Visą pokalbį rasite ligoninės „Facebook“ paskyroje ir „Youtube“ kanale.
„Žindymas prasideda iškart po naujagimio gimimo, kada jis paguldomas mamai ant krūtinės. Vyksta „oda oda“ kontaktas ir, kaip mes sakome, žindymas inicijuojamas. Vyksta procesai, kurie ir lemia laktacijos pradžią ir sėkmingą bei ilgesnį žindymo laikotarpį“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Akušerijos skyriaus akušerė Inga Drūteikienė.
Pasak jos, naujagimis žindymui ruošiasi dar būdamas gimdoje – ugdo čiulpimo ir rijimo įgūdžius. Taip pat – ir moters kūnas. „Praverčia ir psichologinis pasiruošimas – knygos, paskaitos, priemonės, kuo verta bent pasidomėti“, – sakė akušerė.
Pataria neskubėti
Vienas dažniausių mitų, kuriuos ji ir jos kolegės girdi iš būsimų ir jau pagimdžiusių mamų, kad ne visos moterys „turi pieno“, nes, pavyzdžiui, krūtys mažos, giminės moterys „pieno neturėjo“.
„Reikia nusiteikti, kad žindymas – natūralus procesas. Kaip ir gimdymas. Dažniausiai pagimdžiusios moterys pasikliauja mitais, ne pačiomis geriausiomis patirtimis. Skirtingas žindymo patirtis gali turėti ir viena moteris, susilaukusi ne vieno vaiko. Patarčiau nesivadovauti išankstinėmis nuostatomis <...>“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, gimus naujagimiui ypač pirmakartėms mamoms kyla natūralus klausimas: kada jau galėsiu žindyti?
„Aš visada raginu neskubėti, išlaukti ir atsižvelgti į naujagimio poreikius. Jis turi pasiruošti. Tyrimai rodo, kad žįsti mažylis pasiruošia maždaug 30-40 min po gimdymo. Taigi, iš karto siūlyti krūtį jam nėra tikslinga. Per pirmąjį pusvalandį jis atlieka 9 vadinamuosius instinktyvius naujagimio žingsnelius: surinka, nurimsta, atsibunda, pradeda domėtis aplinka, galiausiai susiranda spenelį ir aktyviai žinda. Svarbu išlaukti, nes tas pasiruošimo etapas svarbus ir naujagimiui, ir mamai“, – sakė I.Drūteikienė, pridūrusi, kad dauguma naujagimių pirmą kartą ima žįsti per pirmas dvi valandas dar gimdymo ar pooperacinėje, kur daromas cezario pjūvis, palatoje.
Kilus sunkumams dėl žindymo galima kreiptis į akušeres arba žindymo konsultantes – tiek vienos, tiek kitos dirba Santaros klinikose.
„Noriu nuraminti moteris, kad dauguma sunkumų yra laikini. Kai kurie – tariami. Moterims dažnai reikia patvirtinimo, kad viskas vyksta sklandžiai“, – sakė akušerė.
Žindymo konsultacija paprastai būna kompleksinė. Žiūrima, kokia problema – ar naujagimio, ar mamos, pvz., baimė, dirglumas, nepasitikėjimas. „Įvertinus, pasikalbėjus bandome kartu spręsti. Pasitaiko, kad tenka paaiškinti ir naujagimio refleksus, pieno gamybą, periodiškumą. Stebime, ką daro naujagimis prie krūties. Būna, kad naujagimis neima krūties – tai dažnas skundas. Moteris reikia nuraminti, kad tai – normalu – 2-3 žindymo epizodai per pirmą parą“, – pasakojo akušerė.
Kiek kitaip procesas įsivažiuoja, jei naujagimis turi rizikos veiksnių, pvz., gimė neišnešiotas arba mažesnio svorio, yra hipoglikemijos rizika.
„Jau gimdymo palatoje įvardiname tuos sunkumus ir akcentuojame, kad „jūsų naujagimį galbūt reikėtų dažniau skatinti žįsti.“ – sakė pašnekovė.
Ypač daug baimių turinčioms gimdyvėms akušerės primena – tik maždaug 2 proc. moterų dėl anatominių ypatybių negali žindyti kūdikių.
„Moterims primename, kad naujagimio poreikiai pirmomis gyvenimo dienomis – minimalūs, bet labai individualūs. Paprastai sakoma, kad per pirmąją parą naujagimiui užtenka 5-7 ml motinos pieno. Tačiau žinome atvejų, kai naujagimis pasisotina vien mamos priešpienio lašais“, – kalbėjo Santaros klinikose dirbanti medicinos darbuotoja.
Kokie požymiai rodo, kad motinos pienos pakanka?
Kad naujagimis pasisotinęs, rodo tam tikri aiškūs požymiai – ligoninėje vertinamas vaiko svoris.
„Per ligoninėje praleistas pirmas dvi-tris paras naujagimis neturėtų prarasti daugiau kaip 10 proc. savo gimimo svorio. Vėliau, maždaug po savaitės, vertinami ir kiti kriterijai – išmatų spalva, šlapimo kiekis per parą. Po mėnesio vėlgi žiūrimas svorio prieauglis – jis skaičuojamas nuo mažiausio buvusio svorio“, – sakė akušerė.
Ji atkreipė dėmesį, kad į namus sugrįžę tėvai, norintys būti tikri, jog motinos pieno vaikeliui pakanka, įsigyja svarstykles ir jomis sveria mažylį.
„Tačiau neretai jos būna ne rodiklis, bet dirgiklis, nes naujagimis tuos keliasdešimt gramų priauga ne per dieną, o kelias ar net savaitę. Mamoms tikrai nerekomenduojame nuolat sverti kūdikių – tiesiog žindykite“, – patarė pašnekovė.
Eksperimentuoti nereikia, bet riboti save – taip pat
Dar viena mitais apipinta tema – žindymas ir moters mityba. Pasak I.Drūteikienės, šios srities tyrimai kartais net prieštarauja vieni kitiems.
„Mano patarimas paprastas – žindančioms mamoms nereikėtų susigundyti ir valgyti tų maisto produktų, kurių anksčiau nevalgė. Valgykite tai, ką valgėte, gerti pakankamai skysčių – tiek, kad netroškintų. Nesirinkti alergizuojančių produktų – citrusinių vaisių, šokolado, riešutų, arbatų. Subalansuota mityba ir savo bei naujagimio stebėsena – geriausias indikatorius“, – tikino medicinos darbuotoja.
Jei pirmosiomis žindymo dienomis baiminamasi, kad pieno per mažai, tai vėliau neretai mamoms kyla priešinga problema – pieno per daug, kūdikis jo „nesuvalgo“, dėl ko gali prasidėti tam tikros ligos.
„Dažniausiai moterys bijo mastito. Pirmosiomis paromis po gimdymo jos neatsiranda, bet reikia būti budriems. Prevencija – ankstyvas žindymas, žindymas pagal poreikį, taisyklingas žindimas. Jeigu būna laktostazė – pieno perteklius, reikėtų stengtis maitinti iš tos krūties, kad jis „neužsistovėtų“. Jei jaučiate skausmą krūtyje, pakito jos forma, naujagimis atsisako žįsti, mamai pakyla temperatūra, atsiranda peršalimo, gripo požymiai, reikėtų kreiptis į specialistą. Tačiau esminis patarimas – žindymas. Net ir skaudant krūtį, stengtis, kad kūdikis ją žįstų“, – tikino akušerė.
Visą pokalbį rasite VUL Santaros klinikų „Facebook“ paskyroje ir ligoninės „Youtube“ kanale.
Tekstą parengė Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė
