Pirmoji šios publikacijos autorė – Solveiga Samulėnaitė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro ir Pompeu Fabra universiteto (Barselona) Neurofarmakologijos laboratorijos doktorantė, rašoma universiteto pranešime žiniasklaidai.
Tyrimas, kuriam vadovavo dr. Aurelijus Burokas Lietuvoje ir prof. Rafael Maldonado kartu su dr. Elena Martín-García Ispanijoje, buvo atliktas Barselonoje, bendradarbiaujant su Ispanijos, Airijos ir Japonijos institucijoms.
Tyrime nagrinėjama, kaip tam tikros žarnyno bakterijos gali daryti įtaką polinkiui į maisto priklausomybę – būseną, kuriai būdingas kompulsyvus persivalgymas „labai skaniu“, dažniausiai daug cukraus ir riebalų turinčiu maistu, galintis sukelti nutukimą ir kitas rimtas sveikatos problemas.
Mokslininkai moduliavo pelių žarnyno mikrobiotą
Eksperimentų metu S.Samulėnaitė su kolegomis naudojo pelių maisto priklausomybės modelį. „Tyrimo metu pelėms buvo duodamas geriamas vanduo su dviem skirtingais prebiotikais (laktuloze arba ramnoze), ir bakterija Blautia wexlerae, kuri mokslinėje literatūroje minima kaip mažinanti nutukimo ir diabeto riziką.“, – sakė S.Samulėnaitė.
Gauti rezultatai daug žadantys: tiek naudoti prebiotikai, tiek Blautia wexlerae reikšmingai sumažino maisto priklausomybės išsivystymą, o prebiotikai taip pat padidino Blautia genties populiaciją pelių žarnyne.
Šie rezultatai parodo, jog Blautia gentis gali apsaugoti nuo valgymo sutrikimo išsivystymo. „Mūsų tyrimas rodo, kad žarnyno mikrobiotos moduliavimas prebiotikais ar probiotikais galėtų būti potenciali kovos su maisto priklausomybe strategija“, – sakė S.Samulėnaitė.
Tyrimai su žmonėmis
Mokslininkų grupė taip pat atliko tyrimus su žmonėmis, kuriems maisto priklausomybė buvo nustatoma naudojant Jeilio maisto priklausomybės klausimyną.Tyrėjai nustatė, kad priklausomybę nuo maisto turinčių asmenų žarnyne buvo mažiau Blautia genties bakterijų.
Šis atradimas pabrėžia žarnyno mikrobiotos svarbą bei parodo, kad nesveika mityba, sukelianti mikrobiotos disbalansą žarnyne, gali būti susijusi su maisto priklausomybės išsivystymu.
„Gauti atkartojami rezultatai tarp pelių ir žmonių kohortų patvirtina, kad tam tikras mikrobiotos profilis reikalingas maisto priklausomybės išsivystymui bei Blautia genties prevencinę reikšmę maisto priklausomybės išsivystymui“, – pasakoja doktorantė S. Samulėnaitė.
Maisto priklausomybė: kodėl tai svarbu?
Maisto priklausomybė – neurologinis valgymo sutrikimas, susijęs su šiais laikais populiaraus greito maisto vartojimu. Šiame maiste gausu cukrų bei riebalų, kurie gali sukelti pokyčius smegenyse, matomus kitų priklausomybių atveju.
„Iš tiesų, maisto priklausomybė pasižymi panašiais neurobiologiniais mechanizmais kaip ir kitos priklausomybės, todėl įvykę pokyčiai smegenyse lemia didesnį kompulsyvumą, prastesnę impulsų kontrolę, suprastėjusią atmintį ir kitus simptomus, kas apsunkina galimybes grįžti į sveiką gyvenimo ritmą“ – teigia S.Samulėnaitė.
Maisto priklausomybė pasireiškia tokiais simptomais kaip kompulsyvus valgymas, nepaisant sotumo jausmo ar persivalgymo sukeliamo diskomforto ir skausmo. Maisto priklausomybės paveikti asmenys, bandydami nutraukti nesveiką mitybą, gali jausti nerimą, pyktį bei padidėjusį poreikį valgyti, norint numalšinti jaučiamas neigiamas emocijas.
„Vis dėlto, dėl iki galo neišaiškinto maisto priklausomybės atsiradimo mechanizmo šis valgymo sutrikimas vis dar nėra oficialiai įtrauktas į Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą. Šiuo metu vienintelis diagnostinis būdas – Jeilio maisto priklausomybės skalė 2.0.“, – dalinasi tyrėja.
Žarnyno mikrobiotos ir smegenų ašis
Žarnyno mikrobiotos poveikis sveikatai neapsiriboja tik virškinimo sistema, bet turi svarbią reikšmę medžiagų apykaitai, nutukimui, diabetui ir net smegenų veiklai. Vis daugiau mokslinių tyrimų patvirtina mikrobiotos įtaką Alzheimerio, Parkinsono, depresijos ir netgi vystymosi sutrikimų, tokių kaip autizmas, atsiradimui.
Manoma, jog moduliuojant žarnyno mikrobiotos sudėtį, būtų įmanoma užkirsti kelią įvairioms sisteminėms bei centrinę nervų sistemą paveikiančioms ligoms, tokioms kaip maisto priklausomybė, arba sulėtinti jų progresavimą.
Šis mokslininkų tyrimas gali turėti didelę reikšmę visuomenės sveikatai, nes aptikta bakterija bei prebiotikai galėtų būti panaudoti kaip nauja strategija nutukimo epidemijai ir susijusioms sveikatos problemoms spręsti.
„Šis tyrimas atskleidžia žarnyno mikrobiotos, kaip terapinio metodo gydant maisto priklausomybę, potencialą. Ateityje būtina atlikti tolimesnius tyrimus, kad būtų išsiaiškinti tikslūs mechanizmai ir sukurtos veiksmingos mikrobiota pagrįstos gydymo ar prevencinės priemonės“, – tikisi dr. A. Burokas.
