pasiskiepiję nuo COVID-19.
Visgi nepaisant šių nedidelių atvejų ir mirčių skaičių, Kinija išlieka bene vienintele pasaulio šalimi, kuri laikosi vadinamo „nulio atvejų strategijos“. Ir siekdama šio tikslo šalies valdžia neatsižvelgia nei į šalies gyventojų laisvę, nei žalą ekonomikai.
Australija ir Singapūras taip pat laikėsi panašios krypties, tačiau 2021 metų pabaigoje to atsisakė. BBC rašo, kad tuomet šiose šalyse išaugo naujų susirgimo atvejų ir mirčių skaičius.
Susirūpinimą kelia tai, kaip rašo BBC, kad jei COVID-19 kontrolės vadžios Kinijoje būtų per greitai atleistos, šalyje gali kilti dideli koronaviruso protrūkiai.
