Dusetose, Zarasų rajone, šeštadienį vykstančioms lenktynėms nebaisi net pliusinė temperatūra, mat ristūnai jau kuris laikas bėga šalia ežero įrengtame elipsės formos hipodrome. Žirgų lenktynės prie Sartų ežero, (13,3 kv. km), o anksčiau – ant jo ledo, vienos seniausių žiemos renginių, vykstančių nuo 1905 metų.
Į renginį sugužėjo ne tik vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius, Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, europarlamentaras Juozas Imbrasas bet ir Zarasų-Visagino vienmandatėje apygardoje į Seimą kandidatuojantys politikai, tarp jų ir socialdemokratas Nikolajus Gusevas.
Renginyje dalyvaujantis Vyriausybės vadovas A.Butkevičius teigė, kad tokia, šimtametes tradicijas menanti, šventė itin svarbi ir puoselėtina: „Šiai šventei reikia skirti ypatingą dėmesį, kadangi ji turi gilias tradicijas. Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija remia šią šventę, tačiau norėtųsi, kad būtų daugiau privačių rėmėjų.“
Šimtametes tradicijas turinčioje ir didžiausioje sporto gerbėjų pamėgtoje žiemos šventėje – žirgų lenktynėse kasmet sulaukiama dešimtis tūkstančių žirginio sporto entuziastų. Sartų hipodrome varžėsi net 73 ristūnai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, o taip pat iš Prancūzijos, Švedijos ir Suomijos, kuriuos vadelioja geriausi Baltijos šalių sportininkai. Sartuose surengti 9 važiavimai, žirgai lenktyniauja trijų ilgių – 1609 (1 angliška mylia), 2400 ir 3200 metrų distancijose.
Renginio vėliavą kėlė praėjusių metų varžybų laimėtojas S.Kerys
Tradicinį ristūnų žirgų „Sartai 2013“ renginį atidarė ministras pirmininkas A.Butkevičius, visiems dalyviams linkėjęs gražios šventės, šis visus ragino puoselėti šimtametes tradicijas. Ristūnų „Sartai 2013“ renginio vėliavą kėlė praėjusių metų varžybų laimėtojas ir rekordininkas Stasys Kerys, o varžybų vyriausioji teisėja Asta Muntvidaitė uždegė varžybų ugnį.
Renginio dalyvius laimino Dusetų švenčiausios parapijos klebonas, kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas. Tradicinėse ristūnų žirgų „Startai 2013“ lenktynėse numatyti 9 važiavimai, kiekviename iš jų dalyviai kovos dėl piniginio prizo.
Pirmajame važiavime ristūnai kovoja dėl „Grafaitės Emilijos Piliaterytės“ vardo piniginio 5000 litų prizo. Šiame važiavime varžosi penki „Sartų žirgyno“ žirgai. Stambiųjų žemaitukų veislės pirmajame žirgų važiavime pirmąją vietą užėmė žirgas Niukas, vadeliotojas Antanas Juškėnas, jis trasą įveikė per 3 min 40 sek. (03:40.717).
Antrajame važiavime dėl „Lietuvos Respublikos Seimo“ vardo prizo – 5000 litų – kovoja aštuoni ristūnai, šio prizo siekia porą prancūzų veislės žirgų, vadeliotojai Aurimas Sakalovas ir Mindaugas Daineka. Antrajame važiavime net du ristūnai diskvalifikuoti. Iš varžybų pašalintas ristūnas Greitis, vadeliotojas Paulius Zakšauskas ir ristūnas Simoran Ollo, vadeliotojas Irmantas Gramackas „Lietuvos Respublikos Seimo“ prizą laimėjo ristūnas Serende Crach, vadeliotojas Mindaugas Daneika, jis trąsą įveikė per 2 min. 6 sek. (02:06.472). Vyriausias lenktynių dalyvis Jonas Zakšauskas (82), pranoko savo anūką Paulių Zakšauską, kuris buvo diskvalifikuotas iš varžybų, ir užėmė garbingą penktąją vietą kovoje už „Lietuvos Respublikos Seimo“ prizą.
