Koks yra streso poveikis smegenims?
Kaip tai padaryti? Būtent apie tai kasmet savo žiniomis dalinasi įvairių sričių mokslininkai mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Neurostartas“. Šiuometinės konferencijos, kuri vyks spalio 19 d., tema ypač aktuali – kaip išsaugoti fizinę, emocinę ir dvasinę sveikatą globalių virsmų metu, rašoma konferencijos pranešime žiniasklaidai.
Pasak vieno iš renginio pranešėjų, VU Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto profesoriaus dr. Osvaldo Rukšėno, pagrindinis klausimas, kylantis šiuolaikiniam žmogui, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, – kaip išgyventi. Tiesa, ne bet kaip išgyventi, o kuo sėkmingiau, kad gyvenimas būtų kuo malonesnis ir priimtinesnis.
„Normalu, kad norime mus tenkinančio gyvenimo, bet dėl to tenka gerokai pasistengti ir daug dirbti. Būtent čia ir užsisuka streso ratas, nes vis intensyvėjantis darbo krūvis susijęs su didesne įtampa, kuri ilgainiui perauga į lėtinį stresą. Trumpalaikis stresas gali turėti gerą poveikį smegenims, nes stimuliuoja jų aktyvumą. Tačiau ilgalaikis stresas sukelia visai priešingas pasekmes. Jis kaip tik mažina fizinį ir protinį pajėgumą, dėl to mažėja galimybės priartėti prie gero gyvenimo siekiamybės, o tai sukelia dar didesnį stresą“, – teigė mokslininkas.
Žinoma, atsparumas stresui priklauso nuo konkretaus žmogaus, kaip jam sekasi suvaldyti situacijas, taip pat nuo lyties, amžiaus ir daugybės kitų veiksnių, tačiau nenuginčijamas faktas yra tas, kad jis turi poveikį smegenims.
Kuo skiriasi moterų ir vyrų reakcijos?
„Kalbant apie lyties įtaką reakcijai į stresą, galima prisiminti klasikinį karikatūrinį, bet turintį gilią prasmę apibendrinimą – vyrai į stresą reaguoja aktyviai ir dažnai fiziškai, kitaip tariant, kumščiais, ypač jeigu iškyla koks nors pavojus. Nebūtinai tiesiogiai „į darbą“ paleidžia kumščius – kalbu apie fiziškai aktyvų situacijos sprendimo būdą.
Moterys dažniau renkasi žodinius, kitaip tariant, minkštuosius problemos sprendimo būdus. Taip pat įrodyta, kad vyrų ir moterų atsparumo stresui slenksčiai yra skirtingi. Vyrams, kad sureaguotų, streso lygis turėtų būti pakankamai stiprus. Moteris dažniau paveikia ir nedidelis streso lygis, jos gali sureaguoti į smulkius dalykus, kurie vyrams poveikio neturi“, – aiškino pašnekovas.
Kaip mes priimame sprendimus?
Paklaustas, kokios priemonės galėtų padėti suvaldyti savo reakcijas į stresą, O.Rukšėnas priminė, kad visada racionaliausias būdas – prevencija, t.y. vengti ilgalaikio streso. Tačiau mokslininkas sutinka, kad šiais laikais išvengti streso, švelniai tariant, sudėtinga. Todėl antrasis patarimas – išmokti valdyti savo reakcijas, t. y. susitarti su savimi.
Pasak jo, mūsų sąmoningi sprendimai ir pasirinkimai susiję su kaktine smegenų sritimi. Kita vertus, kaktinė sritis turi stiprius ryšius su smegenų migdoliniais kūnais, atsakingais už emocijas, kurios ne mažiau svarbios priimant sprendimus. Esant normaliam smegenų aktyvumui, žmogaus sprendimams, reakcijoms į aplinką „vadovauja“ kaktinė sritis, tačiau dėl ilgalaikio streso ryšiai tarp smegenų dalių išsibalansuoja, kaktinė sritis praranda savo vadovaujančią funkciją ir, priimant sprendimus, ima dominuoti įvairios smegenų sritys. Taigi, iš kaktinės srities monopolio pereinama prie anarchijos.
„Kaip funkcionuoja mūsų smegenys, didele dalimi lemia mūsų gyvenimo būdas. Kita vertus, mūsų gyvenimo būdas labai priklauso nuo smegenų būsenos. Svarstant, kas yra priežastis ir kas pasekmė, visada kyla kiaušinio ir vištos klausimas. Tačiau akivaizdu, kad tarp mūsų smegenų veiklos ir gyvenimo būdo yra glaudus abipusis ryšys. Būtent todėl šiandien tokia svarbi edukacijos tema.
