– Iš kur atsirado Jūsų susidomėjimas ledo rituliu?
– Dar vaikystėje kartu su tėvais ir seneliais žiūrėdavau ledo ritulio rungtynes per sovietinę televiziją ir man labai patiko. Nuo mažų dienų norėjau žaisti ledo ritulį, tačiau niekas aplink tokia pramoga nesidomėjo ir nebuvo progos išmokti čiuožti.
Vis dėlto sulaukiau savo valandos. Martynas Šlikas, Šarūnas Kuliešius ir Mindaugas Kieras, buvę Lietuvos nacionalinės rinktinės žaidėjai, prieš kokius septynerius metus darė televizinę laidą „Karštis ant ledo“, skirtą ledo rituliui populiarinti. Jie pasikvietė mane ir Mamanią (kitą „G&G Sindikato“ narį, – aut. past.) į laidą.
Sėdėjome, šnekėjome su jais apie ledo ritulio situaciją ir tiesiog mums kilo idėja suburti komandą, kurioje žaistų visuomenėje žinomi asmenys. Taip atsirado komanda „Hockey Punks“, kuri norėjo ne tik žaisti ir laimėti, bet ir populiarinti ledo ritulį. Pats joje žaidžiu iki šiol.
– Minėjai nemokėjęs čiuožti. Ko gero, reikėjo išmokti, norint tapti „Hockey Punks“ nariu?
– O taip. Per „Karštis ant ledo“ filmavimą užsidėjau pačiūžas pirmąkart gyvenime. Sekėsi, kaip žmogui pirmąkart atsidūrusiam ant ledo (juokiasi). Sau pasižadėjau, kad išmoksiu čiuožti, ir jau mokausi septynerius metus. Manau, kad dar ir dabar gerai nečiuožiu, o galėčiau. Guodžiuosi tuo, kad tobulėjimui nėra ribų.
– Vaikystėje dažnai svajojame apie kokius nors dalykus, o užaugus jie tampa nebeįdomūs, bet su ledo rituliu taip nenutiko?
– Kai pradėjau žaisti ledo ritulį, supratau, kad tai yra pats geriausias sportas, kokį tik esu kada nors sportavęs, ir nebenoriu jo palikti. O įvairių sporto šakų esu išbandęs nemažai. Pasitraukė į šoną mano vakariniai futbolai ir krepšiniai. Anksčiau žaidžiau „Sekmadienio futbolo lygoje“ su labai „faina chebra“, bet atradęs ledo ritulį nieko nebegalėjau su savimi padaryti ir apleidau juos.
– Kuo Jus taip sužavėjo ledo ritulys?
– Tiesiog, kaip kiekvienas žmogus atranda savo muziką, taip atranda ir savo sportą. Visų pirma ledo ritulys pasižymi labai didele dinamika, čia nėra laiko stovėti. Kituose sporto žaidimuose tu dar gali ir pastoviniuoti, ypač žaisdamas stipresnėje komandoje.
Mane žavi didelis greitis, įvarčiai, fizinis kontaktas. Man atrodo, kad ledo ritulys jungia daugybę sporto šakų. Na, ir jis yra labai geras sportas bendram fiziniam lavinimuisi – po treniruotės nebereikia eiti į sporto klubą „stumdyti geležies“.
– O ar dažnai žiūrite ledo ritulio rungtynes per televizorių?
– Iš principo, jei aš žiūriu televizorių, tai arba žinias, arba ledo ritulį. Žiūriu „Viasat Sport Baltic“, nes kaip tik čia yra rodoma Kontinentinė ledo ritulio lyga (KHL), ir sergu už Rygos „Dinamo“. Nežinau už ką dar galima sirgti KHL – manau, kad reikia sirgti už kaimynus.
Ledo ritulys per „Viasat Sport Baltic“
Autorinis skaitmeninės televizijos „Viasat“ kanalas „Viasat Sport Baltic“ turi išskirtines teises transliuoti Kontinentinės ledo ritulio lygos (KHL) čempionatą bei IIHF Pasaulio ledo ritulio čempionatą. KHL sezono metu, kuris prasidėjo rugsėjo 4 d., „Viasat Sport Baltic“ parodys daugiau kaip 180 stipriausios Europos ledo ritulio lygos varžybų. „Viasat Sport Baltic“ vieninteliai šį sporto sezoną parodys ir daugelį Pasaulio ledo ritulio čempionato, kuris įvyks 2013 m. gegužės m. 3–19 dienomis Švedijoje ir Suomijoje, rungtynių. |
– Ir kokie Rygos „Dinamo“ šansai šių metų KHL čempionate?
