„Pirma – žiemos sporto tradicijos mūsų šalyje ganėtinai silpnos. Ir sveikųjų žiemos olimpiadose lietuvių dalyvauja nedaug. Tik šiemet buvo daugiau (13, visų laikų rekordas, – past.).
Antra – infrastruktūra. Net ir vasaros sporto šakoms, neįgaliesiems, ji nėra pritaikyta šimtu procentų, o apie žiemą net nėra ką kalbėti.
Trečia – oro sąlygos. Neturime sniego tiek, kiek norėtųsi ir kiek reikėtų.
Ir ketvirta, turbūt pagrindinė priežastis – valstybė. Mūsų šalyje yra toks paradoksas, kad finansuojami aukšto meistriškumo sportininkai, bet ne pradedantieji. Taip, šiek tiek lėšų skiriama fiziniam aktyvumui, bet nepakankamai, nes žiemos sportas – brangus sportas.
Dabar yra taip, kad išmokite plaukti baseine be vandens, tada pripilsime ir vandens. Arba išmokite šliuožti be sniego ir gerų slidžių, tada nupirksime ir nuvešime į stovyklą.
Mes, kaip paralimpinis komitetas, iš valstybės šiemet gavome 25 tūkst. eurų. Ką su tokiais pinigais galime padaryti?“ – traukė pečiais M.Bilius.
„Stengiamės keisti tokią tvarką. Dalyvavau ir dalyvauju ne vienoje darbo grupėje ir labai tikiuosi, kad mums pavyks“, – pridūrė šalies neįgaliųjų sporto galva, pats paralimpinėse žaidynėse laimėjęs ir auksą, ir sidabrą.
Tiesa, net ir esant tokioms sąlygoms, nedaug trūko, kad įvyktų stebuklas. Į Pekino paralimpinių žaidynių duris beldėsi neregys kalnų slidininkas Karolis Verbliugevičius (gidas Vytenis Makauskas).
„Tikras atsitiktinumas. Viskas dėl jo paties entuziazmo. Pavyzdžiui, jis gavo kvietimą į pasaulio čempionatą (tapo istoriniu, pirmuoju, Lietuvos kalnų slidininku su negalia planetos pirmenybėse, – past.), bet valstybė neturėjo jokio teisinio mechanizmo, kaip jį išvežti, kaip jam duoti pinigų“, – stebėjosi M.Bilius.
45-erių K.Verbliugevičius regėjimą prarado prieš 25 metus autoavarijoje. Nuo kalno žemyn jis leidžiasi padedamas gido V.Makausko, kuris per garsiakalbį praneša apie laukiančius posūkius.
Pasak M.Biliaus, kelionė į pasaulio čempionatą kainavo 5 tūkst. eurų. Paralimpinės žaidynės būtų dvigubai brangesnės, bet patekti į jas šįkart nepavyko. Pinigus paralimpinis komitetus surinko iš rėmėjų paramos.
„Tikimės, kad Karolis dar nenuleis rankų ir bandys. Nors jau yra vyresnio amžiaus, šansų patekti į žiemos paralimpiadą jis dar tikrai turi.
Dar turime ir visai neblogą vežimėlių kerlingo komandą, bet jiems nėra kur treniruotis. Lietuvoje nėra aikštės. Tenka važiuoti į Latviją. Tokia aikštė, mano žiniomis, kainuotų apie 70 tūkst. eurų.
Iki kitų žiemos paralimpinių žaidynių bandysime pritraukti ir naujų sportininkų, norime, kad nors vienas pagaliau sudalyvautų.
Tačiau neįgaliųjų sporto sistema nėra lengva. Nėra taip, kad atėjai ir gali sportuoti. Reikia finansavimo, reikia, kad būtų treneris, reikia sąlygų, galimybių kažkur išvažiuoti, slidinėti, treniruotis. Jei treneris gauna apie 600–700 eurų, tai jam reikia dar ir kito darbo pasiieškoti.
