Gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Živilė Korsakienė sako, kad XXI a. kentėti dėl alergijos – nebepriimtina, diagnostiką reikėtų atiduoti į gydytojų ekspertų rankas, nes opia problema tampa ir savarankiškas eksperimentavimas tyrimais, rašoma Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ pranešime žiniasklaidai.
„Viskas, kas supa mus yra potencialus alergenas, tačiau konkrečiam pacientui gali būti aktualus tik vienas iš tūkstančio“, – sako gydytoja Ž.Korsakienė ir išskiria tris pagrindines alergenų grupes: aplinkoje skraidantys alergenai, maisto alergenai ir cheminės medžiagos.
„Visi jie gali sukelti skirtingas alergines reakcijas, veikti atskirai ar sustiprinti vienas kitą. Svarbu suprasti alergijos patomechanizmus, kad galėtume šias, skirtingas alergines reakcijas, įvardinti ir siedami su klinikiniais požymiais, teisingai interpretuoti. Tik tuomet numatysime teisingiausią gydymo taktiką bei strategiją, aptarsime prevencines priemones, akcentuosime galimas grėsmes“, – pastebi gydytoja.
Dažniausiai pasitaikančios alergijos: žiedadulkėms, namų dulkėms, naminiams gyvūnėliams. Vis aktualesnė tampa alergija cheminėms medžiagoms, kurių jokiais kraujo tyrimais neįmanoma nustatyti – reikalingas kruopštus, kartais kelias dienas trunkantis tyrimas.
Svarbi molekulinės alergologijos dalis – kryžminės alergijos. Šiuolaikiniai tyrimai leidžia pamatyti kryžminių reakcijų elementus – tam tikrą molekulę, kuri atsikartoja žiedadulkėse, šviežiose daržovėse bei vaisiuosiuose.
„Kai kuriems (bet ne visiems) žmonėms tai sukelia taip vadinamą burnos alergijos sindromą – nemalonius pojūčius, kurie atsiranda iškart po šviežio produkto pavartojimo. Tai – mažos žaizdelės burnoje, bėrimas aplink lūpas, liežuvio ar gomurio kutenimas, „nutirpimas“, gerklės „gniaužimas“, – paaiškina alergologė. – Žinodami, kad kryžmines reakcijas sukeliančios molekulės labai nestabilios, galime patarti pacientui, kokių veiksmų reikia imtis ir į kokius simptomus labiausiai atkreipti dėmesį.“
Tyrimų pagalba
Šiandien yra daugybė tyrimų, kurie gali padėti identifikuoti aktualius alergenus. Vis tik, kaip pastebi Ž.Korsakienė, tik tinkamai įvertinus pradinius ligos simptomus ir jų dinamiką, galima išrinkti teisingiausią tyrimų kryptį. Vienaip tiriamos slogos, kosulio, astmos priežastys – tokiais atvejais svarbiausios greito tipo, spec. IgE nulemtos reakcijos. Kiek kitaip – dermatito, šiuo atveju dažniausiai tiriama dėl lėto tipo, T limfocitų sąlygojamų alerginių reakcijų. Dar kitoks ištyrimo planas būtų, įtariant virškinamojo trakto ligas.
„Kiekvienam pacientui ištyrimo planas labai individualus, jis priklauso nuo simptomų visumos, tad nėra vienintelio tyrimo visiems. Be to, tyrimas ligos negydo, tad svarbiau tolesni žingsniai, siekiant pagerinti paciento gyvenimą. Ligai įveikti reikalingas ne tik profesionalus tyrimų vertinimas ir diagnozė, bet ir gydytojo bei paciento partnerystė, abipusis įsitraukimas į gydymo procesą“, – akcentuoja gydytoja.
Tam tikrais atvejais pacientams gali būti taikomas ir alergologinis molekulinis tyrimas, kuris išsiskiria tuo, kad yra platus ir gilus – tiriami ne tik specifiniai IgE antikūnai prieš alergenus, bet ir jų molekuliniai komponentai. Žinios apie molekulinius komponentus yra gana naujos ir vis besipildančios. Kaip paaiškina alergologė ir klinikinė imunologė Ž.Korsakienė, šis tyrimas svarbus norint įvertinti galimų alerginių reakcijų grėsmės lygį, pavojus bei alerginės ligos prognozes ateičiai. Taip pat, remdamasis šio tyrimo rezultatais bei paciento patiriamais simptomais, gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas tiksliau parinks individualų gydymą konkrečiam pacientui.
Šiuolaikiniai žmonės linkę į du kraštutinumus
Anot Ž.Korsakienės, dirbtinio intelekto laikais svarbu suprasti, kad alergologijoje universalių sprendimų nėra ir tai, kas tinka vienam, gali visiškai netikti kitam ir tai galioja ne tik gydymo rekomendacijoms, bet ir diagnostikai. Apskritai, gydytojos teigimu, alergijos tema ir įvairūs bėrimai sulaukia daug dėmesio socialiniuose tinkluose, tačiau pateikiama informacija dažnai yra paini ar net klaidinanti.
„Lietuviai mėgsta tyrimą „pasiskirti“ patys – tą, kurį atliko kaimynui ar tą, kuriam taikoma nuolaida. Mano nuomone, požiūris – „pirmiau tyrimas, o po to žiūrėsim“, ypač, alergologijoje, yra neteisingas. Tyrimų rinkoje gausu mokslu nepagrįstų ištyrimo galimybių. Dažnai žmonės nebežino, ką su tais tyrimais daryti. Todėl patarčiau visuomet pasikonsultuoti su alergologu ir klinikiniu imunologu prieš numatant tyrimus. Skirtingoms alerginėms ligoms diagnozuoti yra skirtingi alergologiniai tyrimai.
Svarbu žinoti, kad vienoks, ar kitoks tyrimas gali būti vienas iš ištyrimo etapų, padedantis negalavimą diferencijuoti su kitomis ligomis, kurių simptomai panašūs į alergijos. Pastaruoju metu, vis dažniau pasitaiko, kad pacientas vienokį, ar kitokį tyrimą „pasidaro“ pats. Toks atvirkščias procesas, mano patyrimu, kartais sukelia labai sudėtingas situacijas tiek pacientams, tiek gydytojui alergologui ir klinikiniam imunologui“, – įspėja gydytoja.
Kitas kraštutinumas – kentėti alergijos simptomus, manant, kad vis tiek nieko negalima padaryti. Gydytoja drąsina keisti šį požiūrį ir imtis sprendimų: „Toks elgesys XXI a. nebepriimtinas. Skaičiuojama, kad alergija sergantis žmogus praranda trečdalį savo darbo efektyvumo ir gyvenimo kokybės. Nesuvaldyta alergija gali būti kelias į sunkesnes ligas, komplikacijas, netgi psichosocialines problemas. Reikia daryti viską, kad jūsų gyvenimo, darbo, poilsio kokybė nuo alergijos kentėtų kuo mažiau. Man tenka konsultuoti žmonių, kurie šį nuostabų žydėjimo sezoną praleidžia užsidarę namuose, o juk egzistuoja įvairios alergijos valdymo priemonės, tik, žinoma, reikia jų kruopščiai laikytis.“
