„Dabar manau, kad tai yra mano paskutinės rungtynės, – prieš metus sakė D.Zubrus, – Darius, garantuoju, kad daugiau tikrai nežais ir tai jis man pasakė ne kartą.“
Bet situacija keičiasi. D.Zubrus su Lietuvos rinktine jau pluša treniruotėse ir rengiasi pasaulio IA diviziono čempionatui, už 20-ties dienų prasidėsiančiame Kazachstane.
Floridoje gyvenantis 40-metis ledo ritulininkas palaikė sportinę formą sporto salėje ir retkarčiais iščiuoždavo ant ledo Majamio mėgėjų lygoje.
Ten retsykiais jis sako sutikdavęs ir D.Kasparaitį. Tiesa, 46-rių veteranas, skirtingai nei D.Zubrus, rinktinei kol kas sako „ne“.
D.Kasparaitis praėjusį savaitgalį buvo užsukęs į rinktinės treniruotę. „Kvietimas prisijungti prie rinktinės visada yra. Aš pats dar nenusprendžiau ką darysiu, bet amžius jau jaučiasi – man jau greit visgi bus 47-eri metai, – kalbėjo D.Kasparaitis. – Bus matyti, kaip viskas bus, bet šiuo metu mes galvojame apie jaunimą, kad jie kuo daugiau žaistų ir gautų laiko ant ledo – kuo jie daugiau žais, tuo jiems bus geriau.“
Aš pats dar nenusprendžiau ką darysiu, bet amžius jau jaučiasi – man jau greit visgi bus 47-eri metai
Pasaulio čempionato IA divizione Lietuvos rinktinė varžysis pirmą kartą šalies istorijoje. Mūsiškių varžovais pirmenybėse bus Kazachstano, Pietų Korėjos, Baltarusijos, Vengrijos ir Slovėnijos komandos.
„Man tai buvo pirmas susitikimas su žaidėjais, pirmą kartą pamačiau juos ant ledo. Susipažįstu su žaidėjais, įsimenu veidus. Jiems patirtis buvo panaši. Esu labai laimingas pradėdamas dirbti“, – kalbėjo prie rinktinės dar neprisijungusį vyriausiąjį trenerį Danielį Lacroixą pavaduojantis jo asistentas Ronas Pasco.
– Iki čempionato liko nedaug. Kaip rinktinei sekasi treniruotėse? – paklausėme D.Zubraus.
– Normaliai sekas. Buvo tik pirma treniruotė, laiko yra mažai, bet dauguma žaidėjų, kuriuos norime matyti, yra čia. Aš, kaip vienas iš kandidatų, prisijungiau. Pažiūrėsime, kaip čia bus.
– Kaip praleidote metus? Kiek juose buvo ledo ritulio?
– Treniruočių buvo nemažai. Sportuoju salėje, paties ledo ritulio – ne taip daug... Mažokai. Norėčiau daugiau, bet sąlygos Floridoje – ne pačios geriausios. Už tai ir čia atvažiavau, kad prisijungčiau prie aukštesnio lygio. Fiziškai gerai jaučiuosi, daug treniravausi, bet reikia priprasti prie ledo, prie greičio.
– Pavyko pažaisti Majamio mėgėjų lygoje?
– Taip, bet mes kalbame apie 50-60 metų žmones, kurie yra grynai mėgėjai. Panašiai būtų su mėgėjais ir Lietuvoje žaisti.
– Ar Darių Kasparaitį ant ledo sutikdavote?
– Taip. Būdavo, kad ateidavo ir geresnių žaidėjų, buvusių NHL žaidėjų. Buvo kai kurias dienas ir linksmiau, bet lygis norėtųsi, kad būtų geresnis.
– O kiek per tą laiką buvo kontaktinio ledo ritulio?
– Mažai. Toks draugiškas mėgėjų ledo ritulys yra be kontakto. Todėl man ir reikėtų daugiau pasistumdyti, pakovoti dėl ritulių, pažaisti tikrą ledo ritulį.