„Dėl rekordo neišgyvenu, svarbiausia buvo laimėti didįjį prizą. Mes dzūkai užsispyrę, tikriausiai todėl esame pirmi, turime kietą charakterį. Džiaugiuosi visais šios dienos laimėjimais. Šiandien laimėtos dvi pirmos, viena antra ir viena trečia vietos iš keturių važiavimų. Sakė Stanilovas Kėris.
„Biržų žemtiekimo“ prizo 6500 litų siekia net dešimt ristūnų, tarp jų po vieną prancūzų ir estų veislės, juos vadelioja Aurimas Sakalovas ir Alvydas Banėnas. Trečiąjį važiavimą nugalėjo ristūnas Griausmas, vadeliotoja Monika Vinskutė su savo žirgu trasą įveikė per 2 min. 5 sek. (02:05.362), sportininkai iškovojo „Biržų žemtiekimo“ 6500 litų prizą.
Ketvirtajame važiavime ristūnai kovoja dėl UAB „Vasaknos“ ir Žemės ūkio ministerijos įsteigto 7300 litų prizo. Šiame važiavime varžosi aštuoni ristūnai, tarp jų du prancūzų ristūnai vadeliotojai Mindaugas Daneika ir Sergejus Matvejevas ir švedų kilmės ristūnas, vadeliotojas Kazys Trota. Ketvirtąjį važiavimą laimėjo ristūnas Smalltown Brat, vadeliotojas Kazys Trota, trasą įveikdamas per 3 min. 15 sek. (03:15.261), jie iškovojo „Dusetų krašto“ 7300 litų prizą.
Penktajame važiavime net 11 ristūnų kovoja dėl „Kūno kultūros ir sporto departamento“ 6000 litų prizo, tarp jų pora švedų kilmės ristūnų, vadeliotojai Žydrūnas Vasilionka ir Sergejus Matvejevas. Penktąjį važiavimą per 2 min. 6 sek. (02:06.572) įveikė ristūnas Raise Hand, vadeliotojas – Sergejus Matvejevas, ir laimėjo Kūno kultūros ir sporto departamento piniginį 6000 litų prizą.
Šeštame važiavime dėl tarptautinio „Zarasų krašto“ 7300 litų prizo kovoja šeši ristūnai, tarp jų trys suomių ir vienas švedų kilmės, vadeliotojai - Jelena Fironova, Maris Ezmanis, Jevgenijus Ivanovas ir Vytautas Dapkus. Šeštąjį važiavimą laimėjo ristūnas Quantum Maximilian, vadeliotojas Vytautas Dapkus, trasą įveikdamas per 3 min. 12 sek. (03:12.346), jie iškovojo „Zarasų krašto“ 7300 litų prizą.
Septintąjį važiavimą laimėjo ristūnas Saxon Westwood, vadeliotojas Stanislovas Kėrys, trasą įveikdamas per 2 min. 06 sek. (02:06.432), jie iškovojo „Eikliojo žirgo“ 7100 litų prizą. Vadeliotojas yra praėjusių metų „Didysis žiemos prizas“ rekordininkas, tiesa šį laimėjimą pasiekęs su žirgu Sakalas.
Aštuntąjį važiavimą laimėjo ristūnas Coming Heart, vadeliotojas Tatjana Martinsone, trasą įveikdamas per 4 min. 15 sek. (04:15.817), jie iškovojo „Arvi“ 8800 litų prizą. Treniruodamasis žvirkeliu su miškovežiu kelyje Varėna – Perloja, Stanilovas Kėrys su žirgu Sakalas antrą kartą iš eilės laimėjo „Didijį prizą“ – 12 000 litų, deja pagerinti praėjusių metų rekordo sportininkui nepavyko. Tai buvo paskutinis – 9-asis važiavimas šių metų tradiciniame ristūnų „Sartai 2013“ varžybose. Sportininkas trasą įveikė per 2 min. 4 sek. (02:04.870).
