Ilgainiui nemiga gali stipriai sumažinti gyvenimo kokybę, darbingumą, pakenkti kasdienei veiklai, sutrikdyti atmintį ir apsunkinti gebėjimą susidoroti su kasdieniais iššūkiais.
Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad itin svarbu suprasti ir laiku identifikuoti nemigos priežastis, kad būtų galima užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę ir emocinę gerovę.
Priežasčių išsivystyti nemigai gali būti įvairiausių, tačiau medikė išskiria kelias, kurios pacientams pasitaiko dažniausiai.
Miegą veikia mažakraujystė
Tyrimai rodo, kad egzistuoja ryšys tarp anemijos (mažakraujystės) ir nemigos, nors šio ryšio priežastys išlieka neaiškios.
„Anemija miego kokybę gali paveikti įvairiais būdais. Ji gali sukelti simptomus, kurie apsunkina miegą, pavyzdžiui, galvos skausmą, silpnumą, rankų ar kojų dilgčiojimą ar tirpimą, neramių kojų sindromą. Nuovargis, mieguistumas yra dažnas anemijos simptomas, kuris gali sukelti ir nemigą, nes apsunkina fizinį aktyvumą dienos metu. Dėl nuovargio žmonės taip pat gali vengti veiklos, kuri palaiko jų cirkadinį ritmą, todėl padidėja miego sutrikimų rizika“, – dėsto gydytoja.
Įtariant mažakraujystę būtina patikrinti eritrocitų, hematokrito ir hemoglobino kiekį kraujyje. Jei nustatomas sumažėjęs eritrocitų skaičius, žemas hematokrito ar hemoglobino kiekis, tai gali rodyti anemiją. Mažas hemoglobino kiekis gali reikšti geležies, folio rūgšties ar vitamino B12 trūkumą, taip pat plaučių ar kitas lėtines ligas. Visa tai gali turėti įtakos miego problemoms.
Dėl to asmenims, kurie skundžiasi nemiga, anot medikės, būtina įvertinti geležies būklę atliekant geležies, feritino ir transferino tyrimus. Svarbu nevartoti geležies papildų neištyrus geležies kiekio kraujyje, nes geležies perteklius gali būti žalingas.
Tiesa, moksliniai tyrimai pateikia prieštaringų duomenų apie vitamino B12 poveikį miegui. Kai kurie tyrimai rodo, kad didesnis vitamino B12 kiekis siejamas su trumpesne miego trukme ir didesne nemigos rizika. Tačiau kiti tyrimai teigia, jog vitamino B12 lygio padidėjimas neturi reikšmingos įtakos žmogaus miego ir būdravimo ciklui. Taip pat yra duomenų, kad vitamino B komplekso kartu su magniu ir melatoninu vartojimas gali padėti reguliuoti miegą ir sumažinti nemigos simptomus.
Kokybiškam miegui būtinas vitaminas D
Pastaruoju metu nustatytas ir ryšys tarp vitamino D kiekio organizme ir miego kokybės. Vitaminas D, skirtingai nei kiti vitaminai, gaunamas ne tik su maistu – pagrindinis jo šaltinis yra saulės šviesa.
„Vitamino D receptoriai aptinkami smegenų srityse, kurios reguliuoja miego ir būdravimo ciklus. Tyrimai rodo, kad vitamino D trūkumas gali būti susijęs su miego sutrikimais, trumpesne miego trukme ir dažnesniu prabudimu naktį. Epidemiologiniai duomenys taip pat rodo, kad optimalus vitamino D kiekis dietoje gali pagerinti miego kokybę“, – aiškina E. Marciuškienė.
Vitamino D trūkumas yra tarptautinė problema, kuri dažnai kyla dėl nepakankamo saulės spindulių poveikio. Rizikos veiksniai – tamsesnė odos spalva, buvimas uždarose patalpose, nutukimas, mažas žuvies ar pieno produktų vartojimas bei lėtinės ligos. Vyresnio amžiaus žmonėms vitamino D trūkumas būdingas dažniau dėl fiziologinio senėjimo, mažo fizinio aktyvumo ir prastesnės mitybos.
