Galbūt tuštinimasis nėra pirmas dalykas, kuris ateina į galvą, kai galvojate apie tai, kas svarbiausia gerai jūsų savijautai. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad tuštinimosi dažnumas gali turėti įtakos žarnyno sveikatai ir tam tikrų lėtinių ligų rizikai.
Taip yra todėl, kad, kai tuštinatės kartą ar du kartus per dieną, jūsų žarnyno mikrobiome (trilijonuose bakterijų ir kitų mikroskopinių organizmų, gyvenančių virškinimo trakte) yra optimalus naudingų bakterijų ir mažiausias kenksmingų bakterijų bei toksinų kiekis.
Tai teigiama tyrimo išvadose, šią savaitę paskelbtose žurnale „Cell Reports Medicine“.
Kiek kartų per dieną reikėtų apsilankyti tualete?
Siekdami išsiaiškinti, kokią įtaką žarnyno sveikatai turi tuštinimosi dažnumas, tyrėjai išnagrinėjo daugiau kaip 1400 sveikų suaugusiųjų, suskirstytų į keturias grupes: žmonės, kurie tuštinosi tik kartą arba du kartus per savaitę; asmenys, kurie tuštinosi nuo trijų iki šešių kartų per savaitę; žmonės, kurie tuštinosi nuo vieno iki trijų kartų per dieną; ir tie, kurie tuštinosi keturis ar daugiau kartų per dieną, kitaip tariant – viduriavo.
Paaiškėjo, kad tam tikros naudingos skaidulų fermentacijos žarnyno bakterijų rūšys, dažnai siejamos su sveikata, klesti žmonių organizme, kurių tuštinimosi įpročiai buvo vadinamojoje „aukso vidurių dažnumo zonoje“, t.y. jie tuštinosi vieną ar du kartus per dieną.
Tuo tarpu žmonėms, kuriuos vargino užkietėję viduriai, turėjo didesnį baltymus rauginančių bakterijų kiekį. Viduriuojančių tiriamųjų viršutinės virškinamojo trakto dalies bakterijų kiekis buvo didesnis.
Mokslininkai taip pat ištyrė tiriamųjų kraują dėl tam tikrų žarnyno mikrobų gaminamų toksinų, kurie gali būti susiję su organų pažeidimais. Jie nustatė, kad vidurių užkietėjimu sergančių asmenų kraujyje buvo daugiau žymenų, susijusių su inkstų pažeidimu, o viduriuojančių asmenų kraujyje buvo daugiau kepenų pažeidimo žymenų.
„Įrodėme, kad iš esmės sveikos populiacijos gyventojų vidurių užkietėjimas ypač susijęs su mikrobų išskiriamų toksinų, kurie, kaip žinoma, sukelia organų pažeidimus, kiekiu kraujyje dar prieš diagnozuojant ligą“, – sako vyriausiasis tyrimo autorius, Sietle įsikūrusio Sistemų biologijos instituto docentas daktaras Seanas Gibbonsas.
Ką valgyti, kad „susitvarkytų“ tuštinimosi rutina?
„Žarnyno mikrobiomai valgo tai, ką mes valgome, – sako dr. S.Gibbonsas. – Savo tyrime pastebėjome, kad didesnis vaisių ir daržovių vartojimas buvo susijęs su optimalesniu tuštinimosi dažnumu.
Be mūsų tyrimo, ankstesni darbai parodė, kad tinkama hidratacija, dieta, kurioje gausu įvairaus maisto, ypač augalų, skaidulinių medžiagų papildai, probiotikai ir fiziniai pratimai taip pat gali padėti palaikyti tinkamą tuštinimosi dažnumą.“
Dar vienas patarimas, į kurį verta atsižvelgti, – mažinti užkandžiavimą. Iš esmės, anot ekspertų, užtenka laikytis sveikos mitybos ir gyvensenos principų – tai turėtų garantuoti sveiką žarnyną, o kartu – ir produktyvų apsilankymą tualete.
