Pasak Lietuvos parenterinės ir enterinės mitybos draugijos prezidentės, gydytojos anesteziologės-reanimatologės Erikos Šalčiūtės-Šimėnės, tikslų mitybos nepakankamumo paplitimo mastą įvertinti sunku. Lietuvoje nevyksta visuotinė patikra, todėl daliai žmonių ši „slapukaujanti“ liga gali likti nediagnozuota.
„Ji gali grėsti ne tik akivaizdžiai mažo svorio žmonėms, bet ir tiems, kurie išoriškai neatrodo išsekę, tačiau, pavyzdžiui, serga lėtine liga, dėl kurios sparčiai krenta kūno svoris. Neretai mitybos nepakankamumu sergantiems pacientams skiriama enterinė mityba, kuomet subalansuotos maisto medžiagos specialiu vamzdeliu patenka tiesiai į žarnyną. Toks būdas efektyvus, tačiau nepigus, tad dideliu pasiekimu galima laikyti tai, jog nuo šių metų rugsėjo mėnesio mišiniai namų enterinei mitybai pagaliau tapo kompensuojami“, – teigia E. Šalčiūtė-Šimėnė.
Mitybos nepakankamumo padariniai sveikatai, kompensuojamos namų enterinės mitybos galimybės bei naujovės šioje srityje buvo aptarti lapkričio 14 d., Mitybos nepakankamumo savaitės proga, Lietuvos parenterinės ir enterinės mitybos draugijos bei Lietuvos dietologų draugijos surengtoje spaudos konferencijoje.
Ilgesnis sveikimas ir didesnė mirties rizika
E.Šalčiūtė-Šimėnė aiškina, kad mitybos nepakankamumas išsivysto dėl maisto medžiagų – baltymų, riebalų, angliavandenių – trūkumo, kartu dažnai trūksta ir vitaminų bei mikroelementų.
Viena iš priežasčių yra dėl įvairių onkologinių, širdies ir kraujagyslių, plaučių, virškinamojo trakto, uždegiminių žarnyno ligų padidėjęs energijos sunaudojimas. Mitybos nepakankamumą gali lemti ir sumažėjęs maisto suvartojimas dėl skurdo, negalėjimo nueiti į parduotuvę ar savarankiškai pasigaminti maisto, demencijos, socialinės izoliacijos, dantų ar protezų neturėjimo, negalėjimo kramtyti.
„Mitybos nepakankamumas lemia svorio ir, kas itin svarbu, raumenų masės netekimą. Sutrinka tiek fizinės funkcijos ir judėjimo galimybė, tiek ir protinės funkcijos. Sergant sunkiomis ligomis, mitybos nepakankamumas lemia blogesnes baigtis: didesnį imlumą infekcijoms, lėtesnį žaizdų gijimą, didesnį vaistų vartojimą, ilgesnę buvimo ligoninėje trukmę, sulėtėjusį sveikimą, blogesnę gyvenimo kokybę ar net didesnę mirties riziką“, – vardija pašnekovė.
Gydytoja dietologė, Lietuvos dietologų draugijos valdybos narė dr. Edita Gavelienė sako, kad remiantis Europos Sąjungos statistika, jau atvykimo į ligoninę dieną, nesvarbu dėl kokios ligos, 20-50 proc. žmonių turi mitybos nepakankamumą. Hospitalizacijos metu jis gali toliau progresuoti ir pasiekti 65 proc. Taip nutinka dėl įvairiausių priežasčių, o specialistų darbas yra laiku nustatyti mitybos nepakankamumą ir suteikti pagalbą.
„Pirmiausia įvertinama, kaip žmogui sekasi valgyti įprastą maistą, ar jis valgo įvairų maistą, gal kažkurios produktų grupės nevalgo, gal yra alergiškas ir nežino, kad reikia vartoti kitus tos pačios maisto grupės produktus. Jei yra galimybė, mitybą reikėtų užtikrinti įprastai, per burną. Bet jei tai neįmanoma, pavyzdžiui, dėl sutrikusio rijimo ar kitų ligų, maisto medžiagos turi būti skiriamos kitu būdu, taikant maitinimą per zondą, įvestą pro šnervę į skrandį ar plonąsias žarnas, ar per maitinimo vamzdelį, įvestą pro pilvo sieną į skrandį arba žarnyną“, – teigia ji.
Pasak dr. E.Gavelienės, enteriniai mišiniai yra medicininiai produktai, kuriuose būna skirtingi maistinių medžiagų kiekiai. Jie parenkami kiekvienam žmogui individualiai, mat vienam būtina gauti daugiau baltymų, kitam – daugiau kalorijų, trečiam – imunitetą stiprinančių komponentų. Skiriant mišinius namų enterinei mitybai, pacientai ar jų artimieji išmokomi, kaip jais naudotis, paaiškinama, kaip dažnai ir kokį mišinio kiekį reikia vartoti.
Kompensavimas leidžia sutaupyti šimtus eurų
Anot E.Šalčiūtės-Šimėnės, nemažai pacientų, negalinčių ryti ir kramtyti, būna per vamzdelius maitinami sutrintu „naminiu“ maistu. Toks maistas dažnai nėra pakankamai maistingas, ypač jame trūksta baltymų, kurie itin svarbūs sergantiems žmonėms. Be to, per vamzdelius tenka supilti nemažą tūrį, o daliai žmonių toks didelis skysčio kiekis gali būti žalingas. Nepakankamai gerai sutrintas maistas gali užkimšti vamzdelius ir taip pat sukelti infekcijos riziką.
Kol namų enterinės mitybos mišiniai nebuvo kompensuojami, ne visiems gyventojams jie buvo prieinami. Įprastai žmonės, kuriems reikalingi enteriniai mišiniai, dažniausiai nebėra darbingi dėl sunkios ligos arba pensinio amžiaus.
„Pavyzdžiui, jei suaugusio žmogaus dienos kalorijų poreikis yra 1500-2000 kcal, perkant enterinės mitybos mišinius be kompensacijos kaina parai yra 12-20 eurų, priklausomai nuo to, kokį mišinį rekomendavo gydytojas, taigi, 360-600 eurų per mėnesį. Palyginimui – 2024 m. vidutinė senatvės pensija siekia 600 eurų“, – skaičiuoja gydytoja.
Ji džiaugiasi, kad beveik metus trukęs Lietuvos parenterinės ir enterinės mitybos draugijos bei SAM Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos bendradarbiavimas baigėsi enterinės mitybos mišinių kompensavimu.
Enterinės mitybos mišiniai yra kompensuojami 80 proc. nuo bazinės kainos. Pacientams, vyresniems nei 75 metai, arba sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, arba turintiems neįgalumą ir gaunantiems mažas pajamas, taikoma 100 proc. kompensacija.
Taip pat kompensuojama dalis kitų priemonių, reikalingų namų enteriniam maitinimui, tokios kaip lašinės sistema. Ateityje ketinama patvirtinti ir enterinės mitybos pompų nuomos tvarką.
„Džiaugiamės, kad SAM sutiko atkurti mitybos terapijos darbo grupę, kurios veiklą dabar atnaujinsime. Tas padės užtikrinti jau pradėtų darbų tęstinumą. Pacientų su enterinės mitybos poreikiu daugėja. Tai lemia geresnė diagnostika, taip pat ilgėjanti žmonių gyvenimo trukmė, lėtinės ligos, o senyvas amžius bei lėtinių ligų turėjimas yra vieni svarbiausių mitybos nepakankamumo veiksnių“, – reziumuoja Lietuvos parenterinės ir enterinės mitybos draugijos prezidentė.
