Ši žinia trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus, nes penktadienį 15min.lt kalbinta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė tikino žinanti, kad D.Stagniūnui skauda nugarą, bet to nesureikšmino.
„Taip, Deividui skauda nugarą, tačiau jokių gąsdinančių žinių nėra“, – sakė D.Gudzinevičiūtė.
D.Stagniūno oficialaus pranešimo tekstas:
Kaip visi dalykai gyvenime, taip ir sportas turi pradžią ir pabaigą. Su didžiule pagarba ir padėka savo partnerei Isabellai Tobias, jos tėvams, Lietuvos čiuožimo federacijai, Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui, Lietuvos olimpiniam sporto centrui, Kūno kultūros ir sporto departamentui, treneriui Igoriui Špilbandui, teisėjai Laimutei Krauzienei, mus lydėjusiai į visas svarbiausias varžybas bei visiems mus palaikiusiems ir prisidėjusiems prie mūsų kelionės į 2014 m. Sočio olimpines žaidynes, noriu pranešti, kad baigiu sportinę karjerą dėl atsinaujinusių traumų.
Šių olimpinių žaidynių mes su Isabella niekada nepamiršime. Kiekvienam sportininkui olimpinės žaidynės yra karjeros viršūnė, todėl aš esu labai dėkingas, kad galėjau ją pasiekti.
Nuoširdžiai dėkoju jos ekselencijai LR prezidentei Daliai Grybauskaitei, už man suteiktą galimybę įgyvendinti savo svajonę, dėl kurios dirbau visą gyvenimą ir laukiau pastaruosius 8 metus.
Šių olimpinių žaidynių mes su Isabella niekada nepamiršime. Kiekvienam sportininkui olimpinės žaidynės yra karjeros viršūnė, todėl aš esu labai dėkingas, kad galėjau ją pasiekti.
Jau kurį laiką gydausi, todėl nesitreniruoju. Nenorėjau skubėti priimdamas tokį sprendimą, dar norėjosi šiek tiek palaukti, tačiau atsiradus dideliam žiniasklaidos spaudimui, nusprendžiau tai pranešti šiandien. Gerai viską apgalvojęs bei pasvėręs gydytojų rekomendacijas ir norą čiuožti, nusprendžiau, kad sveikata yra svarbiausia. Mes su Isabella pasiekėme savo tikslą dalyvauti olimpiadoje ir buvome labai arti Lietuvos čiuožimo federacijos mums iškelto tikslo – penkioliktos vietos.
Kad ir kaip norėčiau dar čiuožti ir dalyvauti 2018 m. Pjongčango olimpinėse žaidynėse, jaučiu, kad anksčiau ar vėliau, tektų sustoti dar nesulaukus olimpiados. Skausmai tampa per dažni ir per daug nenuspėjami. Jau iki šiol dėl jų yra tekę atšaukti keletą varžybų. Jaučiuosi atsakingas ne tik už save, bet ir už savo partnerę Isabellą. Ji niekada nežino, kada ir kiek vėl teks manęs laukti, kol pagerės ir vėl galėsiu treniruotis kartu.
Isabella yra labai jauna sportininkė ir jai viskas prieš akis, todėl negaliu jos stabdyti.
Čiuožiau visą savo gyvenimą ir kol kas neįsivaizduoju savęs darant kažko kitą. Sunku įsivaizduoti gyvenimą be šio sporto, treniruočių, varžybų ir įtempto ritmo, tačiau vadovaujuosi posakiu, kad kiekviena pabaiga yra nauja pradžia.
Dar kartą visiems nuoširdžiai dėkoju!