Visgi, svarbu suprasti, kad įveikti lėtinę slogą nėra taip paprasta kaip ūminę, o norint tai padaryti, labai svarbu rasti priežastį ir ją diagnozuoti. Utenos „Kardiolitos klinikų“ Ausų, nosies ir gerklės ligų (LOR) centro gydytojas otorinolaringologas Vassim Valid Ajaj atkreipia dėmesį, kad pagrindinis požymis, leidžiantis atpažinti lėtinę slogą, yra jos trukmė, rašoma "Kardiolitos klinikų" pranešime žiniasklaidai.
„Ūminė sloga paprastai trunka nuo 3 dienų iki 4 savaičių, o lėtinė – tęsiasi 12 savaičių ir ilgiau. Jos simptomai yra įprasti – sekrecija, patinusi ir paburkusi nosies gleivinė bei apsunkęs kvėpavimas. Taip pat gali pasireikšti čiaudulys, kosulys ar gerklės bei galvos skausmas. Jei išsivysto lėtinė sloga, galima įtarti, kad ją sukėlė kur kas rimtesnės problemos nei ūminę slogą“, – pasakoja gydytojas otorinolaringologas.
Lėtinė sloga stipriai apsunkina kasdienybę
Ši liga gali pasireikšti kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus, bet kuriuo metų laiku. Tiriant vaikus, dažniausiai nustatomos lėtinės slogos priežastys – adenoidų hipertrofija arba alergija. Kadangi dėl užgulusios nosies gaunama mažiau deguonies, dažnai šią būklę lydi lėtinis nuovargis, silpnumas ar miego apnėja. Taip pat tam tikrais atvejais dėl knarkimo ir dėl kvėpavimo pro burną gali išsivystyti kietojo gomurio deformacija – ji ypač būdinga vaikams, kurie knarkia.
„Svarbu suprasti, jog visi nosiaryklės susirgimai yra susiję, todėl pasireiškus lėtinei slogai gali išsivystyti lėtinis sinusitas. Tad užsitęsus slogai gydytojas otorinolaringologas gali padėti išsiaiškinti jos priežastį ir gydymo būdus“, – sako V.Valid Ajaj.
Pirmiausia specialistas įvertina nosies anatomiją – ar nosies pertvara nėra iškrypusi ir nėra kitų fizinių kliūčių, trukdančių kvėpuoti, nes lėtinė sloga gali atsirasti ir po patirtų traumų. Atmetus mechaninę priežastį, žiūrima, ar pacientas neturi alergijos. Nosies gleivinę gali provokuoti daug aplinkos veiksnių: temperatūros, drėgmės pokyčiai, dulkės, bakterijos, virusai, žiedadulkės, stiprūs kvapai, cheminės medžiagos. Alergenai gali būti patys įvairiausi, taip pat šaltuoju metų laiku dėl šalčio gali pasireikšti sezoninė lėtinė alerginė sloga.
„Kai lėtinė sloga nėra alerginė, priežasčių spektras taip pat gali būti labai platus. Ji gali būti hormoninė, senatvinė, atsiradusi nuo aštraus maisto, sukelta atrofinio rinito. Nors kartais nustatyti priežastį yra sudėtinga, tai padaryti labai svarbu, kad būtų parinktas tinkamiausias gydymas“, – pažymi gydytojas otorinolaringologas.
Lėtinė sloga gali būti:
- alerginė (sezoninė arba nuolatinė);
- profesinė (alerginė ar nealerginė);
- medikamentinė;
- idiopatinė, kai nėra aiški priežastis;
- maistinė arba emocinė.
Jei sloga alerginė, pirmiausia reikia vengti nustatytų alergenų. Kai tai nepadeda, įvertinus situaciją gydytojui alergologui, taikomas medikamentinis gydymas. Kai slogos priežastis ne alergija, ji gydoma steroidiniais hormoniniais purškalais į nosį, o jei ir šie neveiksmingi – gali būti taikomas chirurginis gydymas.
Chirurgija pasitelkiama ir tais atvejais, kai yra nustatomos mechaninės priežastys ir kažkas trukdo kvėpuoti, pavyzdžiui, nosies pertvaros iškrypimas, nosies polipai, kriauklių hipertrofija ir t.t.
Negydant padidėja nosies polipų rizika
Ilgą laiką negydoma lėtinė sloga gali išprovokuoti prienosinių ančių uždegimą, meningitą, taip pat nosies polipų atsiradimą, tiesa, nėra tiksliai žinoma dėl kokių priežasčių taip nutinka. Tai – gerybiniai dariniai, kurie auga nosies landoje ar prie kriauklės ir trukdo kvėpuoti.
„Jei atsiranda nosies polipų, jie lieka visam gyvenimui – juos galima pašalinti, tačiau jie anksčiau ar vėliau vis tiek atauga. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, nuo to, ar žmonės rūpinasi nosies higiena, ar taisyklingai ją plauna, ar yra nustatyta alergija ar astma. Polipus gydyti tikslingiausia medikamentiniu būdu“, – akcentuoja V.Valid Ajaj.
Pirmoji operacija visada duoda geriausią norimą rezultatą – tai reiškia, kad po jos yra ilgiausias tarpas, kol polipai atauga. Po sėkmingo pirmojo pašalinimo jų atsinaujinimo laikotarpis gali trukti iki 10 m., o po vėlesnių operacijų ataugimo trukmė nuolat trumpėja. Visgi, tai nereiškia, kad pašalinimo procedūrą galima atidėti neribotam laikui, nes negydant polipų gali išsivystyti ir kitos nosies ertmės ligos, pavyzdžiui, lėtinis sinusitas, o tam tikrais atvejais gerybiniai dariniai gali virsti ir piktybiniais.
„Šiuo metu polipų šalinimo operacija yra atliekama bendrinėje nejautroje. Naudojant endoskopą polipai pašalinami abiejose nosies pusėse. Procedūra gali užtrukti nuo pusvalandžio iki valandos, priklausomai nuo polipų ir kraujo kiekio, kadangi ši operacija pasižymi dideliu kraujavimu“, – pastebi gydytojas otorinolaringologas.
Svarbu suprasti, kad ši operacija skirta pagerinti kvėpavimo kokybę, pradėti kvėpuoti pro nosį, gali padėti išgydyti miego apnėją, jei ji kilo būtent dėl šių darinių, tačiau negydo knarkimo. Be to, po operacijos žmogus gali nejausti kvapų, o kartais ir skonio.
Teisinga higiena – pusė sėkmingo gydymo
Siekiant pasirūpinti profilaktika, naudinga prižiūrėti, kad nosies ertmė būtų švari. Po bet kokios slogos, net ir pašalinus jos priežastis, nosyje gali likti nešvarumų, kurie gali dirginti gleivinę ir sukelti diskomfortą.
„Susidūrus su sloga, labai svarbi teisinga nosies higiena. Pajutus slogos simptomus, naudinga nosį plauti jūros vandeniu, jį įtraukiant į vidų iš abiejų nosies pusių, galvą palenkus žemyn. Purškalo skystis turėtų pereiti per visą nosiaryklę iki gerklės“, – pasakoja gydytojas otorinolaringologas V.Valid Ajaj.
Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad druskos tirpalas gali sausinti nosies gleivinę, todėl po nosies plovimo naudinga nepamiršti naudoti aliejinius lašus. To nedarant, po plovimo kvėpuoti gali būti net sunkiau nei prieš plovimą.
Tinkama nosies higiena yra esminė sėkmingo gydymo dalis, padedanti išvengti sunkesnių komplikacijų ir palaikanti nosies ertmės sveikatą.
