Ilgametis Lietuvos rinktinės kapitonas Artūras Katulis grįžęs po sėkmingos karjeros Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Danijos, Suomijos klubuose 2013 m. įkūrė Sostinės ledo ritulio akademiją.
„Norėjosi toliau dirbti ledo ritulio naudai. Viską darėme savo lėšomis, savo entuziazmu, savo rizika – savo jėgomis bandėme vystyti tą sportą, kurį labai myliu“, – teigė A.Katulis.
Buvusio šalies rinktinės kapitono, kuris šiandien augina ir naująją Lietuvos ledo ritulininkų kartą, ir pats vis dar gina nacionalinės komandos garbę svarbiausiose varžybose įkurta akademija per trejus metus sugebėjo surinkti pusantro šimto auklėtinių nuo 4 iki 14 metų, subūrė šešias komandas, kurių dvi žaidžia ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos vaikų čempionatuose.
„U-11 rinktinė – tas branduoliukas, kuris sugebėjo netgi Latvijos, ledo ritulio šalies, čempionate būti per lentelės viduryje, jie rodo rezultatus. Garsiname miesto vardą ir tai darome daugiausia savomis ir tėvų lėšomis, nes rėmėjų nėra labai daug“, – šiandien pirmaisiais rezultatais gali džiaugtis iki šiol vis dar geriausias Lietuvos rinktinės gynėjas.
Didelis entuziazmas ir jo nešami vaisiai neprasprūdo pro akis ir ledo ritulio bendruomenei – 2015 m. Lietuvos ledo ritulio asociacija išrinko Sostinės ledo ritulio akademiją metų įvykiu – kaip sparčiausiai augančią mokyklą Lietuvoje.
Sostinės ledo ritulio akademijos namai – Pramogų arena. Joje prisiglaudusi dar viena – „Hockey Punks“ akademija, kurią įkūrė dar du Lietuvos rinktinės senbuviai – Mindaugas Kieras ir Šarūnas Kuliešius.
„Abi mokyklos puikiai įsitenka Pramogų arenoje, jos suburia didelį skaičių vaikų. Ir nors tai atskiros mokyklos, jos dirba po vienu stogu ir turi tą patį tikslą, tad jas kartu galima vadinti didžiausia po vienu stogu vaikus buriančia mokykla“, – buvęs ir esamas Lietuvos rinktinės kapitonai A.Katulis ir M.Kieras petys petyn dirba ugdydami jaunąją Lietuvos ledo ritulininkų kartą, o jų pačių darbai ledo ritulio aikštėje ir autoritetas vilioja ne vieną mažylį užsimauti pačiūžas ir imti ledo ritulio lazdą rankas.
Šiandien abi mokyklos turi jau pustrečio šimto auklėtinių. A.Katulis ir M.Kieras skaičiuoja, kad dar po poros metų jie galėtų ugdyti apie pusę tūkstančio jaunųjų ledo ritulininkų. „Populiarumas neblėsta, mokyklos auga. Planuojame, kad po poros metų bus ne 250 vaikų, o Pramogų arenoje ledo ritulį žais 500 vaikų“, – ambicijų neslepia M.Kieras.
Tačiau tuo metu, kai vaikų, norinčių žaisti ledo ritulį skaičius vis auga, kai Lietuvos jaunimo rinktinės sėkmingai kyla meistriškumo laiptais, o jaunimo (iki 20 m.) rinktinė pernai iškovojo pasaulio čempionato II diviziono A grupės auksą, buvo įmuštas skaudus įvartis į akademijų vartus. Ir šiandien akademijų įkūrėjams tenka laužyti galvas, kaip jiems išgyventi.
Taip atsitiko dėl to, kad prieš Naujus metus sostinės savivaldybė panaikino sporto infrastruktūros objektams nekilnojamo turto mokesčio lengvatą. Mokestis iškart užgulė arenų nuomininkų pečius.
Kaina už treniruočių aikštę Pramogų arenoje visada buvo didelė, bet alternatyvos nėra. „Kai pasikalbame su futbolininkais, kitų sporto šakų atstovais, tai jiems mūsų skaičiai yra baisūs“, – bet nuo šių metų jie tapo dar baisesni. Valanda ledo mažojoje aikštėje iki šiol kainavo 169,40 euro. Nuo sausio už tą pačia aikštę mokėti reikia jau 187,55 euro. „Ledo ritulio sezonas – 9 mėnesiai, tai reiškia, kad abiems mokykloms reikės papildomai sumokėti 15 tūkst. eurų“, – apie susidariusią situaciją pasakojo A.Katulis ir M.Kieras.
