Visi suprantame, kad miegas yra gyvybiškai svarbus mūsų kūnui ir protui. Pasak NHS, jis gerina koncentracijos lygį, stiprina atmintį, padeda išlaikyti sveiką svorį, stiprina imuninę sistemą, stiprina psichinę sveikatą ir mažina stresą.
Mokslininkai teigia, kad sapnai – sveikų smegenų rodiklis, tačiau vyresniame amžiuje dažnai susiduriant su blogais sapnais arba košmarais gali būti, kad didėja demencijos rizika, rašoma The Sun.
Tyrimą atlikęs Birmingemo universiteto Žmogaus smegenų sveikatos centro darbuotojas Abidemi Otaiku sakė: „Pirmą kartą įrodėme, kad kankinantys sapnai, arba košmarai, gali būti susiję su demencijos rizika ir kognityvinių funkcijų silpnėjimu. Tai svarbu, nes yra nedaug demencijos rizikos rodiklių, kuriuos galima nustatyti jau vidutiniame amžiuje. Nors norint patvirtinti šias sąsajas reikia atlikti daugiau tyrimų, manome, kad košmarai gali padėti atrinkti asmenis, kuriems gresia didelė demencijos išsivystymo rizika, ir taikyti strategijas, kurios padėtų sulėtinti ligos pradžią.“
Jo komanda tyrė trijų didelių JAV atliktų sveikatos ir senėjimo tyrimų duomenis. Tarp jų buvo 600 35-64 metų amžiaus žmonių, kurie buvo stebimi vidutiniškai devynerius metus, ir 2600 79 metų ir vyresnių žmonių, kurie buvo stebimi penkerius metus.
Tyrimo pradžioje visi dalyviai buvo sveiki (nesirgo demencija) ir pildė klausimynus apie tai, kaip dažnai sapnuoja nemalonius sapnus ir košmarus.
Tai buvo lyginama su testų, kuriais buvo vertinamos jų kognityvinės funkcijos, pavyzdžiui, gebėjimas prisiminti žodžius ar skaičiuoti atgal, rezultatais tyrimo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.
Tyrėjai nustatė, kad tiems, kurie dažniau pasakojo apie nemalonius sapnus ir košmarus, vyresniame amžiuje dažniau buvo diagnozuota demencija.
Vidutinio amžiaus dalyviai, kurie kas savaitę sapnuodavo košmarus, susidūrė su keturis kartus didesne tikimybe, kad per ateinantį dešimtmetį jų pažintinės funkcijos pablogės.
O vyresnio amžiaus grupės asmenims du kartus dažniau buvo diagnozuota demencija.
Teigiama, kad šis ryšys buvo daug stipresnis tarp vyrų nei moterų. Vyresnio amžiaus vyrai, kurie kas savaitę sapnuodavo košmarus, susidūrė su penkis kartus didesne tikimybe susirgti smegenis pažeidžiančia liga nei tie, kurie blogų sapnų nesapnavo.
„Apskritai šie rezultatai rodo, kad dažni košmarai gali būti vienas iš ankstyviausių demencijos požymių, kuris gali būti ankstesnis nei atminties ir mąstymo sutrikimai, galintys pasireikšti prieš kelerius metus ar net dešimtmečius, ypač vyrams“, – rašė daktaras Otaiku žurnale „The Conversation“.
Jo išvados buvo paskelbtos žurnale „The Lancet“ eClinicalMedicine, tačiau miego ir demencijos bei Alzheimerio ligos ryšys buvo nagrinėjamas ir kituose tyrimuose.
Kinijos mokslininkai ketverius metus stebėjo 2 000 vyrų ir moterų miego įpročius ir demencijos atvejus.
Jie nustatė, kad demencijos rizika buvo 69 proc. didesnė tiems, kurie miegojo ilgiau nei aštuonias valandas per parą, palyginti su žmonėmis, kurie miegojo nuo septynių iki aštuonių valandų.
Be to, rizika buvo dvigubai didesnė tiems dalyviams, kurie ėjo miegoti iki 21 val. vakaro, palyginti su tais, kurie ėjo miegoti 22 val. vakaro ar vėliau.
