Galbūt todėl vieno automobilio bandymų metu teko apsilankyti šuolininkų su slidėmis valstybėje – Slovėnijoje. Nors tas automobilis („Ford Ranger“ pikapas) su automobilių sportu turi bendro tiek pat, kiek dulkių siurblys su langų valymu. Kita vertus, apie automobilius rašantys žurnalistai dažnai turi daug bendro su automobilių sportu.
Lietuvoje šuoliai su slidėmis, kaip ir kitos žiemos sporto šakos, nėra populiarūs. Mes neturime kalnų, bet turime ilgalaikes krepšinio tradicijas, tad šis sportas dar ilgai bus pagrindine Lietuvos religija. Ne, nesuklydau – krepšinis išties yra pirmoji Lietuvos religija. Paklauskite dešimties aplinkinių žmonių, kada jie paskutinį kartą stebėjo krepšinio varžybas ir kada paskutinį kartą buvo mišiose. Atsakymas bus aiškus, nebent apklausą vykdysite bažnyčios kieme.
Grįžkime prie žiemos sporto, kuris mūsų šalyje nepopuliarus, tačiau panašaus dydžio Slovėnijoje paaugliai ant sienos kabina ne LeBrono Jameso, o Peterio Prevco plakatus. P.Prevcas yra vienas garsiausių Slovėnijos šuolininkų su slidėmis, laimėjęs daugybę tarptautinių varžybų ir kurį laiką buvęs ilgiausio šuolio pasaulyje rekordininku.
Jis užaugo Slovėnijoje, kur turi puikias sąlygas treniruotėms. Šioje Europos valstybėje įkurtas „Planica“ žiemos sporto centras, kuriame – net aštuonios šuolių su slidėmis trasos. Viena jų, atidaryta 1969-aisiais, ilgus metus žavi šio sporto entuziastus: keturias dešimtis metų tai buvo ilgiausia šuolininkams skirta trasa, kol šio vardo prieš kelerius metus neperėmė Norvegija. Keturias dešimtis metų ilgiausio šuolio su slidėmis rekordai buvo gerinami būtent čia, „Planica“ sporto komplekse.
Ilgiausios šuolių trasos skaičiai įspūdingi. Šiuo metu vadinamasis „Hill size“ yra 225 metrai, o „K-Point“ – 200 metrų. Pirmasis apskaičiuojamas kelių kintamųjų formule ir yra kiek trumpesnis nei visas nusileidimo takas. Antrasis atsako į klausimą, kokiame aukštyje yra stačiausia nusileidimo vieta. Vidutinis nusileidimo statumas yra 38,33 proc., o didžiausias – 58,7 proc.
Oficialus „Planica“ rekordas – 248,5 m, kurį 2015-aisiais pasiekė P.Prevcas. Ketvirtis kilometro, įveikto skriejant oru – skamba neblogai, ar ne?
Neoficialus – 252 m, pasiektas jaunosios šuolių su slidėmis žvaigždės Tileno Bartolo. Jau nusileidęs, šuolininkas ranka palietė žemę, tad šuolis nebuvo įskaitytas, nors ir įsirėžė į visų jį stebėjusių žmonių sąmonę kaip įspūdingiausias gyvenime matytas reginys.
Sportininkų greitis prieš pakylant į orą paprastai siekia apie 110 km/val., o rekordas – 116,1 km/val.
„Planica“ atstovas spaudai Tomi Trbovcas susitikimo metu papasakojo kelias istorijas iš šio slidininkų rojaus istorijos. Bene įdomiausia jų – apie vietos parinkimą.
Šuoliams su slidėmis ypatingai svarbus yra vėjas. Norint atlikti šuolius kokybiškai, reikalingas minimalus pasipriešinimas, o ypatingai pavojingas yra šoninis vėjas: sportininkui tuomet nesunku prarasti pusiausvyrą ir nukritus susilaužyti visus įmanomus kaulus. Planicos tarpeklis buvo pasirinktas dar buvusioje Jugoslavijoje kaip vieta, kur praktiškai nėra vėjo: būdamas apačioje, gali jausti lengvą jo gaivą, tačiau pakilus į viršų, kur savo drąsos išbandymą pradeda šuolininkai, stipriausią oro gūsį iškvepia pats žmogus. Plaukų vėjas čia nesuvels.
Kita istorija – apie treniruotes, kurių sportininkai neturi. Taip, ilgiausia „Planica“ trasa atidaroma tik varžybų metu – idealios jos būklės išlaikymas kainuoja beprotiškus pinigus, kurių individualiai pasitreniruoti atvykstantys sportininkai mokėti nenori. Tad šuoliui nuo antro aukščiausio pasaulyje tramplino jie ruošiasi šuoliuodami nuo gerokai žemesnių.
Ekskursija truko neilgai, tačiau paliko norą kada nors pamatyti šuolių su slidėmis varžybas gyvai. „Planica“ atstovas sakė, kad į pasaulio taurės varžybas tarpeklyje susirenka po 30 tūkst. žiūrovų, o matant renginių nuotraukas, tuo patikėti nesunku. Juk išvysti, kaip žmogus nugali visas įmanomas baimės jėgas ir dešimčiai sekundžių tampa paukščiu, turėtų būti įdomu.
15min žurnalisto kelionę apmokėjo „Ford“. Straipsnio turiniui tai įtakos neturi.
