Tiesioginės transliacijos metu Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytojos gastroenterologės dr. Arida Buivydienė ir Gabrielė Milaknytė aptarė, kaip saugoti kepenis – kas joms kenkia labiausiai, ar yra būdų kepenis „išvalyti“, kodėl cukrus, alkoholis bei vaistai yra „juodajame“ sąraše bei daug kitų klausimų.
Organas – darboholikas
„Kepenys yra vienas didžiausių organų. Jis vadinamas organu darboholiku, atliekančiu be galo daug funkcijų, pvz., sintetina tam tikras medžiagas, vykdo krešėjimą, hormonų sintezę ir balanso palaikymą, tulžies gaminimą ir išskyrimą, dalyvauja virškinime, taip pat atlieka detoksikacijos funkciją ir t.t. Dėl to kepenys yra labiausiai apkraunamas mūsų organas“, – kalbėjo G.Milaknytė.
„Kalbant paprastai, kepenys dalyvauja viso organizmo funkcionavime. Tai yra tarsi didžiausia laboratorija. Todėl nustojus kepenims veikti, žmogus gali išgyventi tik kelias dienas. Iki šiol nėra sukurta jokio dirbtinio pakaitalo, kuris padėtų išgyventi ilgiau. Kaip kad, pvz., su dirbtiniu inkstu, dirbtine širdimi, kurios padeda sulaukti donorinių organų. Taigi, kepenys yra vienas svarbiausių mūsų organų, kurie palaiko gyvybe ir padeda mums išlikti sveikiems“, – kolegę papildė dr. A.Buivydienė.
Būtent todėl, pasak medikių, labai svarbu saugoti kepenis ir vengti to, kas joms kenkia. Kepenų ligų yra nemažai, tačiau viena iš dažnesnių – kepenų steatozė, kuri dažnai pavadinama tiesiog kepenų suriebėjimu. Kokia tai liga, kas ją sukelia?
„Tai gali lemti labai daug veiksnių: netaisyklinga mityba, per didelis alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas. Yra ir genetiniai veiksniai bei kitos ligos – cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis, nutukimas ir net nedidelis antsvoris. Tai jau iškart didina kepenų suriebėjimo riziką“, – sakė gydytoja G.Milaknytė.
Nors informacijos apie galimas rizikas netrūksta, pasak medikių, nemaža dalis pacientų į gydymo įstaigas kreipiasi per vėlai.
„Kai pacientai patys supranta, kad „kažkas negerai“, dažniausiai būna per vėlu. Žinant savo šeimos ligas, tarkime, tėveliai turėjo suriebėjusias kepenis, per didelį cholesterolį, hipertenziją, galbūt šeimos nariai yra patyrę insultų ar infarktų, visada turime žinoti, kad turime didesnę riziką. Todėl reikia stebėti ir koreguoti savo gyvenseną. Jei daug judame, vartojame pakankamai vandens, laikomės vadinamosios Viduržemio jūros dietos (kada maiste yra daugiau augalų, mažiau saldiklių, perdirbtos mėsos), visa tai sumažina mūsų genetinį polinkį. O norint tiksliai žinoti, galima atlikti tyrimus: ultragarsinį kepenų tyrimą ir kraujo tyrimą. Dėl jų reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – pasakojo VUL Santaros klinikų gydytoja gastroenterologė dr. A.Buivydienė.
Koks yra tipinis pacientas?
Medikės pakartojo ne kartą savo kolegų ištartus žodžius: reikėtų ateiti pas gydytoją ir atlikti tyrimus ne tuomet, kai jau jaučiami tam tikri galimos ligos simptomai, bet anksčiau – profilaktiškai.
„Vienas pacientas gražiai pasakė: automobiliui technikinę apžiūrą atliekame kas porą metų. O savo kūną pamirštame. Tai to nereikėtų pamiršti ir bent kartą per metus ateiti profilaktiškai pasitikrinti pas šeimos gydytoją. Kepenų fermentų, bendras kraujo tyrimas, taip pat pilvo organų echoskopija – tai tyrimai, nuo kurių reikėtų pradėti. Jei pacientas yra rizikos grupėje, bet nenori profilaktiškai tikrintis, jį vertėtų ir įkalbėti prevenciškai pasitikrinti. Žinoma, naudinga atlikti ir tyrimus, priklausančius, pvz., pagal širdies ir kraujagyslių programą. Na, ir svarbiausia, kad šeimos gydytojas savo pacientui primintų sveikos gyvensenos principus: žalingų įpročių atsisakymą, sveiką mitybą bei fizinį aktyvumą. Neužteks tik tyrimus pasidaryti – sveikos gyvensenos varikliuką reikia visada palaikyti“, – profilaktikos ir gyvensenos svarbą pabrėžė G.Milaknytė.
