Kodėl vėl Pekinas ir lietuvių šansai: viskas, ką reikia žinoti apie žiemos olimpiadą

Daug problemų ir kontroversijų lydėjo 2022 metų žiemos olimpines žaidynes, bet galiausiai jos startuoja penktadienį Pekine.

Beveik 3 tūkst. sportininkų iš 91 šalies varžysis dėl 109 aukso medalių septynių sporto šakų varžybose.

Nors iš tiesų varžybos jau prasidėjo trečiadienį mišrių porų kerlingo varžybomis, atidarymo ceremonija vyks penktadienį, kai bus duotas oficialus startas 24-osioms žiemos olimpinėms žaidynėms.

„Pasaulio akys krypsta į Kiniją, o ji yra pasiruošusi. Mes padarysime viską, ką galime geriausiai, kad pristatytume pasauliui gyvas, saugias ir puikias žaidynes“, – šią savaitę pareiškė Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.

Tačiau žaidynės dar neprasidėjusios virto kontroversiškomis dėl protestų ir diplomatinių boikotų, kilusių po kaltinimų dėl pažeidžiamų žmonių teisių bangos, o COVID-19 pandemija taip pat keičia įprastą žaidynių tvarką ir verčia imtis griežtų saugumo priemonių.

„Scanpix“ nuotr./Žiemos olimpinės žaidynės Pekine startuoja penktadienį. Prieš tai vyko protestai.

Kodėl žaidynės vėl vyksta Pekine?

Pekinas yra pirmasis miestas, kuris priims ir vasaros, ir žiemos olimpines žaidynes – prieš 14 metų Kinijos sostinėje vyko vasaros olimpiada.

Kodėl taip įvyko, istorija paprasta: potencialūs Europos miestai – net šeši – pasitraukė iš varžymosi, kuris vyko po dopingo skandalais paženklintų 2014 metų Sočio olimpinių žaidynių. Rusijoje toms žaidynėms išleista 51 mlrd. dolerių suma taip pat atbaidė daugumą potencialių žaidynių šeimininkų, tarp kurių buvo Sankt Moricas (Šveicarija), Miunchenas (Vokietija), Oslas (Norvegija), Stokholmas (Švedija), Krokuva (Lenkija) ir Lvovas (Ukraina).

Po vietos gyventojų referendumų sprendimus priėmusių Miuncheno ir Sankt Morico pasitraukimas buvo skaudus smūgis Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) vadovui Thomasui Bachui, kuris pats yra vokietis, o pati IOC yra įsikūrusi Šveicarijoje.

Galiausiai 2015 metais per balsavimą renkant 2022 metų žaidynių vietą IOC liko tik su dviem kandidatais: Pekinu ir Almata. Rezultatu 44:40 Pekinas laimėjo balsavimą prieš Kazachstano miestą.

„Scanpix“ nuotr./Žiemos olimpinės žaidynės Pekine startuoja penktadienį.

Faktai apie Pekiną

Šįkart varžybos bus rengiamos trijose vietose. Pekinas priims uždarų patalpų renginius – kerlingą, greitąjį čiuožimą, dailųjį čiuožimą ir ledo ritulį, taip pat atidarymo ir uždarymo ceremonijas.

Jančingas, įsikūręs per 75 km nuo Pekino, tampa namais bobslėjaus, skeletono, rogučių, taip pat ir kalnų slidinėjimo sportininkams, o kalnuotasis Džangdziakou, esantis per 180 km nuo Kinijos sostinės, priims akrobatinio slidinėjimo ir snieglenčių sporto varžybas, šuolius su slidėmis, biatloną ir slidinėjimą.

Daug arenų nuo 2008 metų Pekino vasaros žaidynių buvo perstatytos, tarp jų ir plaukimo baseinas, vietoj kurio po rekonstrukcijos vyks kerlingo varžybos. O Pekino olimpinis stadionas „Paukščių lizdas“ po rekonstrukcijos vėl pritaikytas atidarymo ir uždarymo ceremonijoms.

„Scanpix“ nuotr./Žiemos olimpinėse žaidynėse jau prasidėjo kerlingo varžybos.

Daug dirbtinio sniego naudojama visose varžybų vietose, nors Džangdziakou pastarąją savaitę sulaukė ir natūralaus sniego. Skaičiuojama, kad apie 222,8 mln. litrų vandens bus panaudota vien Jančinge vykstančiose varžybose.

Ko laukti iš Lietuvos olimpiečių?

Trylika lietuvių sportininkų atstovaus mūsų šaliai Pekine: penki biatlonininkai, du kalnų slidininkai, keturi slidininkai ir dailiojo čiuožimo pora.

Nors biatlone nuspėti įvykius sudėtinga, būtent šiame šaudymo ir slidinėjimo sporte Lietuva gali tikėtis aukščiausios vietos Pekine.

