Apie slidinėjimo įrangos ypatybes 15min.lt kalbasi su „Sportland“ atstovu Bernardu Lauciumi.
– Kaip tinkamai išsirinkti slidinėjimo inventorių/įrangą? Nuo ko pradėti, ypač jeigu esi pradedantysis?
– Įrangą reikia pasirinkti pagal savo meistriškumo lygį. Jeigu esi pradedantysis slidininkas ar snieglentininkas, tuomet ir įranga turėtų būti pritaikyti pradedančiajam sportininkui.
Didelė klaida, kai žmonės, norėdami iš karto investuoti didelius pinigus į slidinėjimo įrangą, pasirenka per aukšto lygio technologiją ir sunkiai vėliau sugeba ją suvaldyti. Dėl šios priežasties visuomet rekomenduoju kreiptis į parduotuvės konsultantą ar specialistą, kuris gali patarti, paaiškinti, kaip išsirinkti tinkamą produktą.
Kitas dalykas, į ką derėtų atsižvelgti, tai sporto šakos tipas, kuriuo ketinama užsiimti. Tarkime, ar snieglentininkas ketina slidinėti tik trasose, ar tobulintis sniego parke, šokinėjant per tramplinus, turėklus ir kitas figūras. Pagal tai reikia pasirinkti vienokią ar kitokią snieglentę.
Ta pati sąlyga galioja ir renkantis slides. Pavyzdžiui, slalomo slidės yra skirtos čiuožti gerai išlyginta trasa. Universalesnės slidės skirtos trasoms, kurių kokybė, dienos pabaigoje, smarkiai suprastėja.
Pastaraisiais metais populiarėja slidinėjimas ten, kur nėra trasų [red. freeride]. Tokio tipo slidinėjimui turi būti pasirinktos visai kitokios charakteristikos slidės – jos turi būti platesnės, ilgesnės.
– Kokias apsaugas turėtų įsigyti slidininkai ir snieglentininkai?
– Snieglentininkams dažniausiai renkami apsauginiai šortai, riešų apsaugos. Pradedantieji dažniausiai yra linkę kristi ant rankų, o kritimas ant užpakalio – dažnas visiems, dėl to šios dvi apsaugos sumažina susižalojimo riziką. Slidininkams yra aktualesnės kitos zonos – klubai ir alkūnės, rekomenduojamos šių kūno dalių apsaugos.
Šalmas rekomenduotinas yra visiems. Net ir gerai čiuožiant bei pasitikint savo jėgomis, negali būti garantuotas, kad kažkas kitas į tave neatsitrenks. Aš ir pats esu kartą taip trenkęsis galvą žemę, kad šalmas per puse sulūžo. Jeigu būčiau buvęs be šalmo, net baisu pagalvoti apie pasekmes...
Šalmas turi šiokį tokį tarpą ir smūgio metu sugeria visą smūgio jėgą. Rekomenduotina po stipraus smūgio pasikeisti šalmą, kadangi nėra garantijos, jog kitą kartą jis taip pat gerai atlaikys smūgį. Netgi jeigu nėra kažkokių akivaizdžių pažeidimų (išoriškai atrodo, jog šalmas sveikas), viduje esantis poliesterio sluoksnis gali būti deformavęsis, praradęs savo charakteristikas.
– Ką būtina žinoti, renkantis slidinėjimo aprangą?
– Slidinėjimo apranga iš esmės skiriasi pagal atsparumo drėgmei ir išgarinimo charakteristikas. Iš esmės ant daugelio rūbų galima pamatyti tam tikrus reitingus, pavyzdžiui 5000, 10000. Tai parodo, kokį vandens slėgį gali atlaikyti gaminio medžiaga, ir kokį kiekį vandens garų gali išgarinti medžiaga per 24 val. iš 1 m2. Kuo tas skaičius yra didesnis, tuo rūbas yra atsparesnis
Bet kokiu atveju renkantis rūbus į kalnus, ar slidinėjimui Lietuvoje, jeigu tuo rimtai užsiimama, reikia rinktis bent 10000 mm atsparumą nuo drėgmės ir 10000 g iš m2 per 24 val turinio produktą. Drėgmės išgarinimas – labai svarbus dalykas. Jeigu iš ties aktyviai judama, rūbas gali ne taip sparčiai garinti drėgmę, ir įvyksta šiltnamio efektas – žmogus sušlampa iš vidaus.
