Gydytojų teigimu, pastaruoju metu į juos kreipiasi daugiau jaunų pacienčių, kurioms įtariamas arba jau nustatytas krūties vėžys. Tačiau tai iš dalies lemia sparčiai gerėjanti onkologinių ligų diagnostika, gyvenimo būdo pokyčiai, vartojami medikamentai.
„Vėžio buvo visais laikais, tačiau daug anksčiau mes jo apskritai nediagnozuodavome anksti, kartais tik po žmogaus mirties, aiškinantis, nuo ko jis mirė. Dabar mes turime galimybes nustatyti vėžį labai anksti. Ir tai padaryti leidžia įvairūs diagnostiniai tyrimai, prevencinės patikros, per kurias tiriamos iš pažiūros sveikos moterys, nejaučiančios jokių ligos simptomų. Taigi, didesni krūties vėžio skaičiai išaugo ir ankstyvų jo stadijų sąskaita. Žinotina, kad toks vėžys yra labai gerai gydomas ir dažniausiai išgydomas“, – sakė medikė.
Suprasti akimirksniu
- Nuo 2005 metų vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų. 25-34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis.
- 35-59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas). Gavus tepinėlių rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
- Nuo 2005-ųjų taip pat vykdoma ir profilaktinė moterų mamografinės patikros programa: 50-69 metų amžiaus moteris šeimos gydytojas siunčia atlikti krūtų mamografinį tyrimą nemokamai 1 kartą kas 2 metus. Programos tikslas – nustatyti moterims ankstyvą krūties vėžį, kurį galima sėkmingai išgydyti. Jei mamogramose pokyčių neaptinkama, moteriai tyrimas kartojamas po 2 metų.
- Nuo 2025 metų patikros amžiaus ribos bus praplečiamos nuo 45-74 metų.
- Nuo 2009 metų pradėta vykdyti ir storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta vyrams ir moterims. Jos metu 50 – 74 metų amžiaus moterys ir vyrai 1 kartą per 2 metus atlieka slaptojo kraujo išmatose testą. Priemones atlikti testą nemokamai duoda ir paaiškina, kaip su jomis elgtis, šeimos gydytojas.
- Jei slaptojo kraujo išmatose neaptinkama, tyrimas kartojamas po 2 metų. Jei atlikus tyrimą išmatose randama slaptojo kraujo, pacientas siunčiamas pas specialistą nemokamai atlikti kolonoskopiją, t.y. tyrimą, kurio metu specialiu aparatu (kolonoskopu) storasis žarnynas apžiūrimas iš vidaus, siekiant nustatyti kraujavimo židinį, atlikti jo biopsiją.
- Paimta biopsinė medžiaga siunčiama į patologijos laboratoriją ištirti mikroskopu. Jei nustatomas piktybinis navikas, pacientas siunčiamas gydytis.
NVI gydytoja radiologė pastebi, jog vis daugiau moterų žino apie paveldimą vėžį.
„Jis nėra dažnas dažnas – sudaro 10-15 proc. visų nustatomų krūties vėžio atvejų. Kuo toliau, tuo daugiau moterų žino, kad jos turi paveldėtą geno mutaciją (šiuo atveju BRCA1 arba BRCA2 geno mutaciją), galinčią lemti didesnę riziką susirgti krūties vėžiu“, – pasakojo dr. R.Briedienė.
BRCA genų mutacijos atveju vėžys dažniausiai pasireiškia jauname amžiuje, kartais jau nuo 25 metų. Profilaktinis krūtų pašalinimas tokiu atveju gali sumažinti vėžio riziką iki 95 proc. Kiek vyresniame amžiuje rekomenduojamos prevencinės kiaušidžių šalinimo operacijos.
Nors turint BRCA genų mutaciją, rizika susirgti krūties vėžiu padidėja net iki 80 proc., svarbu žinoti, kad ne visos moterys, turinčios BRCA geno mutaciją, susirgs vėžiu.
Vis dėlto moterims, turinčioms bet kurią BRCA mutaciją, rekomenduojama, kad genetinis tyrimas būtų atliktas ne tik joms pačioms, bet ir jos vaikams ir kitiems pirmos eilės giminaičiams – tiek moteriškos, tiek vyriškos, tiek nebinarinės lyties asmenims, nes krūties vėžys gali būti diagnozuojamas bet kurios lytiems asmeniui.
