Po ligoninės Šarūnas tris savaites praleido Birštone, kur jam paskirta reabilitacija ir, kaip pats sako, jis „atsigaudinėja“. Nors jaučiasi neblogai, sako, kad ligos pasekmes kol kas tebejaučia. Ryškiausi simptomai – galvos svaigimas ir koordinacijos praradimas.
„Keista liga yra tas erkinis encefalitas, labai neapibrėžta: kartais ką nors skauda, kartais ne, būna užeina silpnumas... Kai skauda dantį, žinai, kad jį skauda, o čia yra taip, kad atsikeli ryte ir nelabai žinai, kas bus“, – kalbėjo erkiniu encefalitu susirgęs jaunas vyras.
Įsitikinti tuo galėjome ir patys – dėl netikėtai prasidėjusio stipraus galvos skausmo teko nukelti ir suplanuotą interviu su 15min.
„Būna, kaklą surakina, būna – skauda galvą. O kartais jauti tiesiog bendrą silpnumą, svoris pakritęs, nėra jėgų, nuotaikų šuoliai...“ – apie tai, kaip dabar jaučiasi, pasakojo iš ligoninės neseniai išleistas vyras.
Kadangi konkretaus gydymo erkinio encefalito atveju nėra, galima tik palengvinti jaučiamus simptomus, sunku prognozuoti ir ligos eigą bei sveikimo procesą.
„Prognozės irgi labai neapibrėžtos. Yra žmonių, kuriems tikrai labai prastai – kalbu apie paralyžių – tiek fizinį, tiek ir protinį. Būna reikalų su klausa, rega. Būna tokių žmonių, kuriems persirgus erkiniu encefalitu sveikata taip niekada neatsistato. Bet būna ir tokių, kurie susirgę nieko nejaučia ir vėliau jiems viskas gerai.
Mano atveju simptomai nebuvo patys rimčiausi. Grįžęs iš ligoninės į namus aš vaikštau, galiu savimi pasirūpinti. Bet skyriuje buvo pacientų, kurie dėl erkinio encefalito niekada nebepakils iš neįgaliojo vežimėlio. Negaliu 100 proc. teigti, bet didysis procentas jų yra nepasiskiepiję“, – pasakojo Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikose dvi savaites praleidęs Šarūnas.
Grįžęs iš ligoninės į namus aš vaikštau, galiu savimi pasirūpinti. Bet skyriuje buvo pacientų, kurie dėl erkinio encefalito niekada nebepakils iš neįgaliojo vežimėlio.
Apie tai, kas jam nutiko, vyras viešai papasakojo socialiniame tinkle „Facebook“. Asmeninėje paskyroje esantis įrašas sulaukė didžiulio dėmesio – jo įrašu pasidalino daugiau nei 800 „Facebook“ vartotojų. Šarūnas sako sulaukęs ir daugybės žinučių – jam rašė tiek pažįstami, draugai, tiek ir asmeniškai su juo nepažįstami žmonės.
Pasiskiepyti trečia vakcina uždelsė
Kalbėdamas su 15min Šarūnas prisiminė, kas nutiko. Prieš pusantrų metų miškingoje vietovėje įsigiję namus jiedu su žmona nutarė, jog visai šeimai būtina pasiskiepyti nuo erkinio encefalito.
„Pilna apsauga nuo erkinio encefalito įgyjama gavus tris skiepus. Po pirmojo praėjus 1–3 mėnesiams skiepijama antru skiepu, o tuomet po 5–12 mėnesių – paskutiniu, trečiuoju. Jam buvome užsiregistravę, bet, tai aš susloguodavau, tai dukrytė, tai žmona – taip mes tiesiog uždelsėme ir aš trečiąjį skiepą gavau nuo antrojo praėjus kiek daugiau nei 12 mėnesių“, – pasakojo pašnekovas.
Pasak jo, tai greičiausiai ir lėmė, kad užsikrėtė erkiniu encefalitu. Tikėtina, kad dviejų pirmųjų vakcinų suteiktas imunitetas nebuvo pakankamas.