Kepenų steatozės diagnozė dažniausiai nustatoma vyresniems nei 50 metų vyrams, taip pat moterims, kurioms prasidėjusi menopauzė. Tipinis pacientas dažnai turi gretutinių ligų – diabetą, nutukimą, kardiovaskulinių diagnozių.
„Į tokį pacientą pažiūrėjus galima numanyti, kad jam gali būti suriebėjusios kepenys. Tačiau pastaruoju metu matome ir kitokias tendencijas: labai daug vaikų ir jaunimo, turinčių net ir nedidelį kūno masės indeksą, jau gali turėti kepenų suriebėjimą. Tai gali būti genetiškai nulemta“, – pabrėžė gydytoja gastroenterologė.
Dr. A.Buivydienė pažymėjo, kad ši liga diagnozuojama ir liekniems, sportuojantiems pacientams. Tokiu atveju skiriasi mitybos rekomendacijos.
„Nutukusiems žmonėms turime paprastą rekomendaciją – reikia sumažinti kūno masę. Tą reikia padaryti gana drastiškai – sumažinti nemažiau 7 proc. nuo turimos kūno masės. Tad tokiems pacientams tikrai duodame „namų darbų“. Kai jie atliekami, iš tiesų matosi teigiami rezultatai“, – kalbėjo gydytoja gastroenterologė.
Tuo metu, kai žmogus neturi antsvorio, gyvena aktyvų fizinį gyvenimą, paprastai kreipiamasi pagalbos į gydytojus dietologus.
„Tokiu atveju būtina sužiūrėti mitybą. Kartais reikalingi ir vaistai, pvz., jeigu turime genetiškai paveldėtą lipidų apykaitos sutrikimą“, – paaiškino gydytoja gastroenterologė.
Raudona lemputė, nuo kurios viskas prasideda
Kalbant apie kepenų ligas dažnai galima išgirsti sąvoką „metabolinis sindromas“. Santaros gydytojos paaiškino, kas tai yra.
„Tai nėra vientisas susirgimas, bet visa medžiagų apykaitos sistemos susirgimų grupė. Pagrindinis veiksnys metaboliniam sindromui prasidėti yra atsparumas insulinui. Dažnai tai būna genetiškai nulemtas dalykas, tačiau kartu suaktyvinti jį galime ir netinkamu gyvenimo būdu, nesveika mityba. Atsparumas insulinui „užveda“ labai daug kitų ligų – arterinę hipertenziją, diabetą.
Metabolinio sindromo metu diagnozuojame ir suriebėjusias kepenis. Dažniausiai metabolinis sindromas diagnozuojamas įvykus kažkokiai komplikacijai, pvz., insultui. Ir tik tuomet pradedama žiūrėti, kokios kartu yra organizmo būsenos, kurias reikėtų gydyti. Kur kas geriau, jei metabolinis sindromas diagnozuojamas per profilaktinę patikrą, prevenciškai. Tai padaryti nėra sudėtinga – yra išskirti tam tikri požymiai.
Vienas iš jų – antsvoris, antras – arterinė hipertenzija. Sindromą atskleidžia keli kraujo tyrimai: lipidograma, kurios metu žiūrima, ar netrūksta gerojo cholesterolio. Taip pat tikrinami dar vieni riebalai – trigliceridai, taip pat vertinama gliukozė. Jeigu nustatatomi gliukozės tolerancijos sutrikimai, galima įtarti metabolinį sindromą. Patarčiau stebėti jau ir vaikus – ar neturi rizikos. Nes, jeigu jau yra rizika, turime dar griežčiau žiūrėti mitybą, dar aktyviau judėti. Taip bus galima išvengti galimų ligų vystymosi, esant metaboliniam sindromui“, – akcentavo dr. A.Buivydienė.
Abi medikės plačiau paaiškino, kodėl kepenų ligų atvejų toks svarbus gyvenimo būdas, taip pat atsakė į kitus su suriebėjusiomis kepenimis susijusius klausimus.
Visą pokalbį galite rasti VUL Santaros klinikų socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, taip pat ligoninės „Youtube“ kanale.
-
Prof. F.Jankevičius: „Darbas Santaros klinikose – tai nenutrūkstantis žaidimas aukščiausioje lygoje“
-
Gydytoja kardiologė R.Sudikienė: „Visi tėvai laukia sveiko vaiko, todėl po mūsų žinios būna šoke“
-
Gydytoja – apie miomas, polipus ir kitas ginekologines ligas: kas yra nenormalus kraujavimas ir gimstanti mioma?