Dr. Rui Liu iš Šandongo provincijos ligoninės Dzinane Neurologijos skyriaus, kurio darbas paskelbtas žurnale „Journal of the American Geriatric Society“, sakė: „Mūsų tyrimas rodo, kad pačių respondentų nurodytos miego problemos, tokios kaip ilgas gulėjimas lovoje ir ankstyvas miego laikas, yra nepriklausomai susijusios su demencija ir Alzheimerio liga. Tolesni intervenciniai tyrimai gali padėti išsiaiškinti, ar saikingai sutrumpinus gulėjimo lovoje laiką ir pavėlinus/atidėjus miego laiką galima sulėtinti kognityvinių gebėjimų mažėjimą ir atitolinti demencijos atsiradimą vyresnio amžiaus suaugusiesiems.“
Kitur tyrėjai nustatė, kad vaikų sapnai gali nuspėti, kas nutiks po 40 metų. Birmingamo universiteto mokslininkai nustatė, kad vaikai, kurie nuo 7 iki 11 metų reguliariai sapnuodavo blogus sapnus ir košmarus, sulaukę 50 metų beveik du kartus dažniau turėjo tikimybę, kad jiems išsivystys kognityviniai sutrikimai – pagrindinis demencijos požymis.
Be to, iki to paties amžiaus jiems net septynis kartus dažniau buvo diagnozuota Parkinsono liga. Šie skaičiai kelia nerimą. Tačiau daktaras Otaiku paaiškina, kad pasikartojantys košmarai iš tikrųjų yra išgydomi, o vaistai mažina nenormalių baltymų, susijusių su Alzheimerio liga, kaupimąsi.
Jis ir kiti mokslininkai tikisi ištirti, ar jaunų žmonių košmarai gali būti susiję su didesne demencijos rizika ir ar tai, kaip dažnai sapnuojame arba kokie ryškūs yra šie sapnai, taip pat gali padėti nustatyti demencijos riziką.
Šis tyrimas gali ne tik padėti išsiaiškinti demencijos ir sapnų ryšį ir suteikti naujų galimybių anksčiau nustatyti diagnozę, o galbūt ir anksčiau imtis intervencinių priemonių, atskleisti paslaptingo reiškinio, kurį vadiname sapnavimu, prigimtį ir funkciją“, – pridūrė jis.
Demencija Jungtinėje Karalystėje serga daugiau nei 982 000 žmonių, tačiau prognozuojama, kad iki 2040 m. šis skaičius išaugs iki 1,4 mln.
Maždaug du trečdaliai serga Alzheimerio liga, kurią, mokslininkų nuomone, sukelia toksiškų baltymų kaupimasis smegenyse daugelį metų ar net dešimtmečių prieš tai, kai pacientas suserga.
Demencija yra pagrindinė mirties priežastis Didžiojoje Britanijoje. Košmarai ar kiti miego sutrikimai gali būti pirmieji įspėjamieji ženklai, tačiau yra daug kitų „raudonų vėliavų“, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį.
Alzheimerio draugijos duomenimis, tai yra:
- atminties pokyčiai (pvz., dažnai pamirštama arba sunkiai įsimenama nauja informacija).
- sunkumai atliekant įprastas užduotis (pvz., pamirštama atlikti įprastą rutininę užduotį, pvz., paruošti valgį ar apsirengti).
- kalbos ir bendravimo pokyčiai (pvz., pamirštami žodžiai arba vartojami žodžiai, kurie netinka pokalbiui).
- nesiorientavimas laike ir vietoje (pvz., nežinojimas, kuri yra savaitės diena, arba pasiklydimas pažįstamoje vietoje).
- sutrikęs gebėjimas spręsti (pvz., neatpažįstate ko nors, kas gali būti pavojinga).
- abstraktaus mąstymo problemos (pvz., sunku suprasti skaičius ar simbolius).
- neteisingas daiktų padėjimas (pvz., daiktai dedami ten, kur jų neturėtų būti)
- nuotaikos, asmenybės ir elgesio pokyčiai (pvz., be aiškios priežasties tampa verksmingi ar nusiminę)
- Iniciatyvumo praradimas (pvz., prarandamas susidomėjimas draugais, šeima ir pomėgiais)
- sunkumai suvokiant vaizdinę ir erdvinę informaciją (pvz., sunkumai orientuojantis naujoje aplinkoje ar dedant daiktus ant stalo)