Sistema nėra lengva, bet tikimės, kad ji pasikeis. Rudeniop turėtume bendrai, su kurčiaisiais ir specialiosios olimpiados komitetu, sutarti dėl naujų neįgaliųjų sporto aukšto meistriškumo kriterijų, kurie nėra peržiūrėti jau 30 metų“, – vylėsi M.Bilius.
Pavyzdžiui, latviai ir estai į žiemos paralimpiadą Pekine šiemet išsiuntė po 5 sportininkus su negalia. Medalių jiems laimėti kol kas nepavyko, bet štai ukrainiečiai, turintys 20 sportininkų, žengia tarp lyderių.
Paskutinį ir vienintelį sykį Lietuvos vėliava žiemos paralimpinėse žaidynėse plevėsavo 1994-aisiais, kai Lilehameryje mūsų šalį garsino slidininkai Sigita Markevičienė ir Saulius Leonavičius.
Žiemos paralimpinių žaidynių Pekine medalių lyderiai
Vieta | Šalis | Viso | |||
---|---|---|---|---|---|
1 | Kinija | 10 | 9 | 13 | 32 |
2 | Kanada | 7 | 2 | 7 | 16 |
3 | Ukraina | 6 | 8 | 5 | 19 |
4 | Prancūzija | 4 | 1 | 2 | 7 |
5 | Austrija | 3 | 3 | 1 | 7 |
6 | Norvegija | 3 | 2 | 0 | 5 |
7 | Japonija | 3 | 1 | 2 | 6 |
8 | Slovakija | 3 | 0 | 1 | 4 |
9 | JAV | 2 | 9 | 3 | 14 |
10 | Vokietija | 2 | 7 | 4 | 13 |
Kitose žiemos žaidynėse, specialiosiose, kuriose dalyvauja sutrikusio intelekto žmonės, Lietuva yra gausiai atstovaujama – 2017-aisiais Austrijoje pasirodė net 28 lietuviai.
„Mūsų paslaptis – entuziazmas. Ir žinoma, specialistai. Čia ne priekaištas kolegoms, bet jei kiti atsisakė labai nedėkingos, sudėtingos, sunkios ir brangios sporto šakos slidinėjimo, tai pas mus jis klesti“, – džiaugėsi Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto (LSOK) prezidentas Zenonas Misiūnas.
„Aš pats esu buvęs profesionalus slidininkas. Esu išugdęs ir garsių slidininkų, kaip Stasį Dervinį, kuris dabar pats ruošia sportininkus. Aš jau ne viską žinau, nes keičiasi technologijos, technikos, slidžių ruošimas ir parengimas. Be specialistų šiame sporte – nieko nebus.
Kitas dalykas – mums yra skiriamos kvotos, priklausomai nuo pasiekimų, aktyvumo, dalyvavimo tarptautinėse varžybose. Paralimpiečiams jau yra normatyvai, kuriuos reikia įvykdyti“, – pažymėjo Z.Misiūnas.
„Šįkart mes gavome net 9 kvotas slidinėjime. Tokiai šaliai, kaip Lietuva – tai labai daug. Tik nežinia, kaip dabar bus su tomis žaidynėmis“, – pridūrė LSOK prezidentas.
Iš pradžių buvo numatyta, kas specialiosios žiemos žaidynės 2021-aisiais vyks Estešunde, Švedijoje. Švedams susidūrus su finansiniais nesklandumais, žaidynės buvo perkeltos į Kazanę (Rusiją), bet neįvyko ir 2022-ųjų pradžioje dėl COVID-19 pandemijos.
Galiausiai, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, specialiosios žiemos žaidynės Kazanėje buvo visai atšauktos. „Laukiame, ką nuspręs mūsų vadovai, į kokią šalį žaidynės bus iškeltos. Esame pasiruošę dalyvauti ir garsinti Lietuvą“, – teigė Z.Misiūnas.