– Kiek toli esate nuo savo geros formos?
– Sakau, fiziškai aš neblogai jaučiuosi, tačiau kas liečia ledą – man trūksta. Reikia kontakto, pasistumdymo, daugiau pačiuožti, prisitaikyti prie greičių. Tikiuosi, kad pavyks.
– Po paskutinio čempionato bent iš Dariaus buvo užuomina, kad jau viskas. Kas taip traukia atgal į rinktinę?
– Žinote, ir aš galvojau, kad jau viskas. Tuo metu aš tikrai neplanavau, bet kažkaip taip išėjo, kad nelabai sustojau treniruotis, man patiko sportuoti, palaikyti formą. Jaučiau, kad ne taip toli esu, gerai jaučiuosi fiziškai. Kaip viskas pavyks ant ledo – pamatysime. Kaip sakau, esu kandidatas į rinktinę.
Žinote, ir aš galvojau, kad jau viskas
– Esate ir ledo ritulio federacijos prezidentas.
– Na taip, bet dabar esu kandidatas į rinktinę. Prezidentas gal vakare būsiu.
– Ar įsitraukimas į asociacijos veiklą turėjo įtakos apsisprendimui dar metus žaisti rinktinėje?
– Ne. Aš žinau, kaip noriu jaustis ant ledo. Ar prezidentausiu, ar ne – to nesurišu.
Prezidentas gal vakare būsiu
– Dažnai lankotės Lietuvoje. Kaip šeima reaguoja?
– Nelabai iš tikro. Vaikai mokosi, jiems sunku keliauti, o man kai kada reikia čia atvažiuoti. Ne pats lengviausias reikalas.
– Dabar visam mėnesiui atvykote?
– Taip, visam mėnesiui, gal net ir ilgiau.
– Rinktinėje trūksta gynėjų. Ar kalbėjotės su Dariumi apie žaidimą rinktinėje?
– Taip, kalbėjau. Kol kas – nesėkmingai (šypsosi). Dar žiūrėsime.
– Bet jis vis dėlto buvo treniruotėje praėjusią dieną.
– Penktadienį vakare dalyvavome Rimanto Kaukėno labdaros vakare, Darius irgi prisijungė. Dalis jo atvažiavimo buvo tas vakaras. Man atrodo, kad jis, kaip didelis gerbėjas, važiuos į Angliją žiūrėti futbolo. Jis šią kelionę susidėliojo taip.
– Kokiais argumentais bandote Darių įtikinti žaisti rinktinėje?
– Kad mums jo reikia. Gynėjų trūksta, nemažai žaidėjų baigė karjeras, keli žaidėjai, kurie buvo praėjusiais metais, yra traumuoti ar dėl kitų priežasčių negali žaisti.
– Ar dar turėtų ateiti į treniruotę?
– Būtų gerai, bet jo nėra dabar, ant ledo nemačiau. Pašnekėsiu, bet abejoju tikrai. Aš bandžiau kalbėti su juo prieš mėnesį, bet kol kas nesėkmingai.
Pašnekėsiu, bet abejoju
– Ką jums pačiam reiškia šis čempionatas? Kokius tikslus keliate rinktinei?
– Mes pakilome į aukštesnį lygį, žaisime su komandomis, su kuriomis dar gal neteko žaisti. Kylame į viršų. Ruošiamės laimėti kiekvienas rungtynes. Kai atvažiuodavau žaisti į čempionatus, nelabai žinojau nei prieš ką žaidžiame, nei kokio lygio tos komandos. Dabar irgi panašiai. Aišku, varžovai bus stipresni, bet stengsimės laimėti.
Lietuvoje ledo ritulys auga, vaikų skaičius auga. Tas maloniausia, nes iš to mes ir turėsime žaidėjų. Kiek žinau, turėtų Kaune ir Klaipėdoje atsirasti čiuožyklos. Malonu tai matyti Lietuvoje, manau, ateityje turėsime geresnę komandą.