„Apie tai, kad gali turėti šią geno mutaciją moterys dažnai sužino iš žiniasklaidos, taip pat šeimos gydytojo ar ginekologo. Paprastai, jei moters šeimoje yra buvęs krūties vėžys, gydytojai rekomenduoja pasikonsultuoti su gydytoju genetiku. Žinoma, yra daug įvairių veiksnių, pvz., kiek asmenų sirgo krūties vėžiu, kokio amžiaus jie susirgo ir panašiai. Tokiai moteriai profilaktiniai krūtų tyrimai kaip, pvz., magnetinis rezonansas, skiriami jau nuo 25 metų. Taip, esant vėžiui, mes jį „pagauname“ anksčiau“, – kalbėjo NVI gydytoja radiologė dr. R.Briedienė.
Vėžio atvejų didėjimą lemia ir jo rizikos veiksniai. Tai – aplinkos tarša, vartojamas maistas, žalingi įpročiai ir kiti veiksniai.
Kalbėdama apie moterų vartojamas kontraceptines priemones ir jų įtaką vėžio rizikai, gydytoja pabrėžė, jog šis ryšys nėra tiksliai įrodytas. „Nėra įrodymų, kad kontraceptikai tiesiogiai didintų krūties vėžio riziką. Kartais jie skiriami ir gydymo tikslais. Tačiau yra tokių duomenų, rodančių, kad ilgalaikis hormoninės kontracepcijos vartojimas, arba didelės hormonų dozės, reikalingos pagalbinio apvaisinimo atvejais, ilgalaikis pakaitinės hormonų terapijos naudojimas didina krūties vėžio riziką“, – dar keletą riziką didinančių veiksnių paminėjo gydytoja radiologė.
Krūties vėžio riziką didina ir alkoholio vartojimas, nutukimas, nejudrumas. „Atsisakyti žalingų įpročių, daugiau ir reguliariai judėti – tai bendros rekomendacijos, tinkančios kiekvieno vėžio atveju. Moterims dar būtų rekomendacija gimdyti, bei maitinti krūtimi. Bet, jeigu moteris nesusilaukė vaikų, tai tikrai nereiškia, kad ji būtinai susirgs krūties vėžiu“, – sakė gydytoja radiologė.
„Techninė apžiūra“ – kasmet ir pagal programas
„Turime visus įrankius anksti nustatyti vėžį.“ Šią frazę per pokalbį ne kartą paminėjusi dr. R.Briedienė papasakojo, kaip krūties vėžys diagnozuojamas: „Senieji metodai – mamografija ir ultragarsinis tyrimas. Dabar turime ir kontrastinę mamografiją, krūtų tomosintezę, magnetinį rezonansą, automatizuotą krūtų ultragarsinį tyrimą.“
Gydytojai onkologai dažnai pabrėžia, kad ankstyvų krūties vėžio simptomų pacientai dažniausiai nejaučia. Būtent todėl svarbūs profilaktiniai patikrinimai. „Gaila, bet ir tarp medikų yra tokių, kurie į juos besikreipusioms jaunoms pacientėms pasako: „Ko čia ieškai ligų?“ Jei žmogui kyla klausimų, reikia ieškoti atsakymų, t.y. tiesiog atlikti tyrimus profilaktiškai. Žinoma, išsiaiškinant, kokie tyrimai reikalingi, nes nereikalingi tyrimai – našta sveikatos sistemai“, – priminė NVI medikė.
Kodėl negalima atlikti profilaktinės krūtų patikros visoms moterims nuo 20-ies metų? „Remiamasi konkrečiais moksliniais įrodymais, nurodančiais ankstyvos diagnostikos naudą. Būtent todėl profilaktinės programos atliekamos ne visiems vėžiams. Tiriami tik tam tikro amžiaus sveiki arba turintys tam tikrų rizikos veiksnių asmenys. Kas dar labai svarbu – tokiems vėžiams turime turėti gerą gydymą ankstyvose stadijose. Krūties vėžys tam puikiai tinka. Šiuo metu ryškus krūties vėžio atvejų augimas tarp moterų prasideda ~ 40 m.“, – sakė gydytoja radiologė.
Visoms kitoms moterims, kurios yra jaunesnės, bet nori pasitikrinti dėl krūties vėžio, ji patarė tiesiog reguliariai tikrintis.
„Savarankiškai kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti ultragarsinį ar kitą gydytojo rekomenduotą tyrimą. Atliekant tyrimus su gydytojo siuntimu – visi tyrimai nemokami visų amžiaus grupių moterims. Mamografija ir kiti tyrimai susiję su jonizuojančia spinduliuote, atliekami tik su gydytojo siuntimu, o ultragarso ar magnetinio rezonanso tyrimus galima atlikti ir be siuntimo – tačiau jie bus mokami“, – paaiškino dr. R.Briedienė.