„Be to, vitaminas D ir melatoninas – hormonas, reguliuojantis miego ciklą, – organizme veikia priešingu ritmu. Vitaminas D sintetinamas veikiant saulės spinduliams, o melatoninas gaminamas naktį. Kadangi vitamino D papildai gali slopinti melatonino gamybą, rekomenduojama juos vartoti ryte, o ne vakare“, – pataria medikė.
Ragina išsitirti skydliaukės hormonus
Gydytoja teigia, kad skydliaukės veikla taip pat turi reikšmingą poveikį miego kokybei, o jos funkciją galima įvertinti atliekant skydliaukės hormonų tyrimus – FT4, FT3, TTH (tirotropino) ir ATPO – antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę. Šie hormonai reguliuoja organizmo medžiagų apykaitos procesus, tad bet kokie nukrypimai nuo normos gali turėti įtakos miegui.
„Nepakankama skydliaukės veikla, vadinama hipotiroze, gali sukelti mieguistumą ir nuovargį, o pernelyg aktyvi skydliaukė (hipertirozė) dažnai siejama su nemiga, nerimu ar pervargimu. Abi šios būklės gali sutrikdyti miego ritmą ir apsunkinti poilsį“, – dėsto gydytoja.
Tiksliai diagnozuoti būklę padeda laboratoriniai tyrimai, kurių rezultatai leidžia gydytojams nustatyti problemos priežastį ir pritaikyti veiksmingą gydymą miego kokybės gerinimui.
Cinko, natrio ir kitų medžiagų trūkumas
Moksliniai tyrimai parodė aiškų ryšį tarp tinkamos mitybos ir geresnės miego kokybės, nes daugelis mityboje esančių medžiagų yra būtinos sveikam miegui.
Viena iš jų – cinkas, kuris kaip ir magnis, geležis bei vitaminai dalyvauja smegenų cheminės pusiausvyros palaikyme ir medžiagų apykaitos procesuose. Kadangi miego metu smegenys atsinaujina, cinko trūkumas gali neigiamai paveikti miego kokybę.
„Cinkas prisideda prie triptofano – aminorūgšties, kuri organizme virsta serotoninu, o vėliau melatoninu – miego hormonu – metabolizmo. Dėl šių priežasčių nemiga besiskundžiantiems žmonėms rekomenduojama pasitikrinti cinko kiekį kraujyje, kad būtų galima įvertinti šios medžiagos trūkumą ir atitinkamai koreguoti mitybą ar papildų vartojimą“, – sako gydytoja
Taip pat pastebėta, kad trūkstant kalio, natrio, magnio atsiranda raumenų mėšlungis, padidėja prakaitavimas miego metu, žmogus blogiau atsipalaiduoja ir dėl ko blogėja miego kokybė.
Priežastims nustatyti būtini tyrimai
Priežasčių nemigai gali būti įvairiausių, todėl itin svarbu atlikti išsamius tyrimus, įskaitant kraujo rodiklių tyrimą, kad specialistai galėtų nustatyti problemos priežastį bei paskirti tinkamiausią gydymą, sako medikė.
„Prie nemigos prisidėti gali ir inkstų funkcijos sutrikimai, ypač jei vystosi inkstų nepakankamumas. Be to, miegą neigiamai veikia įvairūs kūno skausmai.
Kuo didesnį skausmą kenčia asmuo, tuo didesnis neigiamas poveikis tiek miegui, tiek bendrai gyvenimo kokybei.
Kai kurie tyrimai parodė ir ryšį tarp nutukimo bei miego sutrikimų. Tad į kiekvieną atvejį reiktų pažiūrėti rimtai ir atlikti būtinus tyrimus“, – sako E. Marciuškienė.