Praėjusiose olimpinėse žaidynėse Pjongčange geriausiai iš lietuvių pasirodė Tomas Kaukėnas, užėmęs 13 vietą, bet pastaruoju metu Lietuvos biatlono rinktinėje geriausiai sekasi ne jam, o Vytautui Stroliai.

2014 metais Sočyje dar kaip slidininkas dalyvavęs anykštėnas po žaidynių Rusijoje pasuko į biatloną ir nuosekliai gerino savo rezultatus.

Sausį pasaulio taurės etape Rupoldinge V.Strolia užėmė ketvirtą vietą sprinte (tik 1,5 sek. trūko iki trečios vietos), o persekiojimo varžybose finišavo penktas.

Iki šiol per visą Nepriklausomos Lietuvos istoriją persekiojimo rungtyje aukščiausia šalies biatlonininko vieta buvo 25-oji, tad galima įsivaizduoti, kokį šuolį atliko 29 metų atletas iš Anykščių.

Andrei Ivanov nuotr./Vytautas Strolia

Apie aukštą vietą olimpinėse žaidynėse svajoja per geriausią sezoną savo karjeroje skriejantis Andrejus Drukarovas, kuris vienintelis iš Lietuvos olimpiečių pamatus karjerai padėjo ne gimtinėje – 22 metų olimpietis augo ir treniravosi Šveicarijoje bei Italijoje.

Gali būti ir taip, kad aukščiausia vieta bus ne asmeninėse, o komandinėse varžybose, kur varžovų gretos nebūna tokios gausios – ambicijų turi ir Lietuvos biatlonininkų ketvertas, ir slidininkų vyrų – Modesto Vaičiulio ir Tautvydo Strolios – duetas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Modestas Vaičiulis

32 metų M.Vaičiulis yra vyriausias ir bene labiausiai patyręs mūsų šalies rinktinės narys, startavęs dar 2010 metais Vankuverio žaidynėse, o savo karjeros etapuose dirbęs kitus darbus Norvegijoje, tačiau sugrįžęs į mylimą sporto šaką dėl žaidynių.

O jauniausia Lietuvos rinktinėje – 16 metė slidininkė Ieva Dainytė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ieva Dainytė

Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje Lietuvos vėliavą neš dailiojo čiuožimo pora Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala. Suomijoje pastaraisiais metais besitreniravę čiuožėjai į Pekiną įšoko, kai prezidentūra nesutiko išimties tvarka suteikti pilietybės Allison Reed, ant ledo šokančiai su Sauliumi Ambrulevičiumi – būtent šie čiuožėjai pernai iškovojo Lietuvai olimpinį bilietą pasaulio čempionate.

Dalyvaus ir lietuvis pasaulio čempionas

Antrosiose žiemos olimpinėse žaidynėse svarbų vaidmenį turės ir Justinas Kinderis.

Trejose vasaros olimpinėse žaidynėse startavęs pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionas vėl darbuosis kaip vienas savanorių ir fotografų padalinio vadovas.

Asmeninio albumo nuotr./Justinas Kinderis darbavosi Pjongčange per pasirengimo olimpinėms žaidynėms varžybas.

„Pjongčange buvau nuolat judantis žmogus, keliaudavęs iš vieno trasos taško į kitą. Buvau tarsi darbų vykdytojas, tikrindavęs, ar savo vietose yra fotografai ir savanoriai. O dabar viskas guls ant mano pečių, pats turėsiu priimti sprendimus, prieš varžybas vesti susirinkimus fotografams, išaiškinti taisykles, parengti savanorius, kad ir jie viską žinotų, kaip vyksta biatlono rungtys, be to, būtų pasiruošę savo darbams, – pasakojo J.Kinderis. – Būsiu vyriausias, tai gana didelis iššūkis. Pjongčange turbūt buvau vienintelis, kuris neturėjo darbo žiemos olimpinės žaidynėse patirties. Dabar irgi neturiu fotografavimo patirties, bet mano koziriai kiti – esu sportininkas ir atsakingas žmogus, iš vidaus matęs daug tarptautinių renginių. Ši patirtis turėtų padėti nepasimesti ir suvaldyti situacijas.“

Kurių šalių sportininkų žaidynėse bus daugiausiai?

JAV deleguoja į žaidynes 224 sportininkų komandą, kuri bus pati gausiausia Pekine.

O 17 valstybių, tarp jų Indija ir Ekvadoras, išsiuntė tik po vieną atletą.

Norvegija, laimėjusi medalių rikiuotės viršūnę prieš 4 metus Pjongčange, vėl turėtų dominuoti slidinėjimo rungtyse. Taip pat ji tikisi sėkmės iš Aleksanderio Aamodto Kilde, kuris laikomas favoritu kalnų slidinėjimo „Super G“ slalomo varžybose.

