Atsakė į painiavą keliantį klausimą: kuo skiriasi alerginė reakcija nuo netoleravimo?

Alergiškų žmonių skaičius nuolat auga, o vaikystėje ši problema yra ypač opi ir dažna. Kaip laiku atpažinti, kad vaikui alergija? Kas tai lemia? Ką daryti atsiradus jos požymiams? Apie vaikų negalavimus, kuriuos sukelia alergijos, papasakojo VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Specializuoto vaikų ligų skyriaus gydytoja vaikų alergologė dr. Ieva Adomaitė.
Alergija / Gydytoja alergologė dr. Ieva Adomaitė
Alergija / Gydytoja alergologė dr. Ieva Adomaitė / Santaros klinikų nuotr. / Shutterstock nuotr.

Pokalbis su medike buvo tiesiogiai transliuojamas Santaros klinikų „Facebook“ paskyroje.

Alergija – jautri organizmo redakcija į išorės dirgiklius, alergenus. Tai – imuninės kilmės reakcija į alergeną. Kalbėdama apie tai, gydytoja priminė, kas yra alerginė reakcija ir alerginės kilmės liga – sąvokas, kurias painioja net ir dalis su tuo susiduriančių pacientų ir jų artimųjų.

„Alerginė reakcija yra tai, kas įvyksta ūmiai. Žinoma, gali būti lėto tipo alerginės reakcija. Bet tai yra vienkartinis įvykis. O alerginė liga – ilga problema“, – sakė dr. I.Adomaitė.

Shutterstock nuotr./Išbertas kūdikis
Shutterstock nuotr./Išbertas kūdikis

Iš visuomenės gydytojai alergologai nuolat sulaukia dar vieno klausimo: kuo skiriasi alerginė reakcija nuo netoleravimo?

„Pacientai neretai sumaišo šiuos terminus. Kaip ir minėjau, alergija – imuninės sistemos problema, imuninės kilmės padidinto jautrumo reakcija į alergeną. Kai kalbame apie netoleravimą, turime omenyje, pavyzdžiui, tam tikro fermento trūkumą ir tai jau yra ne imuninės kilmės reakcija, dažniausiai į maisto produktus. Ta reakcija gali atrodyti labai panašiai į alergiją, tačiau tokiu atveju imuninis mechanizmas nėra nustatomas. Čia svarbus dar vienas terminas – įsijautrinimas. Jį nustatome atlikdami alergenų tyrimus. Jis taip pat nėra lygus alergijai – tam tikri pacientai gali būti įsijautrinę, t.y. tyrime nustatomas jautrumas alergenams, tačiau alergijos simptomų žmogus neturi. Tokiu atveju gydytojai diagnozuoja, kad pacientas įsijautrinęs alergenui“, – kalbėjo VUL Santaros klininkų vaikų alergologė.

Kas lemia polinkį į alergiją: aplinka, genai? Pasak medikės, abu veiksniai svarbūs. „Tikrai stebime didesnį alergijų dažnį vaikams, kurių abu tėvai turi polinkį į alergijas (arba jos jiems diagnozuotos). Tačiau tai tikrai nėra vienintelis faktorius. Aplinka daug lemia. Pastaruoju metu matome daug vaikų, kurių tėvai neturi problemų dėl alerginių ligų. Taigi, mūsų gyvenimo būdas, tarša, mityba tikrai prisideda prie alergijos ligų vystymosi“, – kalbėjo gydytoja.

Tėvų diskusijose dažnai galima išvysti teiginių, esą motina, žindanti kūdikį, gali perduoti alergenus savo vaikui. Taip pat ir nėščioji – vaisiui per placentą. Gydytoja I.Adomaitė pakomentavo šias mintis.

„Pagrindinis klausimas, kurio sulaukiu iš būsimų mamų, yra apie maisto alergiją: gal kūdikio mamai reikėtų ko nors nevalgyti, o gal kaip tik reikėtų ką nors valgyti? Iš tikrųjų šiuo metu nėra jokių duomenų, kad mamai kažkokių alergenų reikėtų vengti prieš vaikelio gimimą. Kažkokių specifinių papildų vartojimas, kuris galėtų sumažinti alergijos riziką, taip pat nėra įrodytas“, – sakė medikė.

