Tačiau kai kurie egzemą sukeliantys veiksniai nėra tokie akivaizdūs. Nors uždegimo, niežulio ir skausmo priežastys skiriasi priklausomai nuo žmogaus, atkreipkite dėmesį į toliau išvardytus 7 galimus dirgiklius, apie kuriuos anksčiau galbūt net nepagalvojote.
1. Žvakės ir oro gaivikliai
Kosmetikos ir asmens higienos priemonių kvapiosios medžiagos ir kvepalai yra gerai žinomi kaip įvairių alerginių odos reakcijų sukėlėjai.
Tačiau kvapiosios medžiagos gali slypėti ir netikėtose vietose, pavyzdžiui, žvakėse ir oro gaivikliuose.
„Jei gaminys turi kvapą, jame gali būti kokia nors cheminė medžiaga, sukelianti alergiją“, – sako Čikagos odos klinikos gydytojas dermatologas Danilo Del Campo.
Dirginančios kvapiosios medžiagos taip pat gali slypėti natūraliuose produktuose, pavyzdžiui, arbatmedžio aliejuje, kurio atopiniu dermatitu sergantiems žmonėms patariama vengti.
2. Virusinė liga
Virusinė infekcija, pavyzdžiui, peršalimas ar gripas, gali sukelti sisteminį uždegimą visame organizme, taip pat ir odoje. Todėl virusai yra dažnas, bet neretai pamirštamas atopinio dermatito sukėlėjas. Be to, nuolatinis nosies pūtimas dėl peršalimo ar gripo gali sukelti odos reakciją ant nosies ar aplink ją.
Tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, herpes simplex virusas taip pat gali sukelti atopinio dermatito paūmėjimus. Be to, šis virusas taip pat kelia komplikacijų riziką, įskaitant labai sunkią būklę, vadinamą herpine egzema, kai infekcija išplinta dideliuose odos plotuose ir net gali pažeisti organus.
3. Vabzdžių įkandimai
Alerginės reakcijos į vabzdžių įkandimus taip pat gali sukelti atopinio dermatito paūmėjimą. Nors apsisaugoti nuo kai kurių vabzdžių galite tinkamai apsirengę arba naudodami purškiklius ar tepalus, kai kurių jų, pvz., blakių, plika akimi galite nepastebėti.
Vieni dažniausių tokių – dulkių erkutės, kurios yra mikroskopiniai, į vabzdžius panašūs kenkėjai, kurie minta negyva oda ir gyvena patalynėje, čiužiniuose, minkštuose balduose, kilimuose ar užuolaidose. Kai kuriems žmonėms, sergantiems atopiniu dermatitu, pasireiškia itin stipri alerginė odos reakcija į dulkių erkutes.
4. Per dažnas maudymasis duše ar vonioje
Kai kurie žmonės labai dažnai maudosi vonioje ar duše – kartą ar net du kartus per dieną. Tačiau per daug prausdamiesi prarandame natūralius odos aliejus. Tuomet oda tampa sausesnė ir labiau linkusi į egzemą.
Jei vis dėlto negalite atsisakyti dažnų maudynių, tai darykite laikydamiesi šių rekomendacijų:
- rinkitės ne karštą, o vėsų vandenį,
- vonioje ar duše praleiskite ne ilgiau nei 10-15 minučių,
- naudokite švelnų prausiklį,
- nešveiskite odos.
Specialistai taip pat primena, kad, nors kruopštus rankų plovimas gali sunaikinti ligas sukeliančias bakterijas ir virusus, per dažnai tai darant galima dar labiau pažeisti odos barjero vientisumą (kuris atopinio dermatito atveju ir taip yra pažeistas) ir sukelti paūmėjimus.
Gydytojai rekomenduoja rankas plauti švelniomis valymo priemonėmis, drėkinti drungnu vandeniu ir iškart po to jas sudrėkinti emolientu ar kitu jums tinkančiu kremu.
