„Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė teigia, kad norint stipraus imuniteto, visų pirma reikia propaguoti sveiką gyvenimo būdą̨ ir ugdyti sveikus įpročius. Tam reikalinga subalansuota mityba, pakankamas miegas, reguliari mankšta, svorio kontrolė, žalingų̨ įpročių ir streso vengimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Siekdami sustiprinti imunitetą žmonės neretai užsiima savigyda – vartoja įvairiausius vaistus, vitaminus, papildus. Tačiau taip stiprinant imunitetą ne tik galima nesulaukti norimo poveikio, bet sau ir pakenkti. Labai svarbu žinoti individualius organizmo poreikius ir prie jų prisitaikyti“, – sako gydytoja.
Ji išskiria kelis pagrindinius mitus, kuriais norint stipraus imuniteto vadovautis nereiktų.
Papildai ir vaistai imuniteto nestiprina
Neretai teigiama, kad imunitetą sustiprinti gali padėti įvairių maisto papildų vartojimas. Vis dėlto medikė sako, kad tiksliai nežinant, kokių vitaminų ar mikroelementų organizmui trūksta, naudos vartojant papildus galima ir nesulaukti.
„Kasdienis multivitaminų vartojimas tikriausiai yra gera idėja išlikti sveikiems, jei mityba nevisavertė. Tačiau neįrodyta, kad vieno vitamino ar papildo megadozės padeda imuninei sistemai“, – teigia E.Marciuškienė.
Be to, anot jos, per didelės kai kurių vitaminų dozės organizmui gali ir pakenkti. Pavyzdžiui, vitaminas D yra svarbus visoms amžiaus grupėms, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Nevalgant pakankamai riebios žuvies, pavyzdžiui, lašišos, neleidžiant pakankamai laiko lauke organizmas nepagamina pakankamai vitamino D, todėl dažnam būtina papildyti jo atsargas. Tačiau per didelis vitamino D kiekis gali sukelti rimtas sveikatos problemas, tokias kaip: pykinimas, vėmimas, inkstų akmenligė ar inkstų nepakankamumas.
Pataria atlikti tyrimus
Vis dėlto, nusprendus vartoti papildus ar vaistus, skirtus imunitetui stiprinti, reiktų atlikti keletą svarbių tyrimų, kurie gali padėti įvertinti organizmo būklę ir galimus imuninės sistemos sutrikimus.
Vienas iš pirmųjų tyrimų, kurį rekomenduojama atlikti, yra bendras kraujo tyrimas (BKT). Šis tyrimas padeda nustatyti, ar nėra mažakraujystės, įvertinti baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų), kurie yra svarbūs kovojant su infekcijomis, ir trombocitų kiekį, atsakingą už kraujo krešėjimą.
„Be to, svarbu įvertinti mikroelementų, tokių kaip varis ir cinkas, kiekį kraujyje. Nors vario trūkumas yra retas, tačiau jis yra būtinas imuninių ląstelių, ypač neutrofilų ir limfocitų, veiklai ir vystymuisi. Jo trūkumas gali turėti neigiamą įtaką organizmo apsaugai nuo infekcijų. Cinkas, nors ir populiarus maisto papildas dėl savo naudos peršalus, turi būti vartojamas atsargiai. Jei nėra cinko trūkumo, per didelis jo vartojimas gali pabloginti kitų svarbių mikroelementų, pavyzdžiui, geležies ir vario, įsisavinimą. Tad tyrimai labai svarbūs“, – pabrėžia medikė.
Populiarusis vitaminas C gali padėti sumažinti peršalimo simptomus ir susirgimų dažnį, tačiau jo perdozavimas gali sukelti neigiamas pasekmes, tokias kaip viduriavimas, skrandžio spazmai ir net klaidingus cukraus kiekio kraujyje rezultatus. Žmonėms, sergantiems hemochromatoze, didelis vitamino C kiekis gali sukelti geležies kaupimąsi organizme, todėl šiuo atveju būtinas atsargumas.
Visų šių tyrimų tikslas – įsitikinti, kad imunitetas veikia tinkamai ir kad papildai nepadarys daugiau žalos nei naudos.
Žmonės vadovaujasi klaidingais įsitikinimais
Mitų apie imunitetą ir jo stiprinimą medikė teigia girdėjusi įvairiausių. Gydytoja E.Marciuškienė taip pat pasakoja, kad nuolatinis rankų dezinfekavimo priemonių naudojimas nepadės kovoti su peršalimu ir ligomis, kaip dažnai manoma. Perdėta higiena, įskaitant mikrobus naikinančio muilo naudojimą ir dušą kelis kartus per dieną, sunaikina gerąsias bakterijas, kurios yra svarbios mūsų imuninei apsaugai. Rankų dezinfekavimo priemonės taip pat turi sausinantį poveikį, todėl oda gali tapti jautresnė ir pažeidžiamesnė.
Gydytoja teigia girdėjusi, kad kūdikiai ir maži vaikai neturi visiškai išsivysčiusios imuninės sistemos, todėl dažnai galime išgirsti, kad svarbu juos laikyti sterilioje aplinkoje. Tačiau tai taip pat yra klaidingas požiūris – per daug sterili aplinka gali trukdyti normaliam imuninės sistemos vystymuisi. Jei kūdikis yra laikomas per sterilioje aplinkoje, jis gali netekti svarbių bakterijų, kurios padeda formuoti imunitetą ir sudaro barjerą nuo infekcijų.
Kitas dažnas mitas – jog nepakankamas miegas neturi įtakos imuninei sistemai. Iš tiesų, miegas yra labai svarbus imunitetui, nes tik per atkuriamąjį miegą kūnas sugeba atsistatyti ir pasiruošti kovai su ligomis.
„Nors miego poreikiai skiriasi kiekvienam žmogui, suaugusiesiems dažniausiai reikia 7–8 valandų per naktį. Jei nuolat neišsimiegate, susikaupia miego skola, kurios neįmanoma kompensuoti miegant tik savaitgaliais“, – dėsto pašnekovė.
Tuo tarpu vaisių ir daržovių vartojimo nauda imuninei sistemai dažnai nuvertinama, tačiau ji – ne mitas ir gali turėti didelės naudos.
„Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie dažnai valgo vaisius ir daržoves, serga rečiau. Šie produktai suteikia reikalingų maistinių medžiagų, kurios padeda organizmui kovoti su virusais ir bakterijomis“, – pasakoja E. Marciuškienė.
Galiausiai, pašnekovė pastebi, kad neklysta manantys, jog sveikatai gali būti naudingas net teigiamas požiūris ir gera nuotaika. Anot medikės, tyrimai rodo, kad gera nuotaika ir optimizmas gali padėti stiprinti imuninę sistemą. O štai ilgalaikis stresas susilpnina imuninės sistemos atsaką.
