Visą pokalbį su rasite VUL Santaros klinikų „Facebook“ paskyroje arba ligoninės „Youtube“ kanale.
Atskiros ligos, kurias išduoda skirtingu laiku jaučiamas skausmas
Nors pavadinimai „artritas“ ir „artrozė“ skamba panašiai, tai – dvi skirtingos būklės. „Artritų yra labai daug, juos nulemia įvairios priežastys. Bet apskritai kalbant, artritas yra sąnario uždegimas, kuriam būdingas ne tik skausmas, bet ir sąnario sutinimas“, – sakė medikė.
Tuo metu artrozė yra ne uždegimas, bet sąnario susidėvėjimas. Ši liga labai susijusi su amžiumi, todėl artrozės dažniausiai nustatomos būtent vyresniems pacientams.
„Artrozės atveju dažniausiai ryškaus uždegimo sąnaryje tuo metu nebūna. Pagrindinis ligos požymis – kad dėvisi sąnarys ir jis skauda. Tai pagrindiniai artrozės ir artrito skirtumai“, – paaiškino Santaros klinikų gydytoja.
Kokie yra ankstyvieji artrito ir artrozės simptomai? Pasak D.Miltinienės, kalbant apie artritą, tai būtų jau minėtas skausmas, pasireiškiantis kartu su sąnario sutinimu. „Mums, reunatologams, ypač svarbu, jeigu tas skausmas labiau žmogų vargina iš ryto. Toks rytinis sąnario sukaustymas. Jeigu žmogus iš ryto tik atsikėlęs blogai jaučiasi, o prasijudinęs, pasimankštinęs, jaučiasi geriau. Dar vienas ženklas – ilgiau trunkantis sąnario sukaustymas“, – kalbėjo medikė.
Vienas pirmųjų artrozės simptomų taip pat yra skausmas. Tačiau jis yra susijęs su fiziniu krūviu. „Vadinasi, žmogus labiau jaučia skausmą, kai daugiau apkrauna tą sąnarį: jeigu tai kojos sąnarys – daugiau pavaikščiojus skauda, jeigu rankos – daugiau padirbus rankomis. O po nakties žmogus jaučiasi neblogai ir nejaučia patinimo ir sąnario sukaustymo“, – artrozės simptomus išskyrė gydytoja reumatologė, kvietusi dėl to pasikonsultuoti.
Tiek artritus, tiek artrozes gali lemti skirtingos priežastys. „Vieniems artritams svarbus genetinis paveldėjimas, kitiems – infekcijos (šlapimo takų, virškinimo trakto, elementari angina ir kt.). Kitiems artritams gali būti svarbūs mitybos įpročiai. Pvz., podagrai. Tuo metu atrozei pagrindiniai rizikos veiksniai yra amžius, moteriška lytis, taip pat tam tikri profesiniai veiksniai. Pvz.: jeigu žmogus dirba sunkų fizinį darbą, yra profesionalus sportininkas arba šokėjas – sąnariai šių profesijų atstovams greičiau dėvisi. Reikšmės turi ir buvusios sąnarių traumos, operacijos, deformacijos, taip pat nutukimas ir antsvoris“, – pasakojo D.Miltinienė.
Kalbėdama apie prevencines priemones, padedančias užkirsti kelią arba atitolinti artrozes, gydytoja reumatologė pirmiausia minėjo svorio kontrolę. Taip pat, žinant riziką, reikėtų vengti ir kitokio per didelio sąnarių apkrovimo.
„Jeigu sportuojame ir jaučiame, kad po treniruotės skauda sąnariai, galbūt reikėtų sumažinti krūvį. Jei dažnos traumos, reikėtų vengti nereikalingų operacijų, nereikalingų injekcijų į sąnarius. Tai irgi būtų tam tikra prevencijos priemonė“, – kalbėjo gydytoja.
Kuo svarbus judėjimas?
