Turtins šimtametes tradicijas
Žirgų lenktynės prie legendomis apipinto Sartų ežero, o anksčiau – ant jo ledo, vienos seniausių masinių renginių šalyje. Įvairūs šaltiniai skelbia skirtingus laikus, kada žirgo pasaga pirmą kartą stuktelėjo į Sartų ežero ledą. Teigiama, kad lenktynėms gerokai daugiau nei 200 metų, o organizuotai jos vyksta irgi jau per šimtmetį, nuo 1905-ųjų.
Šiltėjant žiemoms lenktynės saugumo sumetimais paliko gražuolio, ketvirto pagal dydį Lietuvos ežero ledą ir persikėlė į jo pakrantėje išaugusį elipsės formos hipodromą. „Bet dėl to lenktynių aura nė kiek nesumenko“, – vienbalsiai atsakys bet kuris pakalbintas žirgų mylėtojas.
Priešingai, žirgų lenktynių Dusetose istorija kasmet pasipildo naujais, turiningais faktais, kuriuose garbingiausia vieta tenka ne tik čempionams ar rekordininkams, bet ir liaudiškų tradicijų bei nacionalinio paveldo puoselėtojams, kurių savotiškos varžytuvės tapo neatskiriama šios žiemos šventės dalimi.
„Lietuvoje žirgai nuo seno apgaubti ypatinga aureole. Žirgui priskiriama nepaprasta galia. Jis saugodavo sodybą, namus nuo blogybių, todėl mes, lietuviai, nuo seno mylime ir branginame žirgą – kovų draugą, sunkių žemės ūkio darbų pagalbininką. Žirgai – tarsi gyvas, nenutrūkstantis ryšys tarp praeities ir dabarties kartų, o šimtmečius gyvuojanti Sartų tradicija, atlaikiusi įvairius politinius ar ekonominius šalies gyvenimo sūkurius, verta ypatingos pagarbos ir įvertinimo“, -trečiadienį vykusioje lenktynių „Sartai 2013“ spaudos konferencijoje kalbėjo Žemės ūkio ministras, profesorius Vigilijus Jukna.
 |
| A.Pliadžio nuotr./„Sartai 2011“ žirgų lenktynių akimirka |
Ministras akcentavo, jog vietinės arklių veislės – mūsų tautos istorinis, kultūrinis reliktas, neįkainojamas Lietuvos arklių genetinis fondas. Todėl savo žirgų veislėmis rūpinamasi, jos saugomos, puoselėjamos ir propaguojamos, o kai kurios jų pripažintos saugotinomis ir tarptautiniu mastu.
V.Jukna pabrėžė, jog Sartų lenktynes nuo pat 1933 m. remia Žemės ūkio ministerija, 1955 m. jos tapo respublikinės, o nuo 1968 m. pradėtos kartu rengti ir žiemos mugės.
Padidėjo prizinis fondas
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Žemės ūkio viceministras, ristūnų tradicinių lenktynių „Sartai 2013“ organizacinio komiteto pirmininkas Vidmantas Kanopa varžybų šeimininkams ir visam organizaciniam komitetui padėkojo už kvalifikuotai atliktus darbus rengiantis šiai didžiulio pripažinimo susilaukusiai žiemos šventei.
V.Kanopa informavo, jog šeštadienį Dusetose prie lenktynių starto linijos bus išrikiuoti 73 ristūnai, išauginti visose trijose Baltijos šalyse, o taip pat Prancūzijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Juos vadelioti patikėta geriausiems Lietuvos, Latvijos ir Estijos sportininkams.
„Kasmet vis augantį šių lenktynių populiarumą liudija bendromis organizatorių pastangomis iki 65 tūkstančių litų šiemet padidėjęs varžybų prizinis fondas (pernai - 52 tūkstančiai litų), kurį pasidalys šių lenktynių nugalėtojai ir prizininkai, – sakė V.Kanopa. – Didžiausias – 12 000 litų piniginis prizas atiteks šių lenktynių pagrindinės organizatorės – Lietuvos žemės ūkio ministerijos steigiamo „Didžiojo žiemos prizo“ nugalėtojui ir prizininkams. Dėl šio apdovanojimo su tuo pačiu bėru Sakalu varžysis ir pernykštis šio prizo laimėtojas ir trasos rekordininkas, varėniškis Stanislovas Kėrys iš Dubyčių žemės ūkio bendrovės, pernai 1609 metrų ilgio trasą įveikęs per 2 min. 03,219 sek.“
 |
| BFL/Tomo Lukšio nuotr./Stanislovas Kėrys (dešinėje), Kazimieras Starkevičius ir žirgas Sakalas |
Toks laikas tapo nauju orientyru visiems sportininkams, šiemet atvykstantiems į Dusetas.