15 tūkst. eurų akademijoms – didžiuliai pinigai, juolab žinant, jog jų veikla grindžiama savomis investicijomis ir tėvų lėšomis. Tiesa, mokyklinio amžiaus vaikai, ateidami į treniruotes, „atsineša“ su savimi 15 eurų neformaliajam ugdymui skirtą krepšelį. Bet tai įpareigoja akademijas lygiai tiek pat sumažinti mokestį už treniruotes. „Iš principo tai labai gerai, nes ledo ritulys – viena brangesnių sporto šakų. Išlaidų daug: inventorių pirmus metus duodame nemokamai, bet vėliau vis tiek reikia prisipirkti. Ir tas krepšelis šioks toks palengvinimas tėvams, tai paskatina ateiti daugiau vaikų. Bet liūdniausia, kad mažindami mokesčius tėvams, mes tų pinigų negauname laiku: šiandien neformalus krepšelis neatkeliavęs dar už gruodį, tad mes savo lėšomis turime dotuoti į priekį“, – finansiniuose labirintuose akademijų kūrėjams klaidžioti nėra lengva.
Vis dėlto krepšelis, nors ir vėluodamas, atkeliaus, o 15 tūkstančių eurų Damoklo kardas grasina viskam, kas buvo sukurta per ketverius metus.
„Nubraukiami visi pasiekimai, kurie pasiekti per tuos ketverius metus – net latviai prieš mus galvą lenkia“, – nusivylęs M.Kieras.
„Įsivaizduokite, Latvijoje, yra apie 1900 vaikų, kurie lanko ledo ritulio treniruotes. Atsiradus mūsų akademijoms, Lietuvoje vaikų, žaidžiančių ritulį, jau beveik 1000. Visi pripažįsta, kad tas augimas, kokybė, kuri atėjo su nauja trenerių karta, daro didelę įtaką visam vaikų ledo ritulio lygiui“, – kolegai antrino vienas geriausių Lietuvos ledo ritulininkų A.Katulis.
O įkurtos akademijos tapo ne tik naujų ledo ritulininkų kalvėmis, bet ir vieta, kurioje buriasi geriausi Lietuvos ritulio žaidėjai, čia perteikdami savo patirtį mažiesiems – be A.Katulio ir M.Kiero, čia dirba ir rinktinės žaidėjai Simas Baltrūnas, Mauras Baltrukonis ir kiti.
„Liūdna, kad mokyklos, kurios labai sparčiai auga, garsina sostinės vardą ir vejasi tą šalį, kur ledo ritulys – religija, lieka nuskriaustos. Treneriams, mokyklų steigėjams svyra rankos. Lietuvos ledo ritulio asociacija neturi galimybių padėti – ji gauna iš biudžeto nedidelius pinigus ir jai reikia išlaikyti rinktines“, – atsidūrę beviltiškoje situacijoje mokyklų steigėjai gręžiasi į savivaldybę, tikėdamiesi sulaukti ištiestos pagalbos rankos iš šios. „Vilnius turi smarkiai augančią sporto šaką, kuri pasaulyje yra pirmajame trejete, bet mes priversti lošti savotiškose loterijose – dalyvaudami konkursuose dėl projektinio finansavimo ir nesame įsitikinę, ar gausime finansinę paramą“, – kalbėjo A.Katulis.
„Vaikų ledo ritulys Lietuvoje plėtojamas tik iš privačių lėšų, išskyrus vienintelę Kauno „Baltų ainių“ mokyklą. Atėję prieš penkerius metus į Pramogų areną nebūtumėte čia radę nė vieno vaiko ledo ritulininko – buvo nulis mokyklų, nulis trenerių, nulis vaikų, kurie treniravosi. Vienintelė mokykla Vilniuje buvo „Geležinis Vilkas“ „Akropolyje“. Šiandien Pramogų arenoje – pustrečio šimto vaikų. Bet akademijų treneriams svyra rankos, nes neaišku, ar pavyks išsilaikyti. Vien rėmėjų pagalbos jau tikrai neužtenka“, – nelinksmai kalbėjo M.Kieras.