„Atsigulus į ligoninę man darė net du punkcijos tyrimus. Taip buvo nuspręsta, nes ir aš pats, ir kiti galvojo, kad simptomai – šalutinis skiepo nuo erkinio encefalito efektas. Būtent todėl po pirmosios punkcijos, mane gydantis gydytojas infektologas rekomendavo palaukti savaitę ir pakartoti punkciją. Ji patvirtino, jog man – erkinis encefalitas. Pasak gydytojo, skiepo ir viruso indeksų buvo neįmanoma sumaišyti – skiepo buvo dingę, o viruso – nepakitę, buvo mano kūne, kaip ir spėjo gydytojai.
Taip ir nutiko, kad po antro skiepo imuniteto organizme buvo kažkiek likę, bet nepakankamai, kad apsaugotų nuo infekcijos. Bet tam ir yra tas grafikas ir konkretus laikas, kada reikia skiepytis. Medikai sako, kad kai kuriems žmonėms metai jau yra per ilgai – dėl to ir rekomenduojama skiepytis trečiąja vakcina nuo antrosios praėjus 5–12 mėnesių. O artėjant tam laikui verta pasidaryti antikūnų tyrimą. Duodi kraujo ir tau pasako, ar turi dar jų, ar jau ne. Tuomet ir žinai, ar skubėti skiepytis, ar dar gali laukti“, – mintimis dalijosi vilnietis.
Šarūno teigimu, patyrus savo kailiu, kaip brangiai gali kainuoti uždelsimas, jis mano, kad reguliarus skiepijimasis nuo erkinio encefalito turėtų tapti įprastu dalyku: „Man atrodo, kad tai turėtų būti natūrali higiena. Kam plėšytis marškinius ir aiškinti, kad skiepai kenkia ar nekenkia... Jei dantis valaisi ryte, tai ir skiepijiesi – jei yra tokia galimybė, kodėl nesinaudoti?“
Nors patikrinti nėra kaip, tačiau Šarūnas įsitikinęs, kad dvi vakcinos nuo erkinio encefalito, kuriomis jis jau buvo pasiskiepijęs, jį išgelbėjo nuo sunkesnių šios infekcinės ligos pasekmių.
„Manau, kad dėl to aš čia su jumis dabar energingai šnekuosi, mąstau ir nėra blogesnė mano situacija. Koridoriuje mačiau tuos žmones: rimti, atletiški, sportiški vyrai sėdi įkritę į vežimėlius kaip daržovės. Sėdi ir nepajudina galvos. Žiūri į juos ir galvoji: „Dangau...“
Nežino, kada įsisiurbė erkė
Šarūno istorija patvirtina ir dažnai girdimas kalbas, jog ne visuomet aišku, kada įsisiurbia erkė. Jis pats sako to nežinantis.
„Mes gyvename prie miško, realiai – miške. Pjaunam žolę, genėjam medžių šakas, einam grybauti (pas mus daug grybų vos ne kieme auga). Sakoma, kad 30 proc. erkių Lietuvoje yra užsikrėtusių erkiniu encefalitu arba Laimo liga. Katė, gyvenanti mūsų namuose, buvo pabėgusi. Sugrįžus jai iš kailio ištraukiau 8 erkes… Taigi, erkių namų aplinkoje yra labai daug, tikėtis, kad jas visas pastebėsiu ir ištrauksiu, nesąmonė. Juolab kad erkių yra visokiausių. Aš jau dabar apsiskaitęs, tris savaites ligoninėje ir namuose tik tai ir dariau (juokiasi). Yra aguonos dydžio nimfos, kurių net nepamatysi. O erkinis encefalitas – virusinė liga, kurią erkės platina su savo seilėmis. Vadinasi, erkė žmogui gali net neįkąsti. Su Laimo liga, kuri yra bakterinės kilmės, kiek kitaip – įsisiurbusi erkė bakteriją perduoda per 24–48 val.“, – kalbėjo 15min pašnekovas.
