Galingai sudėtas Naujojo Džersio „Devils“ puolėjas iš Lietuvos taip kalbėjo apie pirmąją galimybę įgyvendinti kiekvieno ledo ritulininko svajonę – laimėti Stenlio taurę.
1997-aisiais, tuomet vos 18 metų jaunuolis, pirmą sezoną žaidęs geriausioje pasaulio ledo ritulio lygoje, su Filadelfijos „Flyers“ iš karto nužygiavo iki didžiojo NHL finalo, bet ten džiaugsmo nepatyrė – 0:4 nusileido Detroito „Red Wings“.
Nuo to laiko D.Zubrus turėjo sužaisti net 1064-ias rungtynes NHL lygoje, kol vėl gavo šansą užrašyti savo pavardę ant garsiosios sidabrinės Stenlio taurės ir tapti pirmuoju tai padariusiu lietuviu.
Antrą galimybę vertina labiau
„Iš pirmojo finalo atsimenu gana daug, – bendraudamas su „New York Times“ žurnalistu Jeffu Z.Kleinu atviravo dabar 33-ejų lietuvis. – Buvau 18-os, o po poros savaičių manęs laukė 19-asis gimtadienis.“
„Mes neturėjome jokių šansų, – prisipažino D.Zubrus. – Nepamenu, ar tuomet buvau ant ledo, kai varžovai triumfuodami kėlė Stenlio taurę virš galvų. Pamenu tik jausmą, kaip skaudu yra pralaimėti finalą.“
Tuomet manęs, jog supranta, ką reiškia žaisti didžiajame NHL finale, dabar lietuvis šią galimybę vertina kur kas labiau: „Po 15 metų bandymų pakartoti šį rezultatą supranti, kaip tai sunku.“
„Papasakojau komandos draugams apie savo patirtį. Žaidžiau finale prieš 15 metų, o po to iš aštuonių kartų atkrintamosiose gal tik porą sykių įveikėme pirmąjį etapą. Niekada negali žinoti, ar dar kartą sugrįši į finalą. Turi būti labai laimingas, jei esi komandoje, kuri nužygiuoja tiek toli, ir mėgautis kiekviena akimirka. Ir, žinoma, – pasinaudoti šia galimybe“, – tęsė D.Zubrus.
Finalas prasidėjo nesėkme
Antrasis D.Zubraus bandymas – šįkart su Naujojo Džersio „Devils“ klubu – taip pat prasidėjo nesėkmingai. Daugybės progų neišnaudoję „Velniai“ pralaimėjo pirmąsias finalo serijos rungtynes – po pratęsimo 1:2 (0:1, 1:0, 0:0, 0:1) – ir atidavė namų aikštelės pranašumą Los Andželo „Kings“ klubui.
Man dar tik 33-eji. Jaučiu, kad mano kūnas dar ilgai galės žaisti ledo ritulį, o aš tai ir noriu daryti, – sakė Dainius Zubrus.
21 minutę žaidęs puolėjas pats turėjo vieną progą įvarčiui, bet nepergudravo „Karalių“ vartininko Jonathano Quicko. Antrajame kėlinyje už smūgį alkūne varžovui lietuvis buvo nubaustas ir dviem baudos minutėmis.
Stenlio taurės finale kol kas taip ir nelaimėjęs D.Zubrus tiki, kad „Devils“ turės dar daug galimybių atsitiesti – serija vyks iki keturių pergalių. Įkvėpimo toli ieškoti nereikia – „Velniai“ pralaimėjimais pradėjo ir Rytų konferencijos pusfinalio, ir finalo serijas, bet vis tiek džiaugėsi paskutiniai.
„Devils“ viltis sustiprina ir reguliariajame sezone prieš „Kings“ laimėti abu žaisti mačai – 3:0, 2:1. Apskritai, „Karaliai“ į atkrintamąsias NHL varžybas pateko tik kaip aštuntoji Vakarų konferencijos ekipa. Tiesa, reguliariajame sezone nestebino ir „Devils“, likę šešti Rytuose.
