Dažniau ieško pagalbos
„Poreikis auga. Vis daugiau žmonių supranta psichikos sveikatos svarbą ir aktyviai ieško emocinės pagalbos“, – pastebėjo Viktorija Andreikėnaitė, visuomenės sveikatos specialistė „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos koordinatorė.
Tarp šių žmonių – daug studentų ir jaunų suaugusiųjų, patiriančių psichologinį spaudimą dėl studijų, karjeros pasirinkimo ar asmeninių santykių. Pagalbos ieško ir nemažai tėvų, susiduriančių su vaikų auklėjimo ir mokyklos sunkumais.
Emocinės pagalbos po truputį ima ieškoti ir vyresnio amžiaus žmonės, nors jie – vis dar tarp rečiausiai besikreipiančiųjų.
Išaugusį aktyvumą, pasak V.Andreikėnaitės, lemia didėjantis supratimas apie psichikos sveikatos svarbą ir vis daugėjančios viešos informacijos apie tai, kur kreiptis pagalbos. Kartu visuomenė tampa ir atviresnė kalbėti apie emocinius sunkumus, po truputį mažėja stigmos, todėl pagalbos ieškoma drąsiau.
Tokie pokyčiai regimi jau pastaruosius penkerius metus. Net organizacijų, skiriančių dėmesį psichikos sveikatai, skaičius ėmė augti, ir ypač po COVID-19 pandemijos. Būtent tuo metu stipriai išryškėjo emocinės pagalbos svarba.
Prie to prisidėjo ir Europos Sąjungos bei Lietuvos valstybės finansavimas projektams, skatinantiems psichikos sveikatos paslaugų plėtrą, padėjo šioms organizacijoms augti.
Kur kreiptis?
Nepaisant to, kad poreikis auga, yra žmonių, kurie be „Vaikų linijos“ ir „Jaunimo linijos“ nė vienos kitos organizacijos neįvardytų, o gal nežino net ir šių, jei psichikos sveikatos ar emocinės paramos paslaugomis nesidomi.
„Tai gali būti susiję ir su informacijos trūkumu, ir visuomenės sąmoningumo stoka apie psichikos sveikatos paslaugų įvairovę“, – teigė V.Andreikėnaitė.
Ji priminė, kad be „Vaikų linijos“ ir „Jaunimo linijos“ yra ir kitų – „Pagalbos moterims linija“, „Vilties linija“, „Tėvų linija“, „Sidabrinė linija“, linija „Doverija“, „Vyrų linija“, „Nelik vienas“, Valgymo sutrikimų linija
Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija vykdo paslaugų plėtrą, todėl yra keletas naujų iniciatyvų ir valstybiniu mastu. Viena jų – plečiamas dienos stacionarų tinklas.
„Tai ypač naudinga tiems, kurie turi gydymosi ar terapijos poreikį, tačiau nenori ar negali būti hospitalizuoti ilgesniam laikui. Dienos stacionaruose pacientai praleidžia kelias valandas per dieną ir po to grįžta namo, todėl išlaikomas jų gyvenimo ritmo tęstinumas“, – paaiškino „Žvelk giliau“ atstovė.
Taip pat prie poliklinikų veikia Psichikos sveikatos centrai, psichologų konsultacijas siūlo ir Visuomenės sveikatos biurai.
Vilniuje penkiose poliklinikose veikia Vaikams ir jaunimui palankių paslaugų kabinetai, kuriuose taip pat galima konsultuotis psichikos sveikatos, priklausomybių, lytiškumo, sveikos gyvensenos klausimais.
Gausu ir nevyriausybinių organizacijų, privačių įstaigų: „Pogimdyvinės depresijos centras“, mediacijos centras „In pace“, „Nerimo klinika“, „Depresijos gydymo centras“, klinika „Gali būti“ bei daug privačių psichologų-psichoterapeutų.
Taip pat Visuomenės sveikatos biurai organizuoja daug grupių, mokymų, kur galima gauti nemokamas paslaugas, egzistuoja ir savitarpio paramos grupės, pavyzdžiui, nusižudžiusiųjų artimiesiems. Veikia ir „Krizių įveikimo centras“, kuriame teikiama anoniminė konfidenciali pagalba po darbo valandų ir šeštadieniais.
Yra nacionalinis savižudybių prevencijos tinklalapis tuesi.lt.
V.Andreikėnaitė pabrėžė ir naujas iniciatyvas, didinančias psichikos sveikatos raštingumą, mažinančias su tuo susijusias stigmas. Viena iš jų, kuriai ir pati atstovauja, yra psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva „Žvelk giliau“.
Kita – pradėtos kurti mobilios psichikos sveikatos komandos. Jos skirtos pacientams, kuriems yra didelė priverstinio hospitalizavimo rizika.
„Šios komandos teiks pagalbą tiesiogiai bendruomenėje, o paslaugos bus prieinamos net pacientų namuose, siekiant suteikti tęstinę pagalbą ir mažinti pakartotinio hospitalizavimo poreikį“, – paminėjo pašnekovė.
Svarbus ir „JA ImpleMENTAL“ projektas, kurio metu šalyje buvo įdiegta Pasaulio sveikatos organizacijos „QualityRights“ metodika, užtikrinanti žmogaus teisių laikymąsi psichikos sveikatos įstaigose.
„Tai padeda Lietuvai tapti pavyzdžiu Europoje, diegiant decentralizuotas ir į paciento poreikius orientuotas paslaugas“, – sakė V.Andreikėnaitė.
Taip pat į daugiau savivaldybių plečiasi ir Socialinio recepto projektas, skirtas vyresnio amžiaus žmonių psichologinei sveikatai stiprinti. Ši iniciatyva orientuota į jų nerimo ir depresijos simptomų mažinimą kuriant bendruomeninį ryšį ir/ar per psichosocialinę pagalbą.
Yra ir daugiau organizacijų, teikiančių emocinę pagalbą, bet ar jų visų užtenka?
„Mano nuomone, svarbu ir plėsti esamų organizacijų tinklą, ir didinti šiose organizacijose dirbančių specialistų skaičių.
Kadangi poreikis auga, būtina užtikrinti, kad pagalba būtų prieinama visiems gyventojams ir kad organizacijose būtų pakankamai darbuotojų, galinčių suteikti reikiamą paramą bei konsultacijas. O taip pat didinti specialistų paruošimo kompetencijas tiek universitetuose, tiek podiplominėse studijose (psichoterapijoje)“, – komentavo V.Andreikėnaitė.