Būtina derinti visus 3 rūbų sluoksnius: pirmasis – termo rūbai, antrasis – sintetinis džemperis ir tada trečiasis – striukė. Jeigu visi trys dalykai yra sintetiniai ir pasižymi geromis išgarinimo savybėmis, žmogus išlieka sausas ir nesušąla.
Dažna klaida, kurią žmonės padaro – užsideda termo apatinius, tada medvilninį džemperį ir ant viršaus užsivelka slidinėjimo striukę. Medvilninis džemperis sugeria visą išstumtą drėgmę nuo kūno, sušlampa, neišgarina toliau, žmogus sušąla.
– Savo inventorių bei aprangą lėktuvu gabenantiems žmonėms aktualus transportavimo klausimas: kaip saugiai nusigabenta visą slidinėjimo įrangą?
– Transportavimui yra galybė krepšių ir slidėms, ir snieglentėmes. Krepšių būna ne tik vienai porai, bet ir kelioms. Krepšiai, kurie turi ratukus, dažniausiai yra talpesni, į juos galima susipakuoti visą savo įrangą: ir inventorių, ir aprangą.
Tikrai patariu nepagailėti pinigų ir įsigyti tokį krepšį, nes jis būna paminkštintas, apsaugo nuo galimų smūgių transportavimo metu. Tuomet ir tikimybė, kad kas nors pasimes (jeigu viskas gabenama atskirai), susigadins yra žymiai mažesnė. Natūralu, kad daiktas, kuris yra specialiai tam sukurtas, geriau atliks savo funkciją nei koks savadarbis „maišas“ (juokiasi).
– Ką reikia žinoti apie įsigyto inventoriaus priežiūrą?
– Slides ir snieglentes reikia prižiūrėti nuolatos – vaškuoti, galąsti briaunas, tvarkyti slystamojo paviršiaus pažeidimus. Dažnas vartotojas arba pamiršta apie tai, arba nežino.
Norint kad inventorius tarnautų ilgai ir deramai bei gerai slystų sniego danga, reikia kad jis visą laiką būtų prisotintas vaško, tuomet slystamasis paviršius neišsausės ir nepraras savo savybių, ypač tai labai aktualu čiuožiant uždarose sniego arenose, kuriose dėl sniego sudėties, inventoriaus dugnas yra linkęs labai greitai prarasti vašką iš savęs ir pradėti sugerinėti nešvarumus.
Lankantis tokiose arenos, įrangą rekomenduojama ruošti praktiškai prieš kiekvieną važiavimą, jeigu nenorima prarasti slydimo savybių. Lankantis lauko trasose, tai galima daryti šiek tiek rečiau.
Geriausia indikacija, kad slides ar snieglentę jau reikia vaškuoti – pabaltavę dugno kraštai prie pat kanto. Vaškavimo darbus galima atlikti ir pačiam, naudojant specialias priemones, kadangi dabar slydimo vaško yra pačiose įvairiausiuose pavidaluose, tačiau geriausiai įsigeria į dugną ir ilgiausiai išlieka jame – karštuoju būdu paskleistas vaškas specialiu lygintuvu. Toks būdas yra šiek tiek sudėtingesnis ir vartotojas ne visada gali jį atlikti namų salygomis, todėl geriausia tai patikėti atlikti servisui, kuris tai atlieka tokius darbus ir turi specialią įrangą.
Šiuo metu Vilniuje turime dvi vietas, kur tai galima atlikti – mūsų salone „Akropolyje“ ir „Panoramoje“.