Šarūno teigimu, jis niekada nebuvo prieš skiepus nuo erkinio encefalito. Tačiau pasiskiepyti nutarė, pajutęs realų poreikį. „Mes užaugome, gyvenome betono džiunglėse, t.y. mieste, neturėjome jokių patirčių su tuo (erkiniu encefalitu – past.). O kai atsikraustėme į namą miškingoje vietoje, pradėjome vaikščioti – čia tų visokiausių vabaliukų daug, pradėjome su žmona galvoti, kad reikia skiepytis. Turime mažą vaiką, norime laiką leisti lauke – gulėti hamake po medžiais, eiti į mišką, todėl reikia apsisaugoti. Skiepų nei sureikšminome, nei nesureikšminome – buvo elementarus paprastas sprendimas, toks – kaip grietinės nusipirkti parduotuvėje“, – sakė Šarūnas.
Nutikti gali bet kam
Savo ligos istorija viešai pasidalinti jis sako nusprendęs, nes norėjo parodyti – reikia ne tik skiepytis, bet ir tai daryti laiku: „Mano mama dirba vaistinėje ir medikų tarp draugų, giminių yra – daug jų pagal simptomus sakė, kad čia gal erkinis encefalitas. Bet aš netikėjau – juk buvau pasiskiepijęs. Džiaugiuosi, kad mano istorija įkvėpė kitus – gavau šimtus asmeninių žinučių, kurių didžioji dalis buvo teigiamos. Vienas draugas, kuris yra šaulys, atsiuntė nuotrauką iš vaistinės, kur pasiskiepijo, sakė, priverčiau susimąstyti.“
Privaloma laikytis nustatytos vakcinacijos schemos
Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja Karolina Žvirblytė-Skrebutėnienė sako, jog jos darbo praktikoje yra buvę pacientų, kurie erkiniu encefalitu susirgo, nors buvo pasiskiepiję nuo šios virusinės ligos: „Taip, tokių pacientų kartais pasitaiko, tačiau dažniausiai serga nevakcinuoti asmenys.“
Pasak medikės, dažniausiai pacientai būna pasiskiepiję nepilna vakcinacijos schema. Po pilnos vakcinacijos (trijų vakcinos dozių) apie 97 proc. asmenų susidaro apsauginis antikūnų titras.
„Tačiau pacientams turime priminti, jog ir revakcinacija yra būtina – pirmoji revakcinacija po trejų metų, vėliau, priklausomai nuo žmogaus amžiaus. Imunitetas erkiniam encefalitui susidaro praėjus dviem savaitėms po antrosios skiepo dozės, tačiau vienam sezonui, todėl privaloma laikytis nustatytos vakcinacijos schemos.
Vienareikšmio atsakymo, kodėl suserga pilna vakcinacijos schema vakcinuoti asmenys, nėra, tačiau tai galėtų lemti asmeninės žmogaus imuniteto savybės, sunkioms ligos gydyti vartojami vaistai, pvz., imunosupresantai, kuomet susidaro neefektyvus imuninis atsakas“, – paaiškino infekcinių ligų gydytoja ir patvirtino, kad vienintelė efektyvi erkinio encefalito profilaktikos priemonė yra vakcinacija.
Suprasti akimirksniu
- Vakcinacijos schemos yra dvi – įprastinė ir pagreitintoji (taikoma prieš pat ar jau prasidėjus erkių aktyvumo sezonu).
- Pagal įprastinę skiepijimo schemą vakcina yra skiepijama išlaikant 1–3 mėnesių tarpą tarp pirmosios ir antrosios dozių, po kurių susidaro imunitetas visiškai apsaugantis žmogų nuo šios ligos išsivystymo vienerius metus.
- Svarbu priminti, kad skiepai garantuoja apsaugą praėjus dviem savaitėms po antrosios dozės suleidimo.
