Grįžimą susiplanuoti
Raimonda Alonderienė, IT įmonės „Cognizant“ HR vadovė, ISM profesorė, pažymi, jog geriausia ir atostogas, ir grįžimą po jų susiplanuoti – ekspromtu palikti darbai patys nepasidarys, o nepatenkinti kolegos ar klientai greitai suvalgys atostogų žavesį.
Keletas patarimų, kaip palengvinti grįžimą iš anksto:
• Verta pasilikti paskutinę atostogų dieną laisvesnę namuose. Jos metu spėsite išsipakuoti, išsiskalbti, atlikti namų ruošos darbus, ypač jei kažkur atostogavote ilgą laiką, suruošti vaikus į darželį ir t.t. Tokiu būdu kitam – darbo – režimui pasiruošiate ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Jei iš kelionės grįžote vidurnaktį, o 6 val. keliatės bėgti į darbą, vargu ar galvoje vis dar pozityvi atostogų nuotaika. O jei yra galimybė ar atostogos ilgesnės, verta iš jų grįžti vidury savaitės.
• Prieš atostogas kalendoriuje pirmas dienas užblokuokite netikėtiems darbams. Tradicinius susitikimus, darbus ir projektus perkelkite į antrą ar kitas dienas po atostogų, nes niekada nežinai, kas gali būti „užsidegę“, kol atostogavote. Galiausiai užblokuotas laikas puikiai tiks peržiūrėti neskaitytus laiškus ar sureaguoti į skubesnes užklausas.
• Pagalvokite, kaip galite ilgiau išlaikyti atostogų atsipalaidavimą, grįžusias jėgas ir pozityvią nuotaiką. Dalinkitės įspūdžiais su kolegomis, giminaičiais, draugais. Nepabijokite įvardinti savo emocinės būsenos, kad suvokimas, jog mokate pailsėti ir persikrauti, liktų ilgiau.
Vadovo indėlis
Kas gali padėti sėkmingai sugrįžti į darbą? Visų pirma – susistygavusi komanda, kuri laikosi tų pačių susitarimų, pavyzdžiui, kartu į priekį planuoja atostogas, kad vienam žmogui neliktų kitų trijų kolegų krūvio, perskirsto darbus, įspėja klientus.
HR ekspertės teigimu, nors atostogos atneša džiaugsmo darbuotojui, dažnai įmonei tai – iššūkių metas. Didesnė dalis atostogaujančių turi įtakos organizacijos produktyvumui, pajamoms, klientų pasitenkinimui. Vis dėlto, ilgalaikė pailsėjusių darbuotojų atnešta vertė persveria laikinus nepatogumus. O kad tų nepatogumų būtų mažiau, verta tinkamai susiderinti tiek komandų viduje, tiek tarp skirtingų organizacijos komandų. Taip pat is anksto perspėti kitas suinteresuotas šalis – klientus, tiekėjus ir t.t.
Savo įmonėje stengiamės subalansuoti darbo ir poilsio laiką, taip pat kolegų krūvį atostogų metu. Projektų komandų nariai pasiderina atostogų laiką tarpusavyje. Be to, atitinkamai sureguliuoja projekto veiklas. Natūralu, kad mažesnis žmonių skaičius tą savaitę padarys mažiau projekto veiklų. Apie tipišką vasaros atostogų laiką iš anksto informuojame klientus, kad jų nenustebintų laikinas darbų sulėtėjimas.
Komandose bet kuriuo metu paliekamas nors vienas kritinis projektui komandos narys. Svarbiausia – prieš išeinant atostogų nepalikti nepabaigtų darbų. Čia svarbus ir vadovo rodomas pavyzdys. Jei vadovas sekmadienį nusprendžia nuo pirmadienio atostogauti visus darbus palikęs komandai apačiai susivokti kaip perimti ar darbus perdavinėja atostogų metu, ar vadovas visai neima atostogų, tokios elgsenos įneša sumaišties ir nepadeda dirbti ramiai ir efektyviai“, – pabrėžia ekspertė.
R. Alonderienė džiaugiasi, organizacijoje pati gali taikyti geriausias atostogų praktikas ir džiaugtis būsena po atostogų.
„Atostogų metu išjungiu visus priminimus, neatidarau el. pašto ar kitų organizacijos komunikacijos kanalų. Bent kartą per metus išvažiuoju daugiau nei vienai savaitei kažkur, kur aplinka neleidžia galvoti apie darbą. Iš anksto žinau, kas perims svarbiausius mano darbus. Mano kolegos žino, kad jei įvyks kas degančio, mane galės pasiekti skambučiu, bet turiu pripažinti, kad per 6 metus nė karto nesulaukiau skambučio atostogų metu. Savo kalendoriuje iš anksto užblokuoju pirmą dieną po atostogų nenumatytiems darbams. Ir nepamirštu tiek pasidžiaugti, kad turėjau progą persikrauti, tiek paskatinti kolegas šia proga pasinaudoti. O jei nori įsijungti mano darboholiko gyslelė, greitai gaunu priminimą iš kolegų ir šeimos narių, kad pati pamiršau savo patarimus. Tad įsiklausau ir pasitaisau“, – atvirauja ji.
Jei nesinori grįžti
R. Alonderienė pažymi, jog egoistiškai kalbant, mėgautis malonumais visada bus smagiau nei spręst sudėtingesnes situacijas. Tad normalu, jei atostogų laukiame labiau nei darbo po jų.
„Vis dėlto reikėtų pergalvoti savo veiksmus, jei grįžimas sukelia itin neigiamas emocijas. Ar tai susiję su darbo krūviu grįžus, ar kolegų bei vadovo reakcijomis, o gal vis dėlto nepriimtina pačios organizacijos kultūra. Gal visko ir nepakeisim, bet galima pakoreguoti, kas priklauso nuo mūsų. Tad pirmiausia reikėtų įsisąmoninti, kad normalu šiek tiek labiau mėgti atostogas nei darbą ir imtis taktinių veiksmų, aptartų anksčiau, kaip sklandžiau grįžti“, – teigia ji.
Ekspertė pataria, jei gaila, kad smagusis – atostogų – laikotarpis baigėsi, verta pagalvoti, kokie dar smagūs dalykai gali džiuginti darbe. Dažniausiai geriau jaučiasi tie žmonės, kurie geba rasti dalykų, dėl ko gali būti dėkingi – už kolegos šypseną, išspręstą sunkesnį klausimą, gerą orą, o gal gerą aprangą blogu oru, skanius pietus ir pan.
„Taigi, pavyzdžiui, pasibaigus atostogoms, galima imti planuoti kitas. Tai, rodos, paprastas sprendimas, bet atostogų laukimas suteikia ne ką mažiau džiaugsmo nei pačios atostogos“, – pataria HR vadovė.