Išaugęs trenerio pasitikėjimas
D.Zubrus šį sezoną mėgaujasi ne tik antrąja galimybe laimėti Stenlio taurę, bet ir išaugusiu trenerio Peterio DeBoerio pasitikėjimu. Pirmus metus „Devils“ vadovaujantis 43-ejų kanadietis lietuviui leidžia kur kas daugiau nei ankstesni „Velnių“ strategai per penkis sezonus.
 |
|
AFP/„Scanpix“ nuotr. Dainius Zubrus šį sezoną iš viso įmušė jau 20 įvarčių. |
Dažniausiai viename penkete su Zachu Parise'u ir Travisu Zajacu čiuožiantis D.Zubrus atkrintamosiose žaidžia po 18 minučių, bet paprastai būna ant ledo, kai „Devils“ mėgina išnaudoti žaidėjo pranašumą. Iki finalo 196 cm ūgio ir 102 kg svorio puolėjas įmušė 3 įvarčius ir atliko 6 rezultatyvius perdavimus, o „Devils“ ekipoje pirmavo pagal smūgius į vartus – 56.
„Manau, kad žaidžiame kur kas agresyviau, – apie P. DeBoerio taktiką kalbėjo D.Zubrus. – Tai protingas, agresyvus, ne beprasmis čiuožimas. Visada žinai, kur turi čiuožti. Tokioje sistemoje visi penki žaidėjai ant ledo turi judėti lyg vienas mechanizmas.“
„Nežinau, ar man tai tinka daugiau, ar mažiau, – pridūrė lietuvis, reguliariajame sezone įmušęs daugiausia per karjerą „Devils“ klube – 17 įvarčių. – Akivaizdu, kad visa komanda dabar jaučiasi daug užtikrinčiau nei sezono pradžioje. Geriau suprantame savo užduotis. Įveikėme keletą puikių komandų, kad patektume į finalą, taigi, tikriausiai kažką darome teisingai.“
Svarbesnį vaidmenį „Devils“ klube D.Zubrus sieja ir su pagerėjusia sveikata. Puolėjas džiaugiasi šį sezoną išvengęs kelių skausmų, kurie jį stabdė ankstesniais metais. „Aišku, jaučiama ir tai, kad P.DeBoeris manimi pasitiki daugiau nei ankstesni „Devils“ treneriai. Jaučiuosi kur kas labiau įtraukiamas į rungtynes, nei tai būdavo anksčiau“, – sakė lietuvis.
Apie karjeros pabaigą negalvoja
Kas nutiktų, jei D.Zubrui išsprūstų ir antroji galimybė laimėti Stenlio taurę? Lietuvis sutinka, kad dar 15-os metų laukti trečiojo šanso negalėtų, tačiau apie ledo ritulininko karjeros pabaigą dar negalvoja.
20,4 mln. JAV dolerių vertės ir šešerių metų trukmės lietuvio kontraktas su „Devils“ baigs galioti po kito NHL lygos sezono.
„Man dar tik 33-eji. Jaučiu, kad mano kūnas dar ilgai galės žaisti ledo ritulį, o aš tai ir noriu daryti, – teigė jau šešioliktą sezoną NHL kovojantis D.Zubrus. – Myliu šį žaidimą. Dievinu galimybę iščiuožti į areną ir varžytis.“
| Sukrėtė kaltinimai treneriui |
|
Šiame sezone D.Zubrui netrūko ir juodų periodų. Metų pradžioje lietuvį sukrėtė buvusiam treneriui Ivanui Pravilovui mesti kaltinimai pedofilija. Garsus ledo ritulio specialistas iš Ukrainos po šių įtarimų nusižudė kalėjime JAV. „Man tai buvo labai sunkus metas. I.Pravilovas mano gyvenime suvaidino labai svarbų vaidmenį, – apgailestavo D.Zubrus. – Man teko susitaikyti su mintimi, kad žmogus, kurį aš taip gerai pažinojau, galėjo būti visiškai kitoks.“ Iš Elektrėnų kilęs D.Zubrus ukrainiečio treniruotėse plušo nuo 12-os iki 18-os metų amžiaus. Iki tol jį auklėjo Aleksejus Nikiforovas. „Jis man padėjo žengti pirmuosius žingsniu ant ledo. Man tada buvo vos šešeri, o A.Nikiforovas mane treniravo iki 12-os. Kai patekau į Stenlio taurės finalą, sulaukiau jo sveikinimo žinutės“, – pirmųjų žingsnių ledo ritulyje nepamiršo D.Zubrus. |
