Tiesa, pašnekovų teigimu, Žemės ūkio ministerijai nuosekliai įgyvendinant darželinukų maitinimo ekologiškais produktais paramos programą, įsibėgėjus žaliesiems pirkimams, augant vartotojų sąmoningumui, vis patraukliau atrodo ir komercinė ekologinės žemdirbystės pusė.
Formuojasi stabili paklausa
„Pradėjus taikyti žaliųjų pirkimų nuostatas, kuomet 30 procentų įsigijamų maisto produktų turi būti ekologiški arba pažymėti kokybės ženklu, atsirado didžiulis poreikis mūsų gaminamai produkcijai – šiandien jau vos spėjame užtikrinti darželių, mokyklų, ligoninių, kariuomenės poreikius“, - situaciją komentavo N.Dubnikovas.
BIO LEUA vadovo teigimu, mokus, finansiškai patikimas viešasis sektorius ūkininkams užtikrina didžiulę rinką, leidžia planuoti stabilias pajamas ir tampa rimta paskata pereiti nuo chemizuoto prie ekologinio ūkio.
Finansiškai patikimas viešasis sektorius ūkininkams užtikrina didžiulę rinką.
Pasak K. Kazlauskaitės, kalbant apie viešuosius pirkimus, siekiama, kad ekologiški produktai turėtų pirmumą prieš nacionalinės kokybės produktus, mat, ekologiška produkcija reikalauja nepalyginamai daugiau darbo ir pastangų – jai taikomi itin griežti reikalavimai visoje gamybos ir tiekimo grandinėje, o bet kokios sintetinės chemijos naudojimas draudžiamas. Teisės aktuose reglamentavus šią nuostatą, motyvacija ūkininkauti ekologiškai dar labiau išaugs.
Gelbėja kooperacija
Ženkliai išaugusi paklausa atnešė ir naujų iššūkių, kaip užtikrinti nenutrūkstamą tiekimą viešajam sektoriui. Pavieniam ūkiui pristatyti reikiamą produkcijos kiekį ir asortimentą, organizuoti sandėliavimą ir logistiką – beveik neįmanoma. Bene vienintelis logiškas sprendimas – kooperacija, tai įrodo ir kooperatinės bendrovės BIO LEUA sėkmė.
„Savo produkciją tiesiogiai tiekiame tik keliems šalia esantiems darželiams – didžiąją dalį vištienos ir kiaušinių realizuojame per kooperatyvą, aktyviai dalyvaujantį viešuosiuose pirkimuose“, - kalbėjo paukštininkystės ūkį kartu su šeima valdanti K.Kazlauskaitė.
Pašnekovės įsitikinimu, kooperacija svarbi ne tik dėl galimybės užtikrinti pasiūlą, organizuoti tiekimą, bet ir administracinės naštos perėmimo: „Dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose, gilinimasis į juos reglamentuojančius teisės aktus, sutartis reikalauja labai daug laiko ir specifinių žinių – dažnai atskiram ūkininkui tai per sudėtinga, o kooperatyvas turi pakankamai resursų tinkamam atstovavimui“.
Kooperacijoje ne mažiau svarbus ir tarpusavio bendravimas, apsikeitimas patirtimi, bendrystė atstovaujant ekologinių ūkių interesus, šviečiant visuomenę apie ekologiško maisto naudą.
Auga sąmoninga karta
N. Dubnikovo teigimu, ekologiškas vaikų maitinimas ikimokyklinio ugdymo įstaigose turi ilgalaikį teigiamą poveikį, kadangi nuo vaikystės formuoja sveikatai palankios mitybos įpročius, moko rūpintis aplinka, gyvūnų gerove, pažinti ekologijos principus.
„Maloniai stebina, kiek daug darželinukai jau šiandien žino apie ekologišką maistą, o tai leidžia pagrįstai tikėtis, kad užaugę jie bus sąmoningi, atsakingi, tvarų gyvenimo būdą besirenkantys piliečiai“, - ekologijos perspektyvas Lietuvoje vertino K.Kazlauskaitė.
Tiesa, niekad nevėlu keisti ir jau susiformavusius įpročius, juolab, kad maitintis ekologiškai yra visos galimybės. Kooperatyvas BIO LEUA Kaune valdo vertingo maisto namus Rupūs miltai (Kaimynų g. 9), kuriuose dominuoja sertifikuotos ekologiškos prekės, o likusios Lietuvos gyventojai be pesticidų, skonio stipriklių, antibiotikų, sintetinių konservantų pagamintus produktus iš itin plataus asortimento gali rinktis elektroninėje parduotuvėje rupus.lt – prekės per paštomatų tinklą, Wolt ar BIO LEUA kurjerius pristatomos visoje šalyje.
Tiesa, niekad nevėlu keisti ir jau susiformavusius įpročius, juolab, kad maitintis ekologiškai yra visos galimybės.
K.Kazlauskaitė neigia vyraujančią nuomonę, kad maitintis ekologiškai – labai brangu: „Natūralu, kad ekologiški produktai brangesni dėl gaminio savikainos, tačiau nešvaistant maisto, atsakingai planuojantis pirkinius galima gerokai sutaupyti, o ir maistinė ekologiškų produktų vertė kur kas didesnė“.
Tiesa, pirkėjai neturėtų užkibti ant gamintojų ir prekybininkų naudojamų rinkodarinių triukų, reklamuojant maisto gaminius, kaip „natūralius“, „iš kaimo“, „iš gamtos“, „laisvai laikomų“ ir pan., o rinktis tik ekologinės gamybos ženklais pažymėtus produktus, kurių visa gamybos grandinė griežtai kontroliuojama atsakingų institucijų.
Projekto rėmėjas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