- Trečia vakcinos dozė skiriama po 5–12 mėn. Pirmoji revakcinacija atliekama po 3 metų, o vėliau, priklausomai nuo žmogaus amžiaus – po trejų arba penkerių metų.
- Šiltuoju metų sezonu, kai erkės jau aktyvios, galima vakcinuoti pagreitinta schema – tarp pirmosios ir antrosios vakcinos dozių yra išlaikomas dviejų savaičių intervalas.
- Trečia vakcinos dozė skiriama praėjus 5–12 sav. po antrosios dozės.
- Vėliau, kas 3–5 metus vakcinuojama viena doze. Reikia nepamiršti, kad patikima apsauga įgyjama tik įskiepijus tris vakcinos dozes.
Straipsnyje savo istoriją pasakojęs Šarūnas sakė girdėjęs, jog artėjant dar vieno skiepo terminui, verta pasidaryti antikūnų tyrimą. Tačiau gydytojos K.Žvirblytės-Skrebutėnienės teigimu, tokių rekomendacijų nėra.
„Svarbiausia yra išlaikyti rekomenduojamą vakcinacijos schemą. Tirti antikūnus būtų tikslinga žmonėms, kuriems kyla rizika, jog imunitetas galėtų nesusidaryti – pacientai, kurie serga sunkiomis gretutinėmis ligomis, ligoniai vartojantys imunosupresantus. Šiais atvejais antikūnų titrą būtų tikslinga nustatyti – įvertinti, ar pacientui reikia įskiepyti papildomą vakcinos dozę“, – teigė gydytoja.
Kas lemia, jog žmogus susirgs sunkia ligos forma?
Erkinis encefalitas – erkinio encefalito viruso, kuris priklauso flavirusų šeimai, sukeliama liga, virusą perneša iksodinės erkės. Pasak medikų, erkinis encefalitas yra viena svarbiausių virusinių centrinės nervų sistemos (CNS) infekcijų Lietuvoje.
Žmogus dažniausiai užsikrečia įsisiurbus virusu užkrėstai nimfai arba suaugusiai erkei. Apie 15–62 proc. asmenų, susirgusių erkiniu encefalitu, nenurodo, kad erkė buvo įsisiurbusi. Rečiau erkiniu encefalitu užsikrečiama per maistą – vartojant nevirinto ir nepasterizuoto karvių ar ožkų pieno ar jo produktų.
K.Žvirblytė-Skrebutėnienė priminė, kad erkinio encefalito simptomai pasireiškia po 2–28 dienas trunkančio inkubacinio laikotarpio.
„Maždaug 80 proc. atvejų ligos eiga būna dvibangė. Pirmosios ligos fazės, kuri trunka 1–8 dienas, kliniką sukelia pirma viremijos banga. Jos požymiai yra nespecifiniai: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmas, nuovargis, bendras silpnumas.
Po pirmosios erkinio encefalito stadijos eina „tariamo pasveikimo“ periodas, kuris dažniausiai trunka 5–7 dienas. Antroje ligos fazėje nustatoma CNS pažeidimo simptomų. Pagal smegenų dangalų, parenchimos, nugaros smegenų ir šaknelių bei nugarinių nervų pažeidimo požymius erkinio encefalito klinika gali būti meningitinė, meningoencefalitinė, meningoencefalomielitinė (radikuloneuritinė).
Ligoniai skundžiasi stipriais galvos skausmais, pykinimu, vėmimu, gali sutrikti pusiausvyra, sąmonė, kalba, ištikti paralyžius. Meningitas laikomas lengva, meningoencefalitas ir meningoencefalomielitas (radikuloneuritas) – vidutinio sunkumo arba sunkia erkinio encefalito forma.
Vaikams ir jauniems žmonėms būdinga meningitinė, vyresnio amžiaus ligoniams – meningoencefalitinė erkinio encefalito forma. Įprastai kuo vyresnis žmogus, tuo erkiniu encefalitu serga sunkiau“, – kalbėjo Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja.