Shutterstock nuotr./Žindymas ir alergija
Shutterstock nuotr./Žindymas ir alergija

Kada diegliai yra tik diegliai, o kada tai – alergijos maistui simptomas?

Pasak jos, žindymo metu alergenai gali patekti į vaiko organizmą. Tačiau, jei vaikas neturi alergijos simptomų, nereikėtų iš anksto laikytis specifinių dietų. Svarbu užtikrinti pilnavertę ir įvairią mamos mitybą.

„Jei prasideda kažkokios problemos, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju vaikų alergologu, kuris atliks tyrimus ir nustatys, ar mamai reikia laikytis specifinės dietos“, – pakomentavo dr. I.Adomaitė.

Alergija gali pasireikšti įvairaus amžiaus kūdikiams, net ir naujagimiams. Vis dėlto pašnekovė pabrėžė, jog neretai mažylių neramumą gali lemti ne tik alerginės problemos. Kokie simptomai rodo, kad priežastis galėtų būti alergija?

„Tikrai dažnai tėvams kyla klausimas, ar kūdikio jaučiami diegliai, pilvo skausmas yra įprasti, ar tai – alergija maistui. Kartais pasireiškia ir įvairūs bėrimai – sunku pasakyti, ar tai hormoninis bėrimas, būdingas naujagimystei, ar jau dermatitas. Jei tėvų skundai netipiniai, labai sunkūs, pasikonsultavus su šeimos gydytoju, reikėtų siųsti pas vaikų gydytoją alergologą arba pas kitus gydytojus specialistus – vaikų gastroenterologas dėl dieglių, arba vaikų dermatovenerologas dėl bėrimų“, – sakė gydytoja vaikų alergologė.

Shutterstock nuotr./Atopinis dermatitas
Shutterstock nuotr./Atopinis dermatitas

Kada reikėtų vaikų gydytojo alergologo konsultacijos?

Alergija ir alerginės reakcijos kamuoja ne tik pačius mažiausius, bet ir vyresnius vaikus. Jiems neretai šios problemos pasireiškia ne tik bėrimais, bet ir čiauduliu, sloga, priepuoliniu kosuliu, akių ašarojimu ir kiti alergijai būdingi simptomai. Žinoma, alergija vaikams gali pasireikšti ir kitaip ir, pvz., kartais būti supainiota su atopiniu dermatitu.

„Vienas neginčijamas faktas, rodantis alergiją, tai yra žinomas kontaktas su alergenu. Kai kalbame apie alergiją maistui, tai tas produktas, kurį įtariame, turėtų būti arba labai retai vartojamas arba vartojamas pirmą kartą. Jei pacientas ilgą laiką vartoja tam tikrus produktus, tam tikros rūšies ir niekada nebuvo alerginių reakcijų, ir tada atsiranda kažkoks bėrimas, tuomet tikrai mažai tikėtina, kad tas produktas bus sukėlęs kažkokius simptomus.

Jeigu yra kažkokios kvėpavimo takų reakcijos, reikėtų atkreipti dėmesį, ar jos pasireiškia po kontakto su alergenu, ar tai yra lėtiniai procesai. Tiesa, yra tam tikrų alergenų, kurie gali sukelti ilgalaikę užsitęsusią slogą. Tai, pvz., dulkių erkutė. Tuomet atskirti asociaciją sunku. Tačiau galima pastebėti, gal ta reakcija (sloga) paūmėja dulkėtose patalpose – ir tai jau leis įtarti alerginį mechanizmą, – kalbėjo medikė: – Visais atvejais, jei simptomai panašūs į alergiją ir labai vargina vaiką, tikrai verta išsitirti.“

Kalbėdama apie atopinį dermatitą ji pabrėžė, jog tai – odos liga, susijusi su alergine patologija. „Vaikams su vidutiniu ar sunkiu atopiniu dermatitu, ypač jei sunkiai sekasi jį gydyti, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju vaikų alergologu, nes alerginė priežastis dažnai būna viena iš priežasčių, kuri gali padidinti odos bėrimus. Tiesa, ši priežastis – ne vienintelė“, – sakė gydytoja vaikų alergologė.

Daugiau apie vaikų alergiją – pokalbio įraše, kurį rasite VUL Santaros klinikų „Facebook“ paskyroje, taip pat ligoninės „Youtube“ kanale.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų