„Viena iš mamų pasidalino, kad jos sūnui, kuris lanko tą pačią darželio grupę kaip ir viena iš mano dukrų, rasta spalinukių, ir patarė kitiems išsitirti. Tačiau po jos įrašu nemažai tėvų ėmė komentuoti, kad to nereikia – užtenka vaistinėje įsigyti tam skirtų nereceptinių vaistų ir sugerti juos profilaktiškai. Tai ir bus geriausia apsauga. Kai kurie minėjo, kad tai daro kasmet rudenį, kai vaikai sugrįžta į ugdymo įstaigas. Vaistus geria visa šeima – ir suaugusieji, ir vaikai“, – pasakojo Iveta.
Apie tai ji pasikalbėjo su savo šeimos gydytoja ir sako sulaukusi griežto paraginimo netikėti tokiais „patarimais“.
„Gydytoja apgailestavo, kad suaugę žmonės nežino, kaip veikia vaistai nuo kirminų, ir paragino to nedaryti, t.y. negerti vaistų, kol tyrimas nepatvirtins, jog kirmėlių yra vaiko ar kito šeimos nario organizme“, – sakė moteris.
Vaistai – ne vitaminai ir ne vakcina
Apie tinkamą vaistų vartojimą nuolat kalbanti gydytoja klinikinė farmakologė Eglė Karinauskė patvirtino, kad iki šiol dalis pacientų tiki, jog nuo užsikrėtimo kirmėlinėmis infekcijomis juos apsaugos iš anksto, „į priekį“ išgerti vaistai.
„Mūsų „popsas“ yra be recepto parduodamas „Helmintox“, kurio veiklioji medžiaga – pirantelis. Tai jis dažniausiai vartojamas profilaktiškai. Bet jeigu mes pasižiūrėtume, kam skirtas, tirtas ir registruotas pirantelis, tai nerasime profilaktikos. Vaisto aprašyme yra labai aiškiai parašyta, kad jis skirtas gydymui, vadinasi, liga turi būti diagnozuota“, – paaiškino gydytoja.
Tiek ji, tiek kiti medikai primena, kad vaistai nuo helmintų – žmogaus, gyvūnų ir augalų ligas sukeliančios parazitinės kirmėlės – nėra vakcina, todėl iš anksto vartojami nesukurs organizmo apsaugos. Kitaip tariant, jie nepadės išvengti užsikrėtimo.
„Dažniausiai šitą problemą (kirmėlines infekcijas) turi vaikai. Jeigu yra įtarimas, kad vaikas gali būti užsikrėtęs (pvz., darželyje ar mokykloje yra nustatytas užsikrėtimo atvejis), reikėtų eiti pas šeimos gydytoją ir pasidaryti jo paskirtus tyrimus. Dažniausiai tai būna visiems iš vaikystės žinomas tyrimas su „lipnia juosta“. Esmė tokia, kad, jeigu nėra ko veikti tam vaistui, tai jis nieko ir nepadarys. Šiuo atveju nėra tokio mechanizmo, kad, išgėrus pirantelio, organizme susidarytų antikūnai. Vadinasi, net jeigu aš šiandien išgėriau „Helmintox“, rytoj vis tiek galiu užsikrėsti“, – kalbėjo E.Karinauskė ir detaliai paaiškino vaistų nuo kirmėlinių infekcijų veikimo principą:
„Pirantelis patenka į kirmėlės organizmą ir suardo nervo ir raumens jungtį, t.y. suparalyžiuoja parazitą, kuris iš organizmo pasišalina kartu su žmogaus išmatomis. Todėl, net tokiu atveju, kai žmogus jau turi kirmėlių, bet jos yra dar lervų stadijos, „Helmintox“ neveiks. Kitaip tariant, šio vaisto veikimas yra labai konkretus – jis veikia tik tuomet, kai organizme yra suaugusios kirmėlės. Aš mėgstu sakyti taip: jeigu vaistas vartojamas nesitikint jokios naudos, yra vienareikšmė žala. Vienas dalykas – finansinė, o kitas dalykas – galima žala organizmui.“
Pasak gydytojos klinikinės farmakologės, medikamentinis kepenų pažeidimas – reta, bet reali būklė. „Visuomenė turi žinoti, kad, be reikalo vartojant šiuos vaistus, gali atsirasti kepenų pažeidimas. Ir jis gali būti įvairus, pvz., gali padidėti fermentai“, – pasakojo medikė.
Kaip išvengti kirmėlinių infekcijų?
- Rankų higiena – nusiplauti rankas grįžus iš lauko, ypač pažaidus su smėliu, visada – prieš valgį, paglosčius augintinį.
- Nevalgyti nenuplauto maisto.
- Būnant gamtoje, saugoti maistą nuo vabzdžių.
- Nesimaudyti užterštuose vandens telkiniuose.
- Saugoti ir prižiūrėti augintinius.
- Neleisti augintiniams laižyti veido ar indų, iš kurių bus valgoma.
- Augintinių išmatas rekomenduoja mesti į specializuotą konteinerį.
- Rekomenduoja kiekvienais metais pakeisti vaikų smėlio dėžių smėlį.
- Saugoti vaikų žaidimo aikšteles nuo gyvūnų – neleisti gyvūnams jose tuštintis, nenaudojamas smėlio dėžes uždengti.
Dažniausiai aptinkamos kirmėlės
Tėvams turbūt geriausiais žinomos spalinės. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai sako, kad ypač lengva parazitais užsikrėsti vaikams, dažnai nešvariomis rankomis liečiantiems nosį ar burną. Tyrimai rodo, kad kai kuriuose vaikų kolektyvuose (darželiuose, lopšeliuose ar pradinėse klasėse) spalinių turi 2 iš 3 vaikų.
Spalinės – iki 1 centimetro ilgio kirmėlės, parazituojančios žarnyne, o užsikrėtimo požymius pastebėti nelengva, nes jie panašūs į įprastus žarnyno negalavimus. Tai pykinimas, vėmimas, pilvo, žarnyno skausmas.
Askaridės – antras pagal gausą parazitas Lietuvoje. Šios kirmėlės, patekusios į organizmą, migruoja ir gali nukakti net iki plaučių.
Toksokaras – šunų, kačių, plėšriųjų gyvūnų parazitas. Jis panašus į askarides, apvalus, užauga iki 18 centimetrų dydžio. Iš kiaušinėlio, pakliuvusio į žmogaus organizmą, išsirita lervutė. Limfos srove ji klajoja po organizmą. Kaip ir askaridė, tokokaras gali įsikurti bet kuriame organe – tiek plaučiuose, žarnyne, tiek ir, pvz., akyje.
Priminsime, jog nustatyti kirmėlines infekcijas galima atlikus tikslinius tyrimus. Juos skiria šeimos gydytojas.
„Profilaktiškai“ geria ir kitus medikamentus bei papildus
Savo darbe E.Karinauskė sako pastebinti, kad Lietuvos pacientai dažniausiai „profilaktiškai“ vartoja antibiotikus.
„Juokas juokais, bet ir šiandien kaip tik aiškinau žmogui, kad, esant bronchitui, nebūtinai reikia gerti amoksicilino (antibiotikus – 15min past.). Jo gėrimas tuo metu, kai yra virusinis bronchitas, pacientui niekuo nepadės, bet gali sukelti mikroorganizmų atsparumą antibiotikams. Ir tuomet, jei būklė komplikuojasi į plaučių uždegimą, reikia vartoti dar platesnio spektro antibiotikus, viskas gali baigtis ir stacionarizavimu į ligoninę, tikrai nesmagios išeitys gali būti“, – apie netinkamą antibiotikų vartojimą ir su tuo susijusias problemas kalbėjo portalo pašnekovė.
Prasidėjus peršalimų sezonui nemažai žmonių kaip profilaktinę priemonę linkę vartoti ir vitaminą C.
„Čia irgi tam tikra klasika (juokiasi – 15min past.). Vitaminas C nėra savaime blogas dalykas, tačiau geriausia jį gauti iš maisto produktų. Kas yra įdomu, kad pomidoruose yra labai daug vitamino C – net daugiau nei citrusiniuose vaisiuose“, – priminė gydytoja klinikinė farmakologė.