Pasak jos, letalumas nuo erkinio encefalito Europoje siekia apie 1–2 proc. Rekonvalescencijos periodas po erkinio encefalito trunka apie 6–9 mėn.
Ilgalaikiai liekamieji reiškiniai nustatomi 26–40 proc. erkiniu encefalitu sirgusių ligonių. Sunkūs, invalidumą lemiantys liekamieji reiškiniai nustatomi 8–9 proc. persirgusių erkiniu virusiniu encefalitu ligonių – tai paralyžiai ir parezės, ataksija, stipriai susilpnėjusi klausa, psichikos sutrikimai ir kt.
Maždaug 20 proc. persirgusių ligonių lieka vidutinio sunkumo liekamieji reiškiniai, neigiamai veikiantys gyvenimo kokybę ir darbingumą, – atminties, dėmesio, miego sutrikimai dirglumas, emocinis labilumas, dažnas galvos skausmas.
Sunkūs, invalidumą lemiantys, liekamieji reiškiniai nustatomi 8–9 proc. persirgusių erkiniu virusiniu encefalitu ligonių – tai paralyžiai ir parezės, ataksija, stipriai susilpnėjusi klausa, psichikos sutrikimai.
Šiemet ligoninėje pacientų daugiau
Šiemet VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Infekcinių ligų skyriuje gydome daugiau pacientų sergančių erkiniu encefalitu palyginus su pernai metais, tačiau sezoniškumas nekinta.
„Visuomenės susidomėjimas erkių pernešamomis ligomis Lietuvoje iš tiesų yra didelis, tačiau verta priminti, kad ne visos nespecifinės profilaktikos priemonės erkiniu encefalitu užsikrėtimo požiūriu yra efektyvios, pvz., dažnas kūno apžiūrėjimas būnant gamtoje ir erkių nurinkimas (kadangi viruso yra erkių seilių liaukose, jis perduodamas žmogui tučtuojau, kai tik erkė „įsisega“ ar prašliaužia odos paviršiumi ir ją įdreskia)“, – pasakojo gydytoja ir priduria, kad tai negalioja kalbant apie Laimo ligą.
„Keliaujant į gamtą, reikia apsirengti taip, kad viršutinė aprangos dalis būtų ilgomis rankovėmis, o rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsimauti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą.
Nariuotakojus atbaidančiomis medžiagomis (repelentais) gali būti apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos) arba impregnuojami gamtoje dėvimi drabužiai. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei erkių jautrumo jam. Tačiau efektyviausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė yra vakcinacija“, – patarė K.Žvirblytė-Skrebutėnienė.
Specifinio erkinio encefalito gydymo nėra. Ligoniams skiriamos simptominės priemonės: kristaloidų tirpalai į veną, vaistai nuo skausmo bei karščiavimo, smegenų edemą mažinančios priemonės (osmosiniai diuretikai), reabilitacijos priemonės.
„Todėl pagrindinė ir efektyviausia profilaktikos priemonė nuo erkinio encefalito yra vakcinacija. Svarbu akcentuoti, kad asmenys turi laikytis patvirtintos vakcinacijos schemos, nepamirštų revakcinuotis“, – sakė infekcinių ligų gydytoja.
Nemokamai – vyresniems nei 50 metų
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiemet sausio–birželio mėnesiais buvo užregistruoti 245 erkinio encefalito atvejai, pernai per tą patį laikotarpį kur kas mažiau – 103.
Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė primena, kad skiepai – veiksmingiausia priemonė, apsauganti nuo erkinio encefalito ir jo sukeltų komplikacijų.
Šiemet nuo rugsėjo 1 d. nemokamai nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti 50–55 metų asmenys.
Ši amžiaus grupė pasirinkta, kadangi nuo 50 m. amžiaus žmonės serga dažniau bei sunkiau. Jeigu minėtos amžiaus grupės žmonės vakcinuosis, laikysis vakcinacijos schemos, šioje amžiaus grupėje erkinio encefalito atvejų mažės.
