Ledo ritulio Kenijoje pionieriumi save vadinantis 28-erių vyras yra „Kenya Ice Lions“ (Kenijos ledo liūtų) – vienintelės šalies ledo ritulio komandos – kapitonas.
Benjaminas su ledo rituliu susipažino mokykloje, kai žaidė riedučių ir gatvės riedulį su draugais.
„Viena dieną man paskambino bičiuliai, žaidę ledo ritulį, ir pakvietė mane atvykti išbandyti sportą ant ledo. Nuo tada nebesigręžiojau atgal. Įsimylėjau šį sportą ir mėgaujuosi kiekviena akimirka žaisdamas ledo ritulį“, – pasakojo „Euronews“ portalui B.Mburu.
Kenijos sostinės Nairobio „Panari“ viešbutyje yra vienintelė ledo aikštė visoje centrinėje ir Rytų Afrikoje.
Šis viešbutis yra įsikūręs visai greta nacionalinio parko, kuris geriausiai žinomas dėl laukinių gyvūnų įvairovės. Būtent dėl šios priežasties į ledo ritulio komandos pavadinimą ir buvo įtraukti liūtai.
„Mūsų komandos pavadinimas kilo iš Afriką ir Keniją garsinančių liūtų. Tai buvo lengvas sprendimas. Nacionalinio parko liūtai ant ledo. O dabar mes norime riaumoti“, – pabrėžė Benjaminas.
Kai negali rungtyniauti ant ledo, Kenijos ledo ritulininkai aunasi riedučius ir treniruojasi ant pastatų stogų.
Kenijos ledo ritulio komandą treniruoja 59-erių kanadietis Timas Colby. Jis iš pradžių dvejojo, ar prisiimti tokią atsakomybę, bet Kenijos žaidėjų ryžtas jį įtikino prisiimti iššūkį.
„Iš pradžių to nenorėjau, kadangi tai labai platus ir sudėtingas iššūkis. Komandoje žaidžia įvairaus amžiaus žaidėjai, kai kurie jų nusprendžia nebežaisti, kai kurie tik pradeda žaisti. Dėl to labai sudėtinga viską sukontroliuoti, – sakė kanadietis. – Bet vienas svarbiausių dalykų, kurį turiu atlikti, tai pasirūpinti, kad viskas būtų gerai organizuota.“
Ledo ritulys įprastai žaidžiamas šalyse, kurios pasižymi šaltu klimatu. Nors tai – žiemos sportas, ši sporto šaka yra viena populiariausių pasaulyje ir turi vieną labiausiai žiūrimų profesionalių lygų – NHL.
Tad neturėtų stebinti, jog ledo rituliu ima užsiimti ir kitų klimato zonų šalys, pavyzdžiui, Kenija.
„Kenija yra ties pusiauju. Tai – tropinė šalis, – teigė T.Colby. – Bet tai tik parodo Kenijos žaidėjų entuziazmą. Šis sportą čia turi ateitį. Matau čia didelį potencialą. Kai kurie žaidėjai jau spėjo nustebinti šiaurės amerikiečius, kurie čia buvo atvykę ir žaidė draugiškas rungtynes.“
Ledo ritulys iššūkių kelia ir dėl reikiamos įrangos – šalmų, veido kaukių, kūno apsaugų.
Kenijoje sudėtinga rasti šios ekipiruotės, jokia sporto prekių parduotuvė to neparduoda arba parduoda už didelę kainą.
„Pačiūžos gali kainuoti kelis šimtus dolerių, o atsisiuntimas iš kitų šalių taip pat nėra lengvas. Gyvename daugiausiai iš aukų, bet tai gana sudėtinga“, – teigė B.Mburu.
Nepaisant to, Kenijos ledo ritulininkai svajoja žaisti tarptautiniu lygmeniu.
„Noriu pamatyti mūsų komandą, žaidžiančią prieš kitų Afrikos šalių ekipas, – teigė Hassanas Ali Shahas, vienas vyriausių Kenijos klubo žaidėjų. – Noriu patekti į olimpines žaidynes, kur galėtume ginti Kenijos garbę. Tai būtų dalykas, kuriuo labai didžiuočiausi. Norėčiau, kad ledo ritulį žaidžiantys vaikai ateityje būtų pašaukti NHL naujokų biržoje. Tikiu tuo ir noriu tai pamatyti.“
Noriu patekti į olimpines žaidynes, kur galėtume ginti Kenijos garbę.
Iš viso Afrikoje ledo ritulį, be Kenijos, dar žaidžia penkių šalių žmonės – Pietų Afrikos Respublikoje, Alžyre, Maroke, Egipte ir Tunise.
Kenijoje žiemos sportą pradėję žaisti žmonės viliasi, kad tai inspiruos užsiimti šiuo sportu ir kitose Afrikos šalyse, kas paskatintų ir ledo aikščių atsiradimą.
