Apie tai, kokie simptomai išduoda limfomą, kaip ji diagnozuojama, gydoma pasakojo VUL Santaros klinikų gydytoja hematologė Skirmantė Černauskienė.
Visą įrašą rasite Santaros klinikų „Facebook“ paskyroje, taip pat „Youtube“ kanale.
Ar visada padidėję limfmazgiai – rimtos ligos signalas?
Limfmazgiai yra didelės mūsų organizmo – limfosistemos – dalis. Svarbiausia jų funkcija – organizmo apsauga nuo įvairių infekcijų.
„Žmogaus organizme yra šimtai limfmazgių, išsidėsčiusių pačiose įvairiausiose vietose. Dėka juose susitelkusių imuninių ląstelių – limfocitų, jų anatominės savybės didėti ir keistis, vykstant imuninės sistemos procesams, limfmazgiai tampa idealiais kovotojais, kovojančiais su įvairiais į mūsų organizmą patekusiais antigenais“, – pasakojo gydytoja hematologė.
Gyvenimo metu (žmogui augant, sergant) limfmazgių dydis gali keistis. „Pavyzdžiui, vaikų amžiuje limfmazgiai yra labai reaktyvūs. T.y. jie gali padidėti nuo įvairiausių infekcijų, vakcinų ir gali net ilgą laiką išlikti padidėję. Daug kas priklauso nuo jų lokalizacijos. Tarkime, kaklo, kirkšnių limfmazgiai, kuriuose nuolat vyksta lėtinė antigeninė stimuliacija, visą laiką gali būti saikingai didesni“, – kalbėjo S.Černauskė, pridūrusi, kad limfmazgių dydis priklauso ir nuot, kaip dažnai žmogus serga, t.y. kaip dažnai susiduria su įvairiomis infekcijomis, į kurias ir reaguoja limfmazgiai.
„Taigi, tikrai ne visada limfmazgių padidėjimas pranašauja pačią blogiausią ligą – vėžį. Iš tiesų limfoma yra pati rečiausia priežastis, dėl ko padidėja limfmazgiai“, – pabrėžė VUL Santaros klinikose dirbanti medikė.
Pasak jos, kur kas dažniau limfmazgių padidėjimas rodo infekcines ligas – virusines, autoimunines. Taip pat tai gali lemti ir paciento vartojami vaistai.
Jei padidėję limfmazgiai neramina, gydytoja hematologė pataria pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. „Jeigu tuo metu, kai padidėja limfmazgiai, sergate kažkokiomis kvėpavimo ligomis, turite problemų dėl dantų, reikėtų pirmiausia gydyti šias problemas. Jei pasveikus limfmazgiai visgi išlieka padidėję, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Įvertinę jo simptomus, apžiūrėję pacientą gydytojai nutars, ar reikėtų siųsti specialistų konsultacijai ar tyrimams“, – paaiškino medikė.
Pavojingi požymiai, rodantys, kad delsti negalima
„Raudonos vėliavėlės“, kurios pacientui ir jo gydytojui rodo, kad nereikėtų laukti yra šios:
- Paciento amžius
Vyresnio amžiaus žmonėms visada yra šiek tiek didesnė onkologinių ligų rizika. Jei pacientui daugiau nei 40 m. ir jis kreipiasi dėl limfmazgių, šeimos gydytojui visuomet reikėtų būti budresniam.
- Pažeisti limfmazgiai
„Jeigu yra pažeisti tam tikrų sričių limfmazgiai, pavyzdžiui, raktikaulio srities. Taip pat, jeigu atligus rengtgenogramą, nustatomas padidėjęs tarpuplaučio limfmazgis. Tai yra signalai, rodantys didesnę onkologinės ligos riziką“, – paaiškino gydytoja hematologė.
- Nėra jokių kitų nusiskundimų
Pasak S.Černauskienės, svarbu ir tai, ar pacientas turi kitų nusiskundimų: „Jeigu žmogus neserga jokia infekcija, neturi jokių kitų ligų simptomų, tiesiog jam yra padidėję limfmazgiai (ar kažkuris limfmazgis) – tai irgi svarbus signalas, kad reikėtų specialisto konsultacijos ir papildomų tyrimų.“
- Laikas
Pacientai, kuriems padidėję limfmazgiai, patys ir kartu su šeimos gydytoju turi stebėti limfmazgių pokyčius. Jei per stebėjimo laikotarpį padidėjimas neišnyksta, o juo labiau, jei limfmazgiai didėja, kietėja, tai irgi yra onkologinės ligos požymis.
Svarbu ir tai, ar kartu su padidėjusiais limfmazgiais pasireiškia ir bendrieji limfomos simptomai:
- Naktinis prakaitavimas (kada žmogus dėl to naktį turi persirengti ar net keisti patalus);
- Pakilusi kūno temperatūra (dažniausiai vakarais, siekianti 38 ir daugiau laipsnių);
- Nepaaiškinamas svorio kritimas, maitinantis ir sportuojant taip pat, kaip ir anksčiau.
„Jei šeimos gydytojas įtaria, kad gali būti limfoma, jis pirmiausia turėtų pacientą nukreipti radiologiniam tyrimui (echoskopijai ar kompiuterinei tomografijai). Gydytojas radiologas įvertins, ar limfmazgiai turi piktybiškumo požymių ir, jeigu taip, nukreiptų žmogų biopsijai. Tik po biopsijos rezultatų šeimos gydytojas gali tikslingai nukreipti pacientą konsultuotis pas gydytoją specialistą. Jei hematologinė liga – hematologą, onkologą, infektologą“, – paaiškino VUL Santaros klinikų gydytoja hematologė.
Vėžio stadija nėra gydymo sėkmę lemiantis veiksnys
Išgirdus onkologinės ligos diagnozę, pacientas ją dažniausiai vertina kaip nuosprendį.
„Paprastai klausia, kokia ligos stadija: jeigu pirma – viskas bus gerai, jeigu ketvirta, vadinasi, jau nėra jokių vilčių. Bet visada svarbu žinoti, kad kraujo ligos skiriasi nuo kitų onkologinių ligų – krūties, žarnyno ir pan. Kadangi kraujo ląstelės cirkuliuoja visur, mes labai dažnai nustatome pažengusią stadiją – trečią ar ketvirtą. Bet tai su paciento sveikimo prognoze koreliuoja ne taip, kaip kitų onkologinių ligų atveju. Vadinasi, net ir nustačius trečią ar ketvirtą limfomos stadiją, galima pasiekti tokius pat puikius gydymo rezultatus, kaip ir ankstesnių stadijų metu“, – svarbią informaciją priminė S.Černauskienė.
Apie limfomos tipus, gydymo būdus – pilname pokalbio įraše, kurį rasite Santaros klinikų „Facebook“ paskyroje, taip pat „Youtube“ kanale.
