Kalba medikai: anksti diagnozuotas krūties vėžys – įveikiamas

Krūties vėžys yra dažniausia onkologinė liga tarp moterų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kuo anksčiau ji diagnozuojama, tuo didesnė tikimybė išgyti ir gyventi visavertiškai, rašoma Valstybinės ligonių kasos pranešime žiniasklaidai.
Mamografijos tyrimas – tiksliausias, nustatant krūties vėžį ar ikivėžinius darinius
Mamografijos tyrimas – tiksliausias, nustatant krūties vėžį ar ikivėžinius darinius / Shutterstock nuotr.

Krūtų sveikatos dieną, visame pasaulyje minimą spalio 15-ąją, Kauno teritorinė ligonių kasa primena dalyvavimo krūties vėžio prevencinėje programoje svarbą.

Dr. Jurgita Gudaitienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų onkologė chemoterapeutė, besispecializuojanti krūties vėžio srityje, pasakoja, kad krūties vėžys kiek rečiau palyginti su ankstesniu dešimtmečiu diagnozuojamas pažengusios ar išplitusios stadijos. Dažniausiai ši onkologinė liga nustatoma ankstyvos – I ar II – stadijos. Teigiamus pokyčius, gydytojos manymu, lemia visuomenės švietimas ir onkologijos mokslo pažanga.

Asmeninio archyvo nuotr./J.Gudaitienė
Asmeninio archyvo nuotr./J.Gudaitienė

Pacienčių požiūris keičiasi

Paklausta, ar per jos veiklos metus pakito pačių pacienčių požiūris į krūties vėžį, J.Gudaitienė pasidžiaugia, kad, nors vienokių ar kitokių baimių pacientės vis dar turi, tas mintis atsveria pasitikėjimas moksliniais atradimais ir moderniu gydymu.

„Taip pat matau, kad vis daugiau moterų labiau rūpinasi savimi. Visuomenės sąmoningumo vystymasis, konstruktyvus informacijos apie ligas pateikimas įvairiose medijose padeda drąsiau, atviriau žvelgti į piktybinius susirgimus, atpažinti pradinius ligos simptomus, neatidėliojant kreiptis į gydytojus, aktyviau dalyvauti patikros programose“, – pasiekimus visuomenėje vardija onkologė ir priduria, kad nyksta mitai, susiję su sveikatos priežiūros sritimi.

Anot jos, vis mažiau pacienčių tiki, kad gali pasveikti vien pakeitusios gyvenimo būdą ar mitybą, netaikant specifinio gydymo.

„Žinoma, sveika gyvensena, subalansuota mityba labai svarbu, bet pasveikti nuo piktybinių ligų galima tik taikant įrodymais pagrįstą gydymą, – patirtimi dalijasi daugiau nei 15 metų onkologe dirbanti gydytoja. – Retkarčiais tenka susidurti su mitu, kad neverta gydytis nustačius išplitusią ligą, kad vaistai tik sukels šalutinį poveikį, bet nepadės. Jį norėčiau paneigti ir pabrėžti, kad šiandien į išplitusį krūties vėžį žiūrima kaip į lėtinę ligą, kuri valdoma vaistais. Vartojant naujos kartos medikamentus, vis daugiau pacienčių su metastazavusiu krūties vėžiu gyvena 10 metų ir ilgiau, išlaikydamos gana gerą gyvenimo kokybę.“

Asmeninio archyvo nuotr./Jurgita Gudaitienė
Asmeninio archyvo nuotr./Jurgita Gudaitienė

Gydytoja J. Gudaitienė pasakoja, kad vis dar yra moterų, kurios, net ir jusdamos tam tikrus simptomus, krūtų nesitiria. Priežastis – baimė išgirsti vėžio diagnozę ir įsitikinimas, kad vienintelis šios onkologinės ligos gydymo būdas yra krūties pašalinimas.

„Norėčiau paneigti šį įsitikinimą. Kai vėžio stadija ankstyva, o krūties ir naviko dydžio santykis tinkamas, atliekama krūtį išsauganti operacija, – pasakoja onkologė. – Vis dėlto dažniausiai vien operacijos nepakanka – chirurginis gydymas derinamas su sisteminiu, kuris parenkamas atsižvelgiant į naviko savybes. Tai reiškia, kad pacientėms gali būti taikomi skirtingi gydymo metodai ar tų metodų deriniai.“

Rizikos veiksniai ir simptomai

Kaip teigia onkologė, krūties vėžio išsivystymą lemia ne vienas veiksnys, bet kelių kombinacija. Deja, ne visais atvejais juos pavyksta identifikuoti.