5. Papuošalai
Žiedai, auskarai, karoliai ir kiti kūno papuošalai, pagaminti iš nikelio, gali kelti problemų, ypač jei esate alergiški. Alergija nikeliui yra dažna kontaktinės egzemos, susijusios su atopiniu dermatitu, priežastis.
Taip pat svarbu žinoti, kad ne visada aišku, ar jūsų mėgstamame papuošale yra nikelio, nes nedidelis šio metalo kiekis dažnai įmaišomas į sidabrą ar baltąjį auksą. Nustačius, kad esate jautrus nikeliui, verta atsisakyti papuošalų, kurių sudėtyje yra jo arba juos nešioti kuo rečiau.
Be to, atkreipkite dėmesį, kad akinių, užraktų, sagų ir užtrauktukų sudėtyje taip pat gali būti nikelio.
6. Rūgštus maistas ir alergija maistui
Nors tai nėra dažnas atvejis, tam tikri maisto produktai gali sukelti atopinio dermatito paūmėjimą. Ypač didelę problemą gali kelti rūgštūs maisto produktai: braškės, pomidorai ir citrusiniai vaisiai (apelsinai, citrinos ir pan.).
Jūros gėrybės, žemės riešutai, pieno produktai, kiaušiniai, cukrus, alkoholis ir glitimas taip pat dažnai gali sukelti alergiją ir paskatinti atopinio dermatito paūmėjimus.
Ekspertai teigia, kad kai kuriems atopiniu dermatitu sergantiems žmonėms reikėtų ne tik vengti žinomų maisto alergijų, bet ir laikytis priešuždegiminės dietos.
Ši dieta apima transriebalų (hidrintų aliejų, margarino, kepto maisto), sočiųjų riebalų (raudonos mėsos, neriebaus pieno produktų, sviesto ir paukštienos odos), rafinuotų angliavandenių (baltųjų ryžių, baltos duonos ir baltųjų makaronų) bei pridėtinio cukraus vengimą. Į kasdienę mitybą reikėtų įtraukti daugiau omega-3 riebalų rūgščių (riebios žuvies, linų sėmenų, graikinių riešutų), žalių lapinių daržovių, vaisių ir neskaldytų grūdų.
7. Audiniai ir medicininės veido kaukės
Audiniai, kurie sulaiko šilumą arba dirgina odą, yra gerai žinomi atopinio dermatito dirgikliai. Poliesteris, lateksas, vilna, džinsas, šiurkštus linas, susilietę su oda gali, sustiprinti atopinį dermatitą ir kitų formų odos uždegimą, o audiniai, pagaminti iš grynos medvilnės, šilko ar bambuko, paprastai yra draugiškesni egzemai.
Kur kas rečiau pasitaikantis egzemos paūmėjimo sukėlėjas – apsauginės medicininės veido kaukės. Ryšys su jomis nustatytas po pandemijos.
„Pandemijos metu pastebėjome daug pacientų, kurie skundėsi atopinio dermatito paūmėjimu ir bėrimais aplink burną ir ant lūpų. Dauguma jų iki tol ilgą laiką jautėsi gerai. Visi jie teigė, kad situacija ėmė blogėti, pradėjus nešioti apsaugines veido kaukes. Kaukės buvo neabejotinas naujas veiksnys (dirgiklis), kurio nesitikėjome“, – sakė D. Del Campo.
Jei šiuo metu jums reikia dažnai naudoti veido kaukę, prieš užsidėdami ją nuvalykite veidą švelniu prausikliu. Nusausinkite odą ir patepkite drėkinamuoju kremu. Tik tuomet užsidėkite kaukę. Taip pat reikėtų įsitikinti, kad ji nėra per daug prigludusi prie veido odos (ji neturi įsirėžti į odą) arba būti per daug laisva (ji neturi judėti ir trintis į odą).
Nusiėmus kaukę, verta dar kartą patepti veidą drėkikliu. Jei naudojate medžiaginę kaukę, reguliariai ją skalbkite antialerginiu skalbikliu, nenaudokite kvapų turinčių skalbino priemonių.
