Kokie yra OKS ypatumai, atsako gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė prof. Vesta Steiblienė
„Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS) – tai psichikos sutrikimas, kurio diagnozė grindžiama būdingu simptomų kompleksu, kurių pagrindiniai bruožai yra obsesijos ir (arba) kompulsijos. Obsesijos yra įkyrios ir nepageidaujamos mintys, vaizdai arba impulsai, kurie sukelia nerimą ar baimes, ir kurioms asmuo bando atsispirti. Šios mintys ar vaizdiniai suvokiami kaip paties asmens proto produktas, tačiau laikomos prieštaraujančiomis jo norams“, – apie tai, kas yra OKS, aiškina profesorė.
Kaip pavyzdį ji pateikia situaciją, kai, tarkime, tėvams kyla minčių, kad gali pakenkti savo mylimam vaikui; arba religingas asmuo turi įkyrių pasikartojančių šventvagiškų minčių.
„Sergantysis gali labai stengtis, kad nekiltų šių įkyrių minčių ir tai dažnai netgi savaime gali paskatinti ar padažninti tokias mintis. Klasikinis pavyzdys: trumpam nustokite skaityti šį straipsnį ir atlikite paprastą praktiką: galvokite apie bet ką, išskyrus rožinį begemotą. Daugelis žmonių, bandydami atlikti šį pratimą, iš karto susidarys rožinio begemoto įvaizdį, o taip suprasite kaip sunku atmesti „draudžiamą“ mintį“, – sako profesorė V.Steiblienė.
Kiti profesorės įvardinti OKS simptomai yra kompulsijos – tai gali būti veiksmai arba paslėptos „neutralizuojančios“ mintys – veikla, skirta sumažinti įkyrios minties sukeltą nerimą arba kaip nors „pataisyti mintis“.
Klasikinis pavyzdys gali būti asmuo, turintis įkyrių minčių apie galimą riziką užsikrėsti baisiomis ligomis – tai skatina asmenį priverstinai praustis arba plauti rankas, kad „apsisaugotų ar atšauktų“ galima užteršimą; didžiulis tvarkos ar simetrijos poreikis yra dar vienas dažnas simptomas, susijęs su pasikartojančiu tvarkymusi. Dažnai vengiama tų situacijų, kurios gali sukelti tokį užteršimą: pavyzdžiui, šiems asmenims gali būti sunku ateiti į ligoninę ar polikliniką, kur rizika didesnė.
„Asmuo, kuris turi įkyrių šventvagiškų minčių, gali kartoti stereotipinę maldą, kad „atšauktų“ arba neutralizuotų tokias mintis. Šie pasikartojantys veiksmai gali tapti ritualais – tai veiksmai ir judesiai, skirti „išvengti nelaimės“. Pvz., tris kartus paliesti kokį daiktą, kad išvengtume nelaimės; ar tam tikroje maršruto į darbą vietoje turime atsirišti ir užsirišti bato raištelį, ir pan. Šie veiksmai lyg ir atliekami tam, kad apsisaugotume nuo galimų nelaimių, nors dažnai puikiai suprantame, kad jie beprasmiai“, – aiškina prof. V.Steiblienė.
– Daugelis turi nuomonę, kad obsesinis kompulsinis sutrikimas sukelia žmogui tam tikrų obsesyvių, nuolat pasikartojančių minčių, kurias galima numalšinti tik atliekant atitinkamus, kompulsyvius veiksmus. Ar tai tiesa?
– Dauguma asmenų, sergančių OKS, patiria įvairių obsesijų ir kompulsijų mišinį. O šiems simptomams „suvaldyti“ formuojasi mano anksčiau pateikti ritualų pavyzdžiai.
Paprasčiausias mums visiems tikrai žinomas ritualas yra skirtas išvengti juodos katės „sukeliamos nelaimės“. Nors ir neturime OKS, nors ir suprantame tokio prietaro beprasmiškumą, bet dažnas nesusilaikome nepabeldę tris kartus į medį ar nepakartoję „apsaugančio ritualo“.
– Kai kada žmonės sako, – man turbūt OKS, kadangi negaliu išeiti iš namų nepatikrinęs ar elektra išjungta, ar vanduo užsuktas ir t.t. Ar tik iš tokių epizodų galima teigti, kad žmogui galimas OKS?
– Kasdieniame gyvenime visi mes stengiamės palikti namus saugius – patikrinti, ar elektra išjungta, ar vanduo užsuktas, ar durys užrakintos. Bet jei tokie tikrinimai daugkartiniai ir patikrinus išlieka nerimas, kuris verčia kartoti veiksmą dar ir dar kartą, o nerimas ir baimė praktiškai nesumažėja – tai galima įtarti esamus OKS simptomus.
Lengvos įkyrumų formos, tokios kaip pasikartojantis tikrinimas ar prietaringi veiksmai, yra pakankamai dažni kasdieniame gyvenime. Juodų kačių baimė ir nelaimės „išvengimas“ atliekant apsaugantį ritualą nelaikoma sutrikimo simptomu.
Daugelis iš mūsų kartais gali turėti bauginančių ar įkyrių minčių, pvz., stovite stoties perone ir staiga galvojate, kad galite šokti priešais traukinį, todėl atsitraukiate, bet nerimas laikinai išlieka. Bet tokios automatinės mintys ir gali kilti kiekvienam.
Esant OKS, svarbiausia yra pasikartojantis minčių intensyvumas. Tai dažnai lemia, kad šios mintys dominuoja asmens gyvenime, sukelia reikšmingų kasdienio funkcionavimo problemų – t.y. trukdo normaliam kasdieniam gyvenimui, veiklai, ją apsunkina.
