Intensyvioje dienotvarkėje itin svarbus režimas
Antakalnio poliklinikos vaikų ligų gydytoja Karolina Mačiūnienė mini ne vieną paauglių sveikatos būklei svarbų faktorių – didelis mokymosi krūvis, intensyvus tempas tarp mokyklos, būrelių, namų darbų gali nualinti, o ilgalaikėje perspektyvoje ir sukelti įvairių sveikatos sutrikimų.
„Pagrindinė pervargimo priežastis yra dienos, valgymo ir miego režimo išsibalansavimas ar jo nebuvimas. Paaugliai dažnai nevalgo pusryčių, pamiršta pavalgyti pietus ar vakarienę arba vietoje jų prabėgomis užkandžiauja, beveik visi per mažai geria vandens, miego higienos ir režimo laikosi mažuma“, – standartines problemas vardija vaikų gydytoja.
Didelė apkrova būreliais, kai laiko poilsiui tarp veiklų tiesiog per maža, pasak gydytojos, gali sukelti galvos skausmus, fizinį nuovargį, išsekimą, miego trūkumą, o tai jau veda ir į imuninės sistemos susilpnėjimą, dažnesnį sirgimą ūminėmis infekcinėmis ligomis. Intensyvi dienotvarkė vaikams gali kelti stresą, dalis jų patiria įtampą dėl įsipareigojimų, noro viską atlikti laiku ir puikiai, pateisinti tėvų ar pačių išsikeltus lūkesčius, todėl gali atsirasti nerimo simptomai.
„Svarbu rasti balansą tarp mokslų, mėgstamos popamokinės veiklos, fizinio aktyvumo ir kokybiško poilsio, ir čia vaikams turi pagelbėti tėvai“, – pažymi gydytoja.
Pasak K.Mačiūnienės, viena tėvams tenkančių pareigų yra ir ekranų naudojimo balanso priežiūra: „Intensyvus ekranų naudojimas gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių paauglių fizinei ir psichinei sveikatai. Tinkamai naudojamos socialinės medijos gali pagerinti paauglių socializaciją tarp bendraamžių, internetas yra puikus informacijos šaltinis, naudotinas ir mokymuisi. Tačiau yra ir pavojų – per ilgas ekranų naudojimas sukelia akių sausumą, skausmą ir nuovargį, galvos skausmus“.
Gydytoja įspėja ir dėl to, kad statinė, nekintama kūno pozicija naudojant ekranus ilgainiui išprovokuoja sprando ar nugaros skausmus, prisideda prie netaisyklingos laikysenos formavimosi, o ilga ekranų naudojimo trukmė, ypač prieš miegą, sukelia miego sutrikimus.
Galimas ir neigiamas poveikis paauglių psichinei sveikatai. „Patyčios internete, noras lygiuotis į socialinėse medijose pagražintus kitų gyvenimus, atsiribojimas nuo tiesioginio bendravimo su bendraamžiais ir šeima gali vesti į socialinę izoliaciją, nerimo sutrikimus ar net depresiją“, – primena Antakalnio poliklinikos vaikų gydytoja. Norint išvengti neigiamo ekranų naudojimo poveikio, pasak jos, svarbu pakankamai laiko skirti fizinei veiklai, kitiems pomėgiams, tiesioginiam bendravimui ir laikui su artimaisiais.
Kai ištrūkti iš interneto srauto tampa problema
Intensyvų ir nekontroliuojamą ekranų naudojimą kaip pagrindinę lėtinio vaikų ir paauglių nuovargio priežastį įvardija ir Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos žydų tradicijų mokytojas Algirdas Davidavičius: „Vaikai pavargsta dėl trijų pagrindinių dalykų, kurie visi susiję su interneto amžiumi: nereguliuojamo interneto, socialinių tinklų srauto, dėl to, kad tėvai neskiria jiems kokybiško, su elektronine įranga nesusijusio laiko, ir galiausiai – nuo to, kad nebesupranta, kaip veikia visuomenė ir kas yra bendravimas su žmonėmis ne per ekraną ir už namų sienų“.
Mokytojas patikina nenorintis dramatizuoti – matantis tėvų, kurie skiria laiko veikloms su vaikais: bendrauja, sportuoja, meistrauja, eina į renginius, keliauja, bet didelė dalis dėl įvairių priežasčių to nedaro.