Dažniausiai žmonės ima domėtis saviugda, psichologija, apskritai psichologine literatūra ar šiuolaikiniu neuromokslu tik tuomet, kai jau labai prispaudžia gyvenimas. Mat ši veikla reikalauja pastangų, o žinant, kad gyvenimas ir taip įtemptas, nuolat trūksta laiko ir jėgų, atrodo, kad beveik neįmanoma savo perpildytoje dienotvarkėje išskirti laiko dar ir saviugdai. Tačiau nuoširdžiai tikiu, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai efektyviausias kelias. Tik yra vienas niuansas: kadangi šiais laikais informacijos – nesuskaičiuojama galybė, kyla klausimas dėl jos patikimumo“, – svarstė O.Rukšėnas.
Kodėl svarbu atsirinkti? Mūsų smegenys – labai jautrus organas, todėl, vadovaudamiesi klaidinga informacija, galime joms pakenkti. Pavyzdžiui, neturėdami tinkamos informacijos, žmonės kabinasi į įvairias chemines medžiagas, kurios tiesiogiai veikia smegenis ir sukelia priklausomybes. Taip pat yra daug liaudiškų prietarų, dalį kurių jau patvirtina šiuolaikinis mokslas, tačiau kiti gali būti ne tik nenaudingi, bet ir žalingi. Todėl, pasak pašnekovo, visada patikimiausia remtis moksliškai pagrįsta informacija.
Kviečia pasirūpinti savimi
Konferencijoje „Neurostartas 2024“ O.Rukšėnas skaitys išsamų pranešimą apie streso neurobiologiją: ką svarbu žinoti kiekvienam šiandienos žmogui. Jau šeštus metus gyvuojančios mokslinės-praktinės konferencijos misija edukuoti apie moksliškai pagrįstus, natūralius būdus fizinei, psichoemocinei bei dvasinei sveikatai stiprinti. Ji skirta visiems – tiek specialistams, dirbantiems sveikatos ar sveikatinimo srityse, tiek visiems besidomintiems savo asmenine sveikata bei gerove. Kasmetinės konferencijos pranešėjai – įvairių krypčių mokslininkai, gydytojai, psichoterapeutai.
„Šių metų temą – kaip išlaikyti fizinę, emocinę ir dvasinę sveikatą globalių virsmų metu –pasirinkome atsižvelgdami į pasaulinius kelerių paskutinių metų įvykius, kai žmogui nuolat tenka adaptuotis prie naujų grėsmių, pavojų ir neapibrėžtumo jausmo. Visi šie pokyčiai neigiamai veikia tiek emocinę būseną, tiek bendrą sveikatos būklę“, – teigė viena iš konferencijos organizatorių Rasa Kašėtė.
Pasak jos, „Neurostartas“ iš kitų panašių renginių išsiskiria tuo, kad čia galima ne tik pasisemti žinių, kaip gyventi sveikiau, bet ir tam tikrus psichinės sveikatos palaikymo būdus praktiškai išbandyti patirtiniuose seminaruose. Šiemet konferencijoje laukia 9 pranešimai, kuriuos skaitys tokie garbūs pranešėjai, kaip prof. Osvaldas Rukšėnas, prof. Albertas Skurvydas, prof. Eugenijus Laurinaitis, dr. Laura Bojarskaitė, Dainius Jakučionis, dr. Jokūbas Fišas ir kiti. Taip pat konferencijos svečiai turės galimybę dalyvauti penkiuose skirtinguose praktiniuose seminaruose, kurių metu patirs neuroedukacinius, šokio-judesio, muzikos bei dramos terapijos metodus.
„Konferencijos idėja gimė neuroedukacinių metodų autorei bei pradininkei Lietuvoje Marijai Mendelei-Leliugienei ir iš pradžių buvo skirta tik neuroedukatorių bendruomenei, t.y. asmenims, baigusiems neuroedukatorių mokymus. Tačiau kasmet vis atsirasdavo norinčių dalyvauti konferencijoje svečių, tad nusprendėme, kad tokia konferencija vertinga bei reikalinga ir plačiajai visuomenei – visiems, kurie domisi sveikatinimosi galimybėmis. Taip konferencija tapo atvira visiems ir jos dalyvių skaičius nuolat auga. Prisimenant pirmąją konferenciją, joje dalyvavo apie 50 asmenų, o šiemet tikimasi sulaukti net apie 400 dalyvių“, – pasakojo R.Kašėtė.
Daugiau informacijos apie spalio 19 d. Vilniuje vyksiančią konferenciją bei išsamią jos programą galite sužinoti www.neurostartas.lt.