– Rygos „Dinamo“ Kontinentinėje ledo ritulio lygoje stebino tuo, kad yra tikra komanda – ji neturi ryškių žvaigždžių, bet visuomet žaidžia su užsidegimu ir pakliūna į atkrintamąsias varžybas. Manau, paklius ir šiemet. Man labai patinka ši komanda ir jos strategija. Ši komanda yra nacionalinės rinktinės pagrindas. Manau, taip ir turėtų būti mažoje šalyje.
– O kaip su Lietuvos ledo rituliu?
– Jis be paliovos populiarėja. Tačiau viskam reikia laiko, lėšų ir palankių aplinkybių. Džiugu, kad visoje Lietuvoje atsiranda sporto mokyklos, ten eina daug jaunimo. Nebūtina juk tapti profesionalu, galima ir šiaip sportuoti. Tiems, kurie nori išmokti čiuožti, tiems, kurie čiuožti moka, bet nori tobulėti, siūlau ateiti į ledo ritulį ir tiesiog gerai papramogauti.
Džiugu, kad vis daugiau žmonių susižavi šiuo sportu. Pavyzdžiui, daugiau nei pusė mano draugų, kurie vienaip ar kitaip buvo per jėgą atvesti pažiūrėti ledo ritulio, dabar jau savo noru ir reguliariai vaikšto stebėti šio žaidimo. Sustoti neketiname. Kaip anksčiau darėme įvairių akcijų, taip ir toliau darysime.
– Pasidalintumėte kokiomis idėjomis?
– Anksčiau „Hockey Punks“ bandė suburti merginų komandą. Nepavyko, tačiau vis dar neatsisakome šios minties. Nors ledo ritulys atrodo kietas, nemoteriškas žaidimas, vis dėlto moterys juk jį žaistų visiškai kitaip. Vienas argumentų, kodėl merginoms pritiktų ledo ritulys – čiuožimas yra bene geriausia sporto šaka dailinti figūrai. Be to, tokia komanda būtų pirmoji ir gal vienintelė Lietuvoje, todėl neišvengiamai ji taptų ir nacionalinės rinktinės pagrindu. O tuomet, nedaug teįdedant darbo, galima važinėti po pasaulį ir atstovauti savo šaliai (juokiasi).
– O jei rimtai kalbėtume apie Lietuvos vyrų rinktinės perspektyvas pasaulio čempionato 1 diviziono B grupėje, kokios jos?
– Eilinė pergalė prieš Estiją (juokiasi). Bet nesinorėtų vėl žaisti tik už išlikimą. Mes galime pakovoti ir dėl medalių. Jei mums pasiseks ir surinksime geriausius, kurie žaidžia gerose lygose, jei bus gera atmosfera komandoje ir geras pasiruošimas.
– O ką palaikote aukščiausiame pasaulio ledo ritulio divizione? Latvius?
– Taip, latvius ir dar – čekus. Man patinka kaip žaidžia Kanada ir Švedija, tačiau už juos ir taip serga pusė pasaulio. Aš visuomet sirgau ne už vardą, o už ryžtą. Labai norėjau, kad J. Jagras ir dar keli senosios čekų gvardijos atstovai taptų pasaulio čempionais. Labai džiaugiausi, kai jam pavyko. Ir šiaip čekams simpatizuoju, ir Praha man patinka.
– Lietuvoje visuomet kas nors sukuria himną kam nors. Negalvojate apie himną ledo rituliui?
– Kalbamd apie tai daug metų. Bet su tais himnais, išskyrus Marijono, yra nekokia situacija. Vis dėlto planų yra, bet pasakėme, kad tai įmanoma tik vienu atveju – jei tai natūraliai gims. Tuomet jis bus savaime geras.
– Daug žmonių sako, kad ledo ritulyje geriausia – muštynės. Ar Jūs galvojate taip pat?
– Žmonės turi suvokti, kad būna įvairių situacijų, tačiau ledo ritulys visų pirma yra žaidimas. Nieko blogo, kad žmonėms patinka nerašytos ledo ritulio taisyklės. Tos lygos, kurios imdavosi sankcijų prieš muštynes ant ledo, dažniausiai persigalvodavo, nes mažėdavo žiūrovų.
Ne paslaptis, kad kai kuriose lygose komandos turi žaidėjų, kurių funkcija tokia ir yra – profesionalūs mušeikos. Nes sportas yra reginys.
– Pačiam teko susimušti ant ledo?
– Pačiam išprovokuoti muštynių neteko. Bet kai dalyvauja komandos nariai ir įsitraukia visi, tuomet
taip. Nematau čia nieko blogo, nes kartais smagu savo nuomonę pareikšti ir taip. Tik labai svarbu suprasti, kad visa tai, kas įvyksta ant ledo, ten ir turi likti. Nulipus nuo ledo verda visai kitas gyvenimas.