„Esu iki-internetinės eros žmogus ir matau, kaip jis keičia gyvenimus – jaunųjų interneto pasaulio čiabuvių vaikystė ryškiai skiriasi su ankstesnių kartų, – sako A. Davidavičius. – Vaikai šiandien bombarduojami daugybės informacinių dirgiklių, jie nuolat patiria smalsumą žadinančią stimuliaciją vaizdais, žodine ir kita jaunam žmogui patrauklia informacija. Turinys, kuris pasiekia vaikus, dažniausiai nefiltruojamas niekieno, nes tėvams, norint atlikti turinio cenzūrą, reikėtų tam skirti pastangų ir laiko, kurių visada trūksta tam, kad pavyktų ir išsiaiškinti, ir paaiškinti, ir vėliau kontroliuoti.“
Gimnazijos mokytojas pažymi – saugoti vaikus dera ne tik nuo suaugusiems skirto turinio, bet ir tiesiog nuo per didelio informacijos kiekio: „Vaikui anaiptol nereikia tokios gausos tam, kad galėtų kurti savo pasaulį, megzti ryšius. 90 proc. informacijos, gaunamos naršant internete, yra jiems visiškai nenaudinga – ji niekaip neaugina kompetencijų, neteikia gyvenimiškų patarimų. Tai yra informacinės šiukšlės, net jei kalbame apie malonius vaizdelius iš žvėrelių gyvenimo, nes tai visiškai nesusiję su vaiko gyvenimo poreikiais čia ir dabar, o kontroliuoti savo atsaką į tuos masinančius dirgiklius jam labai sunku.“
Pasak A.Davidavičiaus, blogiausia tai, kad jaunieji interneto srautų naršytojai nunešami informacijos upės, o išlipti į krantą – užmegzti socialinį kontaktą ir bendrauti jau fizinėje erdvėje su svetimais žmonėmis, – ilgainiui tampa varginančiai sunku.
Kaip pagelbėti savo vaikams?
Tad kaip pasiekti, kad būtų sumažintas ekrano laikas ir padidintas realaus tarpasmenio socialinio kontakto laikas? „Esame kritiniame laikotarpyje, kol dar negebame išmokyti ir išmokti informacinės higienos, asketiško jos naudojimo. Norėdami padėti vaikams, turime vėl sureikšminti gyvą bendravimą taip, kad jis būtų konkurencingas internetui, galėtų jį atsverti. Pirmiausia tam reikės rasti jausmiškai paveikių, daugiau nei ekranas dėmesio vertų, būdų bendrauti su jaunuoliais“, – sako Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos mokytojas.
Jis primena prieš keliasdešimt metų atsiradusį terminą „quality time“ – kokybiškas laikas su vaikais neretai persitempusioje, pervargusioje visuomenėje šiandien iššūkis ir tėvams. Bet to nedarant, toliau stiprės socialinės fobijos, vaikai neįgis gebėjimo spręsti konfliktus ir toliau jausis vis nesaugesni viešojoje, fizinėje erdvėje, ją keis bendravimu virtualioje erdvėje, kur viskas išsprendžiama klavišo paspaudimu.
„Dar neseniai buvo laikoma, kad toks elgesys būdingas programuotojams, bet šiandien tai yra tapę mūsų visuomenės norma, kitaip tariant, antropologine tikrove, – apgailestauja A.Davidavičius. – Sprendimo reikės ieškoti suaugusiems, ir čia ugdytojai vaikų darželiuose bei mokyklose neapsieis be tėvų pagalbos. Nevalia palikti šią problemą spręsti specializuotomis, psichologų ar psichoterapeutų, paslaugomis. Ugdymo įstaigos turi nepamiršti savo tūkstantmetės paskirties – išmokyti jaunus žmones gyventi daugialypėje erdvėje, su svetimais žmonėmis, kurie galbūt niekada nebus draugai ar net nebus simpatiški, ir drauge sugebėti atlikti bendruomeniškai svarbias užduotis, nepatiriant pernelyg didelių, alinančių konfliktų.“
Dėl nuolatinio vaikų pervargimo ar net susilpnėjusios sveikatos nerimaujančius tėvus pedagogas ragina atidžiau stebėti savo atžalų naršymo internete laiką ir įpročius. Galbūt atsakymai dėl problemų priežasties ateis net be apsilankymo poliklinikoje. „O tada svarbu susitelkti ieškant, kaip praturtinti savo vaikų socialinius kontaktus ir taip padėti jiems sumažinti priklausomybę nuo ekranų, sudaryti sąlygas lavinti tarpusavio bendradarbiavimo gebėjimus. Ir čia tėvams tikrai gali padėti mokykla“, – apibendrina Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos žydų tradicijų mokytojas A.Davidavičius.