Norvego širdies draugė amerikietė Mikaela Shiffrin sieks bent vieno aukso kalnų slidinėjimo varžybose, nes dar vienas titulas pakeltų ją į aukščiausią poziciją tarp visų JAV kalnų slidininkių per visą šalies istoriją. Šansai neprasti, nes M.Shiffrin varžysis visose penkiose rungtyse.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mikaela Shiffrin

JAV snieglenčių sporto veteranas Shanas White'as dalyvaus jau penktosiose žaidynėse, o 49 metų vokietė greitojo čiuožimo meistrė Claudia Pechtein startuos jau aštuntosiose olimpinėse žaidynėse.

Už ją 34 metais jaunesnė rusė Kamila Valieva yra favoritė triumfuoti dailiojo čiuožimo moterų varžybose.

K.Valieva yra viena iš 212 atletų, kurie varžysis po Rusijos olimpinio komiteto vėliava – kaip žinia, Rusija vis dar yra diskvalifikuota dėl dopingo sankcijų.

Dailiajame čiuožime japonas Hanyu Yuzuru pabandys tapti pirmuoju žmogumi, atikusiu sėkmingai keturgubą akselį žaidynėse. Japonų sporto žvaigždė sieks trečiojo titulo iš eilės, bet intrigą kelia ir JAV atstovas Nathanas Chenas. Taigi laukia įdomi dvikova.

Kinija taip pat turėtų gerai pasirodyti žiemos olimpinėse žaidynėse, nors iki šiol daugiausiai medalių – 11 – žiemos žaidynėse laimėjo senokai – 2010 metais Vankuveryje.

Kinai negailėjo investicijų. Pavyzdžiui, šios šalies biatlonininkus žaidynėms rengė labiausiai tituluota visų laikų šio sporto pora – norvegas Ole Einaras Bjørndalenas, savo sąskaitoje turintis 13 laimikių, ir jo žmona Baltarusijos biatlono legenda Darja Domračeva, laimėjusi 6 olimpinius medalius (iš jų 4 aukso).

Dvi šalys debiutuos žiemos olimpinėse žaidynėse – Haitis ir Saudo Arabija. Abi valstybės delegavo atletus kalnų slidinėjimo varžybose.

COVID-19 grėsmė

Pekinas rengia antrąsias žaidynes per COVID-19 pandemiją, pirmąsias atlaikius Tokijui praėjusią vasarą. Žaidynių tribūnose nebus bilietus pirkusių žiūrovų, atletų šeimų ar draugų.

Visi žaidynių dalyviai – nuo atletų iki savanorių – turėjo atlikti PGR testus ir apsigyventi griežtų taisyklių apsuptuose burbuluose, kuriuose judėjimas labai ribojamas.

Apsauginės veido kaukės bus reikalingos visur, išskyrus varžybas ir treniruotes, taip pat valgymo ir gėrimo metu bei būnant viename kambaryje.

„Scanpix“ nuotr./Žiemos olimpinės žaidynės Pekine startuoja penktadienį.

Tačiau COVID-19 nėra vienintelis šešėlis, pakibęs virš olimpinių žaidynių.

Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) buvo griežtai kritikuojamas dėl žaidynių rengimo Kinijoje – šalyje, kuri kaltinama dėl žmonių teisių pažeidimų.

Žmonių teisių gynėjai tvirtina, jog Kinijos vyriausybė žiauriai malšina ir varžo uigūrų musulmonų laisvę – žmonių, kurie daugiausiai gyvena Sindziango provincijoje šiaurės vakarų Kinijoje.

Kinijos pareigūnai kaltinami dėl uigūrų masinio sekimo, sulaikymų, indoktrinacijos ir net priverstinės sterilizacijos sistemos.

„Scanpix“ nuotr./Žmogaus teisių gynėjai atkreipia dėmesį į Kinijos elgesį su uigūriais.

Kinija nuosekliai neigia kaltinimus ir pabrėžia, kad stovyklos Sindziange yra „poilsinės edukacijos ir treniravimo centrai“.

Visa tai privedė, kad daug valstybių, tarp jų JAV, Didžioji Britanija ir Kanada, paskelbė diplomatinį žaidynių boikotą. Savo Vyriausybės atstovų į žaidynes nedeleguos ir Lietuva, kurios sportininkus aukščiausi šalies vadovai įprastai aplanko per vasaros olimpines žaidynes.

IOC vadovas Th.Bachas vis gynė sprendimą suteikti teisę žiemos olimpines žaidynes rengti Pekinui, ketvirtadienį pareiškęs, jog pastaruosius dvejus metus vis matė „horizonte augančius sporto politizavimo debesis“.

„Scanpix“ nuotr./Thomasas Bachas

„Mes taip pat matėme, kad kai kurių žmonių mintyse boikoto vaiduokliai vėl kelia savo bjaurias galvas“, – pareiškė Th.Bachas.