Siekia centralizuoti: bus visiems lengviau
Gimdos kaklelio vėžys – antra pagal dažnumą onkologinė liga, nustatoma moterims Lietuvoje. Pasak pašnekovės, lyginant su krūties vėžiu, ši patologija kur kas geriau valdoma ir tai daroma dviem būdais: vakcinacija ir profilaktine gimdos kaklelio patikra.
„Vakcina apsaugo nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), kuris gali lemti vėžio išsivystymą. Kitas būdas – onkocitologinis tyrimas. Kas trejus metus moterys nuo 25 m. kviečiamos pasitikrinti, o nuo 35 m. – kas penkerius metus. Tai sumažina ne tik vėžio atvejų skaičių, bet ir apskritai gimdos kaklelio vėžio išsivystymą. Tyrimo metu galima aptikti ikivėžinę stadiją“, – kalbėjo medikė, išskyrusi ir kol kas dar tik pradėtą spręsti problemą:
„Lietuvoje yra problema tokia, kad programa veikia oportunistiškai ir dabar vyksta tos programos centralizacija. Kol kas labai daug moterų atlieka tuos tyrimus, bet pas savo ginekologą ir tai daro nenuosekliai. Tarkime, pasidarė kartą onkocitologinį tepinėlį, kažkokie pokyčiai buvo rasti, bet moteris vėliau nebeatlieka kontrolės. Kitaip tariant, nėra tokios sistemos, kad pacientė visąlaik būtų „saugiame tinkle“, t.y. kas trejus metus tvarkingai atliktų onkocitologinį tyrimą. Būna, kad ne po trejų, bet šešerių metų moteriai pakartotinai atlikus tyrimą, jau randami kažkokie vėžiniai pokyčiai gimdos kaklelyje. Iš tiesų ne tik šios, bet ir visų kitų profilaktinių patikros programų tikslas yra nuoseklumas. Tik tada sistema veiks“, – sakė NVI atstovė.
Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva visos atrankinės moterų sveikatos patikros programos yra centralizuojamos, moterų kvietimą tyrimams organizuos Koordinaciniai centrai, o nustačius pakitimus pacientėms nebereikės pačioms ieškoti pagalbos – apie tai jas informuotų koordinacinis centras ir pakviestų atlikti tolimesnius žingsnius specializuotoje gydymo įstaigoje – tiek detalesniam ištyrimui, tiek ir gydymui, jei to jau reikia.
„Labai svarbu didinti profilaktinių patikros programų žinomumą ir tarp pačių moterų, ir tarp gydytojų“, – pabrėžė NVI gydytoja radiologė.
Neskausmingas tyrimas, padedantis anksčiau „sučiupti“ ligą
Storosios žarnos profilaktinės patikros programa skirta ir moterims, ir vyrams – nemokamai pasitikrinti gali pacientai nuo 50 metų.
„Tai irgi yra puikiai veikiantis būdas išvengti mirties dėl storosios žarnos vėžio. Pirmas žingsnis – tyrimas – paprastas: atliekamas slapto kraujo išmatose tyrimas. Testą namuose neskausmingai gali atlikti kiekvienas žmogus ir pristatyti jį į gydymo įstaigą, o vėliau sulaukti rezultatų. Priklausomai nuo žmogaus amžiaus, gretutinių ligų, radus pokyčių išmatose, gydytojas gali pakartoti slapto kraujavimo testą arba iškart skirti kolonoskopiją. Ši programa tikrai ženkliai sumažina užleisto storosios žarnos vėžio skaičių“, – pažymėjo medikė.
Ji dar kartą pabrėžė: vėžys dažnai iškart skausmais nepasireiškia.
„Būna, žmogus kartais užsiaugina tikrai didelį vėžį, kuris išplinta organizme. O į gydytojus kreipiasi tik tada, kai atsiranda simptomai. O kiekvieno vėžio gydymo sėkmė labai priklauso nuo to, kada mes jį „pričiumpame“. Aišku, tai lemia ir turimas gydymas – medikamentai, operacijos sėkmė – visi šie dalykai veikia kompleksiškai. Vis dėlto vienas svarbiausių žingsnių – žmogaus iniciatyva gyventi sveikai ir pasitikrinti laiku“, – sakė NVI gydytoja.