Nors per didelė apkrova sąnariams kenkia, judėjimas būtinas. „Mankšta, sąnarių judinimas yra būtinas, siekiant išvengti šių ligų. Taip pagerinama sąnario kremzlės mityba, todėl judinti sąnarį, mankštinti, vaikščioti yra labai svarbu ir reikalinga. Norėčiau pabrėžti, kad tai daryti reikia ir tuomet, kai sąnarį skauda. Gydytojas reumatologas pacientams niekada nepatars visiškai nejudėti, nes net ir sergančiam sąnariui reikia šiek tiek judėti, kad vyktų kremzlės atsinaujinimas, kiek tai yra įmanoma. Deja, nors ji yra labai blogai atsinaujinantis organas... Kiek įmanoma, tai tą padaryti galima tik judesiu. Būtent todėl net ir ūmaus uždegimo metu rekomenduojama nors kažkiek judinti sąnarį“, – sakė D.Miltinienė.
Pasak jos, kiek tokiu atveju žmogus gali judėti, geriausiai žino jis pats: „Ta riba tarp to, kad sąnarys nebūtų apkrautas, bet judėtų, plona. Per didelį skausmą nieko nereikėtų daryti.“
Nustačius problemas su sąnariais, pacientui paprastai rekomenduojama vengti tokių treniruočių ar sporto rūšių, kurios daug šuoliavimo, šokinėjimo. Tai – ir krepšinis, futbolas, tinklinis, sunkumų kilnojimas.
„Turint problemų dėl sąnarių, pacientams patariama treniruojantis daugiau išnaudoti savo kūno svorį. Pvz., daryti mankštą ant kilimėlio, nenaudojant papildomų svorių. Tinkama ir mankšta vandenyje“, – pavyzdžiais pasidalino Santaros klinikose dirbanti gydytoja reumatologė ir pridūrė, jog siekiant išvengti sąnarių traumų reikėtų atsakingai rinktis ir naują sportą ar aktyvią pramogą: „Prieš slidinėjimą, maratoną būtina pasiruošti ir viską protingai daryti.“
Kaip sąnarių sveikatą lemia mūsų mityba?
Skirtingai nei judėjimas, mityba tiesiogiai nelemia sąnarių būklės. Visgi jau yra tyrimų, rodančių, jog palankiausia yra Viduržemio jūros dieta, kurioje yra mažiau mėsos, daug žuvies ir augalinių riebalų, daržovių, viso grūdo dalių produktų.
„Svarbiausia, kad mityba būtų pilnavertė. Žinoma, kai yra per nutukimas ar antsvoris, rekomenduojame pacientas peržiūrėti suvartojamas kalorijas. Bet daugiau kažkokių apribojimų, esant sąnarių ligoms, pacientams nerekomenduojame. Pajuokausiu, kad sąnarys geriausiai maitinasi judesiu“, – sakė D.Miltinienė.
Anot jos, sąnarių sveikatai svarbus ir vitaminas D, polinesočiosios (polieninės) riebalų rūgštys taip pat įvardinamos kaip medžiagos, kurių reikia sąnariams, kad jie liktų sveiki.
Gydymo metodai skirtingi
Perėjusi prie klausimo apie sąnarių ligų gydymą, medikė pabrėžė, jog viskas priklauso nuo konkrečios diagnozės. Pavyzdžiui, artritų yra labai daug ir jų gydymo metodai be galo skirtingi.
„Kalbant apie pačias sunkiausias ligas – reunatoidinį artritą ar psoriazinį artritą, turime labai efektyvių vaistų jiems gydyti. Tai vadinamieji biologinės terapijos vaistai ir yra didžiulė medicinos pažanga, leidžianti pacientus sėkmingai gydyti, jie gali gyventi pilnavertį gyvenimą be skausmo“, – džiaugėsi pašnekovė.
Deja, bet to paties pasakyti apie artrozes negalima. Pasak D.Miltinienės, nors mokslas eina į priekį, išsiaiškina sąnario degeneracijos priežastis, kol kas nėra gydymo, kuris galėtų sustabdyti ligos progresavimą. „Iki šiol gydymas yra tik simptominis. Tai reiškia, kad mes galime sumažinti skausmą, pagerinti sąnario funkciją, palengvinti žmogaus gyvenimą. Kraštutiniu atveju, aišku, jau įsijungia mūsų kolegos traumatologai ortopedai, kurie gali protezuoti sąnarį“, – apie artrozės gydymą kalbėjo gydytoja reumatologė.
Visą pokalbį su rasite VUL Santaros klinikų „Facebook“ paskyroje arba ligoninės „Youtube“ kanale.
Įrašo santrauką parengė Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė
