Šeimos gydytoja Lina Matutienė turi ne vieną patarimą, ką būtų galima padaryti jau dabar, kad sumažintume riziką sirgti peršalimo ligomis, tarp jų ir gripu ar Covid-19, rašoma medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ pranešime žiniasklaidai.
Gydytoja primena, kad peršalimo ligų sezonas yra normalus imuninės sistemos treniruotės laikotarpis. Kai organizmas natūraliai susiduria su virusais, formuojasi imunitetas. „Pavyzdžiui, vaikams iki trejų metų per metus normalu sirgti nuo 2 iki 12 kartų. Augant susirgimų skaičius mažėja. Vaikams (4–7 m.) per metus normalu sirgti 6 kartus, paaugliams – 2–3 kartus, suaugusiems – 1–2 kartus per metus“, – sako gydytoja.
Dažnas vaikų ar suaugusiųjų sirgimas gali kelti nepatogumų, sutrikdyti darbo, mokymosi ar kasdienės veiklos režimą. Nuolatinės virusinės infekcijos ne tik paveikia bendrą savijautą, bet ir gali būti iššūkis šeimai.
„Kai vaikas dažnai serga, tėvams natūraliai kyla nerimas, tačiau tai nebūtinai yra blogos sveikatos ženklas“, – pastebi šeimos gydytoja L.Matutienė. Siekiant palengvinti šiuos nepatogumus, gydytoja dalinasi patarimais, kaip sumažinti dažnų virusinių infekcijų riziką.
Pasitikrinkite vitamino D koncentraciją
Vitaminas D svarbus gerai imuninės sistemos veiklai. Jis padeda palaikyti imuninių ląstelių funkciją bei imuninės sistemos pusiausvyrą. Žinoma, kad žmonės, kurių organizmui trūksta vitamino D yra labiau linkę sirgti kvėpavimo takų infekcijomis. Taigi, jei vasarą mažai buvote saulėje, jau dabar verta atlikti vitamino D tyrimą.
„Pasibaigus vasarai, kai saulės šviesos mažėja, vertėtų pasidaryti vitamino D tyrimą. Tai padės nustatyti, ar reikia vartoti profilaktines, ar gydomąsias vitamino D dozes, kad sustiprintumėte imuninę sistemą“, – sako šeimos gydytoja L. Matutienė.
Laiku atlikite sezoninius skiepus
Kasmet vėstant orams daugėja ir ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų, tarp jų ne tik gripo, bet ir Covid-19, kuris anot gydytojos ne tik niekur nedingo, bet jau dabar stebimas didėjantis užsikrėtimų skaičius.
Siekiant sumažinti šių infekcijų riziką ir išvengti sunkių komplikacijų, naudinga jau dabar planuoti skiepus, ypač žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms (vyresniems nei 65 metų, sergantiems lėtinėmis ligomis, nėščiosioms ir kt.). Jau šį rudenį Lietuvoje įsigalioja naujovė – 2–7 metų vaikai nuo gripo bus skiepijami nemokamai. Dėl šios galimybės reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
„Vieni, pasiskiepiję nuo gripo, šia liga tą sezoną nesuserga, kitiems tai padeda išvengti sunkios formos ir komplikacijų. Tai svarbu ne tik vaikams, bet ir tėvams – mažiau išlaidų vaistams, mažesnė reikiamybė nedarbingumo pažymėjimui, – akcentuoja gydytoja ir sako, kad taip pat svarbu nepamiršti ir kitų skiepų. – Vaikus nuo 1 metų amžiaus galima papildomai paskiepyti nuo vėjaraupių ir erkinio encefalito. Žinoma, taip pat reikėtų tvarkingai skiepytis pagal privalomų skiepų kalendorių. Pastaruoju metu, daugėjant atsisakančių skiepų ir mažėjant skiepijimo apimtims, didėja sergamumas kokliušu ir tymais. Šios ligos prieš kurį laiką buvo praktiškai išnykusios, nes buvo aktyviai skiepijamasi. – Nėščiosioms 27–36 nėštumo savaitę rekomenduojama pasiskiepyti nuo kokliušo, kad gimęs kūdikis jau turėtų iš mamos perimtą imunitetą ir nesusirgtų.“
Laikykitės higienos ir vėdinkite patalpas
Vienas paprasčiausių, bet itin veiksmingų būdų sumažinti virusinių infekcijų riziką, yra reguliarus rankų plovimas vandeniu ir muilu bei patalpų vėdinimas. Šios priemonės ypač svarbios vaikų kolektyvuose, kur infekcijos plinta greičiau.
Patalpas dažniausiai pakanka vėdinti natūraliai – ryte ir vakare atidarant langus. Šaltuoju metų laikotarpiu pakanka praverti langus 10–15 min. arba sukelti smūginį vėdinimą – kelioms minutėms visiškai atidaryti langą. Tiesa, svarbu įvertinti oro kokybę – vyraujant aukštai taršai to daryti nerekomenduojama.
Mažinkite stresą
„Žinoma, kad didelis ar ilgalaikis stresas turi įtakos įvairių negalavimų atsiradimui, taip pat skatina ir lėtinių ligų progresavimą. Nuolat patiriamas stresas silpnina imuninę sistemą, dėl to tampame imlesni ir virusinėms infekcijoms. Taigi ne tik patariama, bet netgi būtina stengtis užtikrinti subalansuotą darbo ir poilsio režimą, valdyti pernelyg didelį ar užsitęsusį stresą, rasti būdų atsipalaiduoti ir skirti laiko sau bei savo mėgstamai veiklai. Žinoma, nekenkiant sau žalingais įpročiais“, – pabrėžia gydytoja L. Matutienė.
Peršalimo ligoms įprastai nereikia specifinio gydymo ir jeigu pirmąsias dienas jaučiami lengvi simptomai, tokie kaip sloga ar gerklės perštėjimas, juos verta gydyti simptomiškai. Tačiau kai kuriais atvejais situacija gali komplikuotis ir prireikti medikų pagalbos. Jei aukšta temperatūra laikosi 3 dienas ir ilgiau, būklė negerėja ar net sunkėja, atsiranda naujų simptomų – tiek vaikams, tiek suaugusiems reikėtų kreiptis į gydytoją.
Konsultaciją tokiu atveju dažnai papildo ir kraujo tyrimai, parodantys, ar peršalimas nesikomplikavo į bakterinę infekciją, kuriai jau reikalingas gydymas antibiotikais.
