1. Technologinis nuovargis. Telefonai, kompiuteris, televizorius – ekranai yra kasdieniai mūsų palydovai. Per ilgas sėdėjimas prie ekranų, lindėjimas internete ir socialinėse medijose, naujienų skaitymas kelia vadinamąjį technologinį nuovargį.
Paradoksalu, bet dažnai šis nuovargis eina kartu su priklausomybe nuo pačių technologijų. Būdas pailsėti? Tikrai nepadės serialas ar bendravimas socialiniuose tinkluose. Tačiau palikti ekranus ramybėje verta, pabūti čia ir dabar, pasimėgauti gamta bei artimųjų draugija.
2. Socialinis nuovargis. Tai nuovargis, kurį patiriame nuolat būdami su žmonėmis. Introvertams socialinį nuovargį gali sukelti net pusvalandis, praleistas minioje. Tačiau jį gali jausti ir bendrauti mėgstantys ekstravertai. Ypač šis nuovargis būdingas dirbantiesiems aptarnavimo ir paslaugų sferoje, su vaikais, seneliais ar ligoniais.
Socialinį nuovargį mažina buvimas tik su savimi, ramybė, tyla. Triukšmingas renginys tik padidins socialinį nuovargį, na, o ramus vakaras namuose su kakava ir knyga gali būti būtent tai, ko reikia.
3. Fizinis nuovargis. Tai ne tik raumenų skausmas po sunkaus fizinio darbo, bet ir bet kokio kito fizinio diskomforto sukeltas pasyvumas. Jaučiant fizinį nuovargį, svarbu įsiklausyti į tai, ko prašosi jūsų kūnas.
Gal padėtų masažas, lengva mankšta ar tempimo pratimai? Gal svarbu atkreipti dėmesį į mitybą, kad pasijustumėte žvalesni? O gal jums paprasčiausiai reikia gerai išsimiegoti?
4. Protinis nuovargis. Žmonėms, dirbantiems sunkų protinį darbą, nėra geresnio poilsio kaip fizinė veikla. Kai kūnas juda, protas ilsisi. Tyrimais įrodyta fizinių pratimų (ypač gryname ore) nauda mūsų psichikai ir smegenims.
Aktyviai judant, gerėja smegenų kraujotaka, daugėja laimės hormonų, atsipalaiduojame, iškratome iš savęs stresą.
