Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vyriausiąja referente žiemos sporto klausimais dirbančią V.Vencienę šiandien ryte sveikino ir bendradarbiai.
„Galvojau, kad su Valentino diena mane sveikina, tačiau kai pamačiau, jog dovanoja auksinę dėžutę, supratau, kad yra kita proga. Kol kas tos dėžutės neatidariau, bet galvoju, kad, be abejo, tai bus kažkoks daiktas, susijęs su aukso medaliu. Gal koks šokoladas aukso folijoje“, – spėliojo V.Vencienė.
Garsi šalies buvusi slidininkė prisiminė prieš 25 metus buvusį įvykį: ji sakė, kad tai buvo pirmasis SSRS rinktinės medalis Kalgario žiemos olimpiadoje, o jį iškovojusi lietuvė tik kukliai džiaugėsi sėkme.
„Visą dieną praleidome slidinėjimo bazėje, kur vyko varžybos – kol sugrįžome, jau buvo vakaras. Nei pašventėme, nei ką. Aš tik mačiau, jog mieste visur buvo prikabinėta širdučių, visur raudonavo gražūs paveiksliukai su bučinukais, tačiau nežinojau, jog tai meilės šventė. Ką mes ten apskritai galėjome žinoti – uždaryti, sekami ir užspausti“, – prisiminė V.Vencienė.
– Kas jums dabar vasario 14-oji – Valentino diena, ar data, kai Kalgaryje iškovojote svarbiausią savo gyvenimo pergale?, – 15min.lt paklausė V.Vencienės.
– Žinote, jei ne žiniasklaida ar kolegos, gal ir nesugebėčiau visada prisiminti, jog be Valentino dienos turiu švęsti ir savo pergalę olimpiadoje. Manau, kad dabar man tai Valentino diena su olimpinio aukso prieskoniu.
– Kas dar įsiminė iš pergalingos 1988-ųjų vasario 14 dienos?
– Nieko įdomaus. Atsimenu ne šią dieną, o skrydį namo iš Kanados. Vasario 29 dieną visa SSRS rinktinė, pasibaigus žaidynėms, skrido atgal, į SSRS. Teko ne vieną valandą praleisti lėktuve, o ten rinktinės vadovai man ant servetėlės rašė kalbą, kurią turėjau išrėžti, nusileidusi Maskvoje.
Juk buvo nutarta – pirmoji auksą Sovietų sąjungai laimėjusi sportininkė turi padėkoti SSRS vadovybei už pasitikėjimą ir galimybę sportuoti. Tiesa pasakius, neatsimenu, ar aš su savo nemokšiška rusų kalba dėkojau visiems iš eilės, jog startavau Kalgaryje, bet tą servetėlę su rašliava – turiu.
– Sakėte, kad iškovojusi medalį, nešventėte. Bet gal kas nors vis tiek padovanojo širdelę?
-Buvo Kalgaryje vietinių lietuvių, kurie palaikė mane. Bet mes labiau kalbėjome apie vasario 16-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo dieną. Kažkaip Valentino dieną užgožė ta šventė. Buvau slapčia pabėgusi iš Kalgario olimpinio sportininkų miestelio susitikti su vietiniais lietuviais, tačiau jau kitą dieną vienas iš SSRS rinktinės žmonių, teisingiau sovietų saugumietis, žinojo apie mano pabėgimą ir širdo. Jei nebūčiau iškovojusi aukso medalį, nežinia kuo baigtųsi šis mano poelgis.
