Paskaitų ciklas „Istorijos miestui ir pasauliui“ yra tęstinis Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto projektas, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į daug kam negirdėtas, istorijos paraštėse nugulusias temas ir eksponatus.
2024 m. spalio 17 d. 18 val. įvyko Rugilės Rožėnės paskaita „Dailininkė Lida Meškaitytė ir Klaipėdos krašto kraštovaizdžio likimai“.
Sovietinės okupacijos metais autoritarinis kraštovaizdis formavosi kaip radikalių fizinės erdvės pokyčių, jų apriboto patyrimo ir kontroliuojamos reprezentacijos erdvė. Antšvenčių kaime Jurbarko rajone gyvenusios ir kūrusios miniatiūrų autorės Lidos Meškaitytės (1926–1993) kūryba yra unikalus šios erdvės liudijimas. Iš Klaipėdos krašto kilusios neįgalios savamokslės dailininkės biografija ir jos kaimo peizažai gana greitai sulaukė to meto valdžios pripažinimo. Visgi toks dėmesys turėjo savo kainą – dar ir šiandien menininkės asmenybė ir jos kūrybinis palikimas neretai vertinami neproblemiškai, paraštėse paliekant tiek gyvenamojo laikotarpio, tiek tuo metu vykusių aplinkos pokyčių prieštaringumą. Lidijos Meškaitytės atvejis yra svarbus ne tik iš menotyrinės perspektyvos, bet ir kaip naujo žvilgsnio į autoritarinį kraštovaizdį pavyzdys.
Istorinį artefaktą pristatė LNM vyresn. muziejininkė Neringa Andriuškevičiūtė.
Artefaktas: Lekiai – „žirgeliai“. Šilutės r., Vorusnės k., Piešė J. Masalskas, 1956 m. Brėžinys, tušas.