Stanilovo Kėrio teigimu, varžybomis ruošiamasi visus metus, ant žvyrkelio: „Dėl rekordo neišgyvenu, svarbiausia buvo laimėti didįjį prizą. Mes dzūkai užsispyrę, tikriausiai todėl esame pirmi, turime kietą charakterį. Džiaugiuosi visais šios dienos laimėjimais. Šiandien laimėtos dvi pirmos, viena antra ir viena trečia vietos iš keturių važiavimų.“
Žiūrovai šildosi karšta arbata
Tautodailės mugėje renginio svečiai galėjo įsigyti mezginių, riestainių ir įvairiausių dirbinių. Žiūrovai šildosi karšta arbata, dešromis su raugintais kopūstais, o vaikai viliojami riestainiais ir „baronkomis“. Susirinkusius svečius linksmina penkiolika liaudies muzikos kolektyvų, o renginio dalyvius ir svečius sveikino ir Latvijos Daugpilio krašto kultūros centro liaudiškų šokių ansamblis „Liksme“ ir Baltarusijos Braslavo kultūros centro liaudiškų šokių grupė.
Pramogauja ant Sartų ežero
Renginio svečius nuo šalčio saugojo ne tik karšta arbata ar prie akių gaminamas maistas, bet ir pramogos ant Sartų ežero. Ant už užšalusio ežero suaugusieji galėjo vėžintis sniego motociklais, o vaikai rogėmis. Po varžybų visi norintieji kviečiami aplankyti Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje fotografijos parodą „Žirgas fotografijoje“, kurioje savo darbus pristato žymūs fotografai: Algimantas Aleksandravičius, Romualdas Požerskis, Ramūnas Danisevičius, Klaudijus Driskius ir Stasys Povilaitis.
Dalyvius vilioja piniginiai prizai
Sartų lenktynėse visuomet susirenka gausus būrys dalyvių, mat jie viliojami solidžiais piniginiais prizais. Dalyviai varžosi dėl didžiausio „Didžiojo žiemos prizo“, kurį sudaro net 12 000 litų, o antras pagal dydį prizas atiteks ilgiausią visų lenktynių programoje – net 3200 metrų distanciją greičiausiai įveikusio žirgo vadeliotojui ir rungties prizininkams.
Šių metų žirgų lenktynių prizinį fondą sudaro 66 tūkstančiai litų. Didžiausią piniginį prizą 12000 litų įsteigė Žemės ūkio ministerija, kitus prizus tiek valstybinės, tiek privačios įmonės. Varžybų organizacinio komiteto atstovus džiugina šiais metais išaugęs prizinis fondas: „Ir sportininkus, ir lenktynių organizatorius maloniai nuteikė tas faktas, kad trejus metus nekitęs prizinio fondo dydis šiemet išaugo net 13 tūkstančių litų.“
Praėjusiais metais žiūrovus baugino ne tik šaltis, bet ir kruvinas žirgas
Tiesa, praėjusias rungtynes apkartino krauju pasruvęs žirgas. Esą dėl nepatyrusio vadeliotojo kaltės ir neteisingai žirgui uždėtų žąslų, žiūrovams teko stebėti kankinamą žirgą, kuriam iš burnos tiško kraujas, šaltyje virtęs ledu. Žirgininkai pastebi, kad kiekvienas grubus judesys su pavadžiais skaudžiai veikia žirgo burną per žąslus, todėl kai vos tik žirgas įvykdo norimą komandą, reikia tuoj pat atlaisvinti pavadžius, netąsyti žirgo galvos. Pirmasis ristūnų žirgų lenktynių startas prasidėjo 12.30.
