10 km distancijoje sėkmingiau pasirodė trečią karjeros rezultatą užfiksavusi L.Žurauskaitė: sportininkė iš 60 starto pozicijos palypėjo į 52-ąją (šaudymas 1+0+0+2). Antrą kartą planetos taurės varžybų persekiojime startavusi J.Traubaitė suko penkis baudos ratus (2+0+2+1) bei finišavo 54-a.
Varžybose nugalėjo į pirmą vietą bendroje įskaitoje išsiveržusi italė Lisa Vittozzi (0+0+0+1), kuri 12,2 sek. pranoko prancūzę Lou Jeanmonnot (1+0+1+1) bei 19,4 sek. – kitą Prancūzijos biatlonininkę Justinę Braisaz-Bouchet (2+1+0+0).
Lietuvos moterų ekipai 2023-2024 metų sezonas – sėkmingiausias šalies istorijoje. Ruslano Nikitino vedamos lietuvės, net ir neturėdamos estafetės komandos, pelnė 2850 Nacijų taurės įskaitos taškus bei pranoko 69 taškais pranoko 2016-2017 sezone užfiksuotą ligšiolinį rekordinį pasiekimą.
Individualių įskaitinių taškų iškovojo 82 vietą bendroje įskaitoje užėmusi L.Žurauskaitė (10 tšk.). Biatlonininkė sužibėjo pasaulio taurės Oberhofe (Vokietija) sprinte, kur buvo 31-a. Sėkmingai jai susiklostė tiek pasaulio (43 vieta asmeninėse lenktynėse), tiek Europos čempionatai (7 vieta asmeninėse lenktynėse). Planetos taurės varžybose L.Žurauskaitė į geriausiųjų 60-uką prasibrovė net 4 sykius.
Įspūdingą šuolį lyginant su praėjusiu sezonu atlikusi J.Traubaitė geriausiųjų 50-uke atsidūrė net keturiuose etapuose. 23-ejų vilnietė sužibėjo gruodį Lencerhaidėje (49 vieta sprinte) bei tokią pačią poziciją užėmė Antholco trumposiose asmeninėse lenktynėse. Geriausią karjeros rezultatą ji pakoregavo dar du sykius: kovą Oslo asmeninėse lenktynėse (48 pozicija) bei praėjusią savaitę sprinte Jutoje (46 pozicija).
Komandos veteranė Natalija Kočergina aukščiausius savo rezultatus užfiksavo svarbiausiame metų starte – Moravijos Nove Mesto (Čekija) vykusiame pasaulio čempionate. Visaginietė sprinte ir asmeninėse lenktynėse buvo 55-a, o persekiojime – 51-a.
22 vietą Nacijų taurės įskaitoje užėmusios Lietuvos moterys iškovojo 3 kvotas 2024-2025 metų sezonui.
Tikslų planetos taurės varžybose nepavyko įgyvendinti Lietuvos vyrų rinktinei: 18 vietą Nacijų įskaitoje užėmę mūsiškiai prarado vieną kvotą bei kitą sezoną vienoje rungtyje galės startuoti trise. Didžiąją sezono dalį rinktinei atstovavo Vytautas Strolia, Tomas Kaukėnas, Maksimas Fominas ir Jokūbas Mačkinė. Vos trijuose asmeniniuose startuose jėgas išbandė Karolis Dombrovskis, kuriam koją pakišo ligos.
„Rezultatas priklauso nuo visos komandos rezultatų ir jis yra dėsningas. Nebuvo Karolio, labai trūko jo taškų – ir aukštesnių vietų, ir pagalbos estafetėse. Tie patys mano rezultatai nebuvo geri, kas irgi lėmė daug taškų. Ir kitų komandos narių rezultatai, sakyčiau, nelabai tenkinantys. Visiems sunkiai susidėliojo šitas sezonas, – analizavo rinktinės lyderis V.Strolia. – Žinau savo priežastį, žinau, kad kitą sezoną atsistatysiu. Pozityvo tikrai nepraradau ir žinau, kad galima kovoti dėl aukštų vietų ir tos aukštos vietos bus. Praradome vietą, bet tai – ne pasaulio pabaiga. Kitą sezoną galima atsikovoti, reikia visiems pasistengti ir olimpinius metus pradėti vėl su keturiomis vietomis.“
Nuo rudens prastą savijautą išskyręs geriausias Lietuvos biatlonininkas sezono eigoje sulaukė tyrimų išvadų apie prasirgtą mononukleozę – ligą, kuri sportininkams sukelia nuolatinį nuovargį, banguojančią savijautą, prastą atsigavimą po treniruočių. Vis dėlto V.Stroliai pavyko užfiksuoti geriausią karjeros rezultatą pasaulio čempionate, 20 km asmeninėse lenktynėse užėmus 15 vietą.
Tokio rango varžybose per nepriklausomos Lietuvos istoriją sėkmingiau yra pasirodę tik Diana Rasimovičiūtė (2009 metų pasaulio čempionate – 11 vieta) ir Tomas Kaukėnas (2018-ųjų olimpinėse žaidynėse – 13 vieta).
„Yra tų malonių kabliukų, bet ir patys pozityviausi prapuola, nes savijauta plius minus buvo vidutinė. Tiek pasaulio, tiek Europos čempionatuose savijauta buvo sunki ir niekaip jos nepavyko atstatyti. Visą laiką reikėjo startuoti varžybose, didesnio laiko tarpo, kurį galėčiau skirti poilsiui ir atsistatymui, nebuvo. Bendrai sezonas labai sudėtingas, ypač psichologiškai. Kai gera savijauta ir gali kovoti – varžybos yra malonumas. O kai negali kovoti ir galvoji tik kaip finišuoti, pozityvo daug nepriduoda. Šiek tiek lengviau, kai žinai priežastis, tiesiog susitaikai. Stengiausi kiekvienose varžybose padaryti tą, ką galėjau geriausiai“, – sakė V.Strolia.
Bendroje pasaulio taurės įskaitoje rinktinės lyderis užėmė 42 vietą, iškovojęs 92 įskaitinius taškus. Sėkmingiausiai mūsiškiui susiklostė etapas Rūpoldinge, kuriame jis finišavo 11-as persekiojime bei buvo 18-as sprinte. Į geriausiųjų 30-uką jis taip pat prasibrovė Estešundo (21 pozicija) bei Jutos (26 pozicija) sprinto rungtyse.
Tomui Kaukėnui sėkmingiausiai susiklostė pasaulio čempionatas, kurio sprinte jis užėmė 43 vietą. Maksimo Fomino aukščiausia pozicija iškovota Oberhofe (53-ias sprinte), Karolio Dombrovskio ir Jokūbo Mačkinės – Lencerhaidės sprinte (atitinkamai 64 bei 65 vietos).
Dar vieną pasaulio taurę iškovojo norvegas Johannesas Thingnesas Boe, čempiono titulą užsitikrinęs dar prieš paskutinių lenktynių startą.