Beje, po metų pertraukos į Sartus vėl atvyksta dar vienas „Didžiojo žiemos prizo“ laimėtojas, garsusis Estijos žirginio sporto veteranas Vladimiras Mummas, 2011 metais su tuo pačiu S:T Thomas žirgu išsivežęs svarbiausiąjį lenktynių trofėjų.
Antras pagal dydį dar vieno lenktynių partnerio – UAB „Arvi ir KO“ kartu su Žemės ūkio ministerija įsteigtas 8800 litų vertės prizas, kuris atiteks greičiausiai įveikusiam ilgiausią visų lenktynių programoje – net 3200 metrų distanciją žirgo vadeliotojui bei šios rungties prizininkams.
Po 7300 litų vertės piniginius prizus išsidalys net dviejų – Zarasų savivaldybės įsteigto „Zarasų krašto“ ir UAB „Vasaknos“ kartu su Žemės ūkio ministerija skiriamo „Dusetų krašto“ prizų laimėtojai.
Labai įtempta kova laukiama ir dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kartu su Žemės ūkio ministerija įsteigto „Eikliojo žirgo“ prizo, kurio piniginė vertė – 7100 litų. Dėl jo kausis ir trasos rekordininkas S.Kėrys, kuris šioje rungtyje vadelios jau ne Sakalą, o Švedijos žirgų augintojų pažibą Saxon Westwood, ir daugelio varžybų nugalėtojas ukmergiškis Kazys Trota, tramdysiantis Amerikos ristūnų veislės eržilą Valdovą, ir greitoji latvė Tatjana Martinsone su Salamandra, ir Sergejus Matvejevas su grynaveisliu prancūzų ristūnu Vamaro Castelets.
Tarptautinio važiavimo dalyviai, 2400 metrų distancijoje kovosiantys dėl Lietuvos Respublikos Seimo kartu su Žemės ūkio ministerija įsteigto prizo, į trasą išvadelios tik tris Lietuvoje išaugintus žirgus. Visi kiti į Dusetas bus atvežti iš Suomijos, Švedijos ir Latvijos.
„Nugalėtojai buvo skatinami ir anksčiau. Tačiau šiandien mažai kas jau beatmena laikus, kai garsiųjų lenktynių eikliaisiais žirgais ant Sartų ežero ledo nugalėtojai kaip prizą parsivešdavo lašinių paltį, naujus pakinktus ar tada itin brangų mineralinių trašų maišą...“, – sakė D. Jonušis.
 |
| A.Pliadžio nuotr./„Sartai 2011“ žirgų lenktynių akimirka |
Daugiausia rūpesčių – šeimininkams
Nors rengiantis šiai žiemos šventei daug nuveikė iš anksto sudarytas lenktynių organizacinis komitetas, tačiau bene daugiausia rūpesčių atiteko varžybų šeimininkams.
„Sukaupta ilgametė patirtis ir neblėstantis šventės organizatorių entuziazmas mums tekusius pasirengimo didžiajai žiemos sporto šventei darbus leido atlikti laiku ir kokybiškai. Todėl kiekvieną atvykusį į tradicinį, mūsų kraštą garsinantį renginį pasitiksime kaip ilgai lauktą ir brangų svečią“, – užtikrino Zarasų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Cibulskis, pakvietęs visus atvykusius į žiemos šventę aplankyti ir nuo pat ankstyvo ryto šurmuliuosiančius kermošius ir muges. Juose dalyvaus per 100 prekybininkų, kurie skatins negrįžti iš renginio be tradicinių lauktuvių – kvapnios dešros rinkės, kaimiškos duonos kepalo ar aukštaitiško sūrio, riestainių ir kitokių skanėstų.