Norint diagnozuojant OKS, individo pagrindiniai simptomai yra obsesijos arba kompulsijos, bet diagnozė turėtų būti nustatoma tik tuo atveju, jei simptomai užtrunka arba yra susiję su kasdienio funkcionavimo sutrikimu ir asmeniui sukelia kančią.
– Dėl kokių priežasčių išsivysto OKS? Ar turi įtakos paveldimumas, šeima, mus supanti aplinka?
– Yra daug OKS etiologijos teorijų. Tikėtina, kad etiologija yra daugialypė. Genetinis OKS komponentas yra labai svarbus ir šiandien turime įrodymus apie genetines sąsajas, lemiančias smegenų neuroraidos specifiškumą, imuninius bei uždegiminius pokyčius, susijusiais su OKS. Remiantis turimais duomenimis, OKS siejamas su smegenų neuromediatorių – serotonino ir glutamato apykaitos sutrikimais smegenyse. Nustatytos apie 10 proc. OKS paplitimo sąsajos tarp pirmos eilės giminių, turinčių OKS.
OKS taip pat bando aiškina ir psichoterapinės teorijos. Pvz., psichoanalizės pradininkas Sigmundas Freudas teigė, kad OKS simptomai atsiranda kaip kompromisas tarp konfliktuojančių proto jėgų. Jo nuomone, obsesinių minčių pagrindas yra nesąmoningi, agresyvūs instinktai. Nepriimtini troškimai suvokiami kaip poreikis gynybinėms reakcijoms – kompulsinių ritualų forma, siekti sumažinti kaltės jausmą ir nerimą.
Remiantis kognityvinėmis teorijomis, klaidingų mąstymo modelių išmokstama iš ankstyvos vaikystės patirties. Šiuos netinkamus prisitaikymo modelius suaktyvina trauminis įvykis ar patirtis. Per daug išpūstas asmeninės atsakomybės jausmas, tiek pervertintas pavojaus siejamas su simptomų pasireiškimus. Asmenys, turintys OKS, pasižymi tam tikrais kognityvinio lankstumo trūkumais, kai reikia modifikuoti elgesį, atsižvelgiant į gyvenimo pokyčius .
– Kaip žmogų gali paveikti situacija, kai susiduriama su OKS požymiais ir nesikreipiama pagalbos?
– Asmenys patys dažnai kreipiasi pagalbos, kai simptomai pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui ir tampa varginantys, sukeliantys kančią. Negydomo sutrikimo simptomai gali stiprėti ir vėlyva pagalba tampa mažiaus veiksminga.
– Kokia prieinama pagalba asmenims, susiduriantiems su OKS?
– OKS sutrikimo gydymui rekomenduojama kompleksinė psichofarmakoterapija ir psichoterapija.
Kognityvinės elgesio terapijos technikos ir farmakoterapija specifiniais antidepresantais yra standartiniai gydymo būdai. Daugeliui pacientų taikant standartinį gydymo galima pasiekti reikšmingą pagerėjimą, o ankstyva intervencija dar labiau pagerins gydymo rezultatus.
Tačiau nemaža dalis pacientų nereaguoja į standartinį gydymą arba sutrikimas linkęs kartotis.
Jei negaunamas atsakas į standartinį gydymą, taikomas vaistų keitimas/derinimas, papildymas antipsichoziniais vaistais. Jei nereaguojama į šias gydymo priemones, tai gali reikšti sutrikimo atsparumą gydymui. Taigi, jei simptomai išlieka sunkūs ir sekinantys, gali prireikti apsvarstyti tokius gydymo būdus, kaip neurostimuliacija ar neurochirurgija.
– Jeigu dažnai žmogus nesupranta, kad turi psichikos sveikatos problemų, tai į kokius požymius reikėtų atkreipti artimiesiems įtariantiems, kad šalia esančiam žmogui – OKS? Kaip paskatinti kreiptis pagalbos?
– Pasikeitęs elgesys, negebėjimas atlikti kasdienių darbų, sutrikusi darbinė, socialinė veikla – reikšmingi simptomai, kada reikia skatinti kreiptis pagalbos. Asmenys su OKS dažniausiai ir patys ieško pagalbos, nes sutrikimas, vargina, sekina.
– Ar galima išskirti bruožus, kurie yra būdingi obsesinei kompulsinei asmenybei?
– Kalbant apie turimus obsesinės-kompulsinės asmenybės bruožus – yra tam tikri asmenys, pasižymintys pernelyg dideliu tvarkingumo, kontrolės poreikiu ir ypatingu perfekcionizmu visose gyvenimo situacijose. Tokie bruožai ir elgesys dažniausiai susiformuoja asmeniui sulaukus pilnametystės ir yra matomi įvairiose gyvenimiškose situacijose.
Jie gali apimti užsispyrimą, taupumą ir kaupimą ir gali netgi trukdyti ir labai varginti. Vadinami anankastinio ar obsesinio kompulsinio tipo asmenybės sutrikimai yra panašūs pagal diagnostinius kriterijus. Tai yra labiausiai paplitę asmenybės sutrikimai, bet lengvi tokio asmenybės sutrikimo bruožai gali būti naudingi asmeniui ir padėti siekti gyvenimo tikslų.
„Žvelk giliau” siekia ugdyti tolerantišką Lietuvos visuomenę, turinčią pakankamai žinių apie psichikos sveikatos svarbą ir iššūkius. Kalbėdami apie psichikos sveikatą ir jos sunkumų patiriančių asmenų bei jų artimųjų realias patirtis keičiame visuomenės požiūrį bei skatiname teigiamas nuostatas ir elgesį tokių asmenų atžvilgiu.