Pasibaigus žirgų lenktynėms A.Cibulskis ragino neskubėti skirstytis, o aplankyti duris ką tik atvėrusį Kultūros centrą-Dusetų dailės galeriją, kainavusią 9 milijonus litų ir pelnytai tapusią kultūrinės traukos centru bei tikru miestelio pasididžiavimu. Čia įvyks ne tik šventę vainikuosiantis grandiozinis koncertas, bet ir bus atidaryta tradicinė, jau septintoji meninės fotografijos teminė paroda „Žirgai fotografijoje“, kuriai per 500 geriausiųjų savo lakštų jau atsiuntė visų trijų Baltijos šalių, Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos fotomenininkai ir iš kurių 70 bus eksponuojami parodoje.
Kviečia atvykti iš anksto
Kad pirmąjį vasario šeštadienį Dusetas vėl užplūs dešimtys tūkstančių žirginio sporto entuziastų, neabejoja niekas. Tačiau ne vienam gali iškilti dilema, kokį kelią pasirinkti, kad be kliūčių atsidurtum šalia Dusetų esančio žirgyno hipodrome, kur vyks tradicinės žirgų lenktynės.
„Važiuokite tik mūsų rekomenduojamais, gerai prižiūrimais ir valomais keliais bei venkite ne tokio intensyvaus eismo ar vietinės reikšmės keliukų, nekeliančių didesnių problemų vasarą ir galinčių tapti tikrais spąstais žiemą, ypač jei lenktynių išvakarėse snigtų ar pustytų, – pataria Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius Skirmantas Skrinskas. – Utenos regiono kelių priežiūros ir valymo technika lenktynių išvakarėse bus sutelkta mūsų rekomenduojamuose keliuose, kuriems ir skirsime išskirtinį dėmesį. Tačiau visgi norėčiau priminti, jog žiema yra žiema, todėl rengiantis į kelionę būtina pasilikti tam tikrą laiko rezervą“.
(Kelių, kuriuos vykstantiems į lenktynes Dusetose ar grįžtantiems po jų siūlo Lietuvos automobilių kelių direkcija, sąrašas ir žemėlapis publikuojamas organizatorių interneto portale www.sartulenktynes.lt).
 |
| Rekomenduojamų kelių žemėlapis |
Žirginio sporto šventė Dusetose – atsakingas egzaminas ne tik kelininkams, bet ir šalies policijai bei saugos tarnyboms, užtikrinančioms viešąją tvarką masinio renginio metu.
„Vasario 2-ąją ypatingą dėmesį skirsime eismo saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti ne tik varžybų prieigose, bet ir visuose čia nurodytuose keliuose, vedančiuose į Dusetas ir iš jų. Eismo saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimui bus pasitelktos gausios policijos pajėgos iš Utenos ir Panevėžio apskričių policijos komisariatų, Lietuvos kelių policijos tarnybos, numatytos ir bus vykdomos bendros policinės priemonės kartu su Latvijos Respublikos policijos pareigūnais“, – sakė Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos Masinių renginių ir ekstremalių situacijų koordinavimo skyriaus viršininkas Saulius Kazlauskas.
Sportininkų ir žiūrovų saugumą užtikrins ne tik saugos tarnyba, bet ir gausus būrys tvarkdarių, padėsiančių varžybų organizatoriams nukreipti transporto srautus, palaikyti tvarką automobilių parkavimo, kuris ir šiemet bus nemokamas, aikštelėse. Bendrai šio renginio saugumu rūpinsis per 100 policijos, saugos tarnybų ir tvarkdarių atstovų.
Žinia, net ir padedant pulkams pareigūnų kamščiai keliuose ar varžybų prieigose neišnyks savaime, jei dešimtys tūkstančių žiūrovų į šventę plūstelėtų vienu metu. Todėl organizatoriai kviečia geriausias vietas lenktynių stebėjimui užsiimti anksčiau. Juolab, kad pati šventė Dusetose pradės šurmuliuoti jau 8 val. O anksčiausiai atvykę turės daugiau laiko bei galimybių ne tik lauktuvėms išsirinkti, bet ir patiems pamaloninti gomurį nacionalinio paveldo patiekalais bei gėrimais, kurių čia tikrai nestigs.