„Žinome, kad polinkį sirgti krūties vėžiu gali lemti tam tikrų genų mutacijos, – pasakoja gydytoja. – Didesnę riziką gali turėti negimdžiusios, nežindžiusios moterys, tos, kurias vargina antsvoris. Nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas, pakaitinė hormonų terapija pomenopauzės metu, mažas fizinis aktyvumas, hormoninė kontracepcija, nutrauktas nėštumas taip pat yra krūties vėžio rizikos veiksniai. Moterims, kurių artimos giminaitės – motina ar sesuo – sirgo šia onkologine liga, tikimybė susirgti taip pat didesnė.“

Pagrindiniai krūties vėžio simptomai, pasak J. Gudaitienės, yra sukietėjimas, krūties formos pokytis, odos pakitimai – paraudimas, patraukimas ar apelsino žievelę primenantis vaizdas. Taip pat gali pakisti spenelis: parausti, išopėti, atsirasti kraujingų išskyrų. Būna, pirmiausia pastebimi pakitimai pažastyje: padidėję arba sukietėję limfmazgiai, šios srities pilnumas.

Onkologė primena: „Moterims, turinčioms krūties vėžio rizikos veiksnių, rekomenduoju reguliariai tikrintis krūtis, net jei nevargina jokie nemalonūs pojūčiai, nes ankstyvų stadijų navikai dažniausiai yra besimptomiai.“

Trūksta aktyvumo

Lietuvoje dalyvavimas mamografinės patikros dėl krūties vėžio programoje gerėja. Vis dėlto, J. Gudaitienės teigimu, moterų aktyvumas vis dar per žemas – apie 60 proc. Siekiant profilaktinės programos efektyvumo, pageidautina, kad joje dalyvautų ne mažiau kaip 75 proc. tikslinės grupės moterų.

„Dėl kokių priežasčių moterys nedalyvauja šioje patikroje, negaliu vienareikšmiškai atsakyti, galbūt tai lemia požiūris į sveikatą apskritai, – svarsto gydytoja, paklausta, kodėl, jos manymu, vis dar per mažai moterų tiriasi pagal prevencinę programą. – Mano nuomone, tiek apie patikros programą, tiek apie krūties vėžį šiandien komunikuojama tikrai pakankamai. Spalio mėnesį visoje Lietuvoje gana daug renginių, kuriuose skleidžiama informacija apie krūties vėžio problematiką, skirtų tiek bendrai visuomenei, tiek sveikatos priežiūros specialistams.“

Nuo kitų metų planuojama mamografinę patikrą Lietuvoje atlikti moterims nuo 45 iki 74 metų (imtinai) – ketinama praplėsti tikslinės grupės amžiaus ribas dėl didėjančio susirgimų skaičiaus, jaunėjančio pacienčių amžiaus bei ilgėjančios gyvenimo trukmės. „Kviečiu žmones tobulėti – dalyvauti piktybinių navikų prevencinėse bei ankstyvosios diagnostikos programose, keisti mąstymo stereotipus, išnaudoti technologijų galimybes siekiant suvaldyti šiuolaikines žmonijos sveikatos problemas“, – nenumoti ranka į savo sveikatą skatina onkologė chemoterapeutė J.Gudaitienė.

VLK infografikas/Krūties vėžio prevencinė programa
VLK infografikas/Krūties vėžio prevencinė programa

Pasitikrinti sveikatą – nekainuoja

Higienos instituto duomenimis, krūties vėžys užima antrąją vietą piktybinių navikų grupėje ir situacija kol kas negerėja. Priešingai, sergamumas šia liga didėja: pernai Lietuvoje ja sirgo daugiau nei 20,2 tūkst., 2022 metais – 19,5 tūkst., o 2021-aisiais – per 18,7 tūkst. moterų.

Ligonių kasos primena, kad labai svarbu ne tik valdyti krūties vėžio atsiradimo rizikos veiksnius, bet ir jį diagnozuoti kuo anksčiau – tada gydymo rezultatai būna geresni. Siekiant anksti užčiuopti ligą ir išsaugoti kuo daugiau moterų gyvybių, nuo 2005 metų Lietuvoje vykdoma krūties vėžio prevencinė programa. Ji skirta 50–69 metų moterims, kai rizika susirgti krūties vėžiu didžiausia. Patikra atliekama kas dvejus metus.

Moterys, norinčios išsitirti pagal krūties vėžio prevencinę programą, pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis išduos siuntimą mamografiniam tyrimui atlikti. Už programoje numatytas paslaugas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustosioms mokėti nereikia, jei tyrimas atliekamas sveikatos priežiūros įstaigoje, sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa.

Net ir jaunesnės ar vyresnės nei programoje nustatyto amžiaus moterys, pastebėjusios pakitimų krūtyse, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir prireikus siųs gydytojo specialisto konsultacijai gauti.

Kauno teritorinės ligonių kasos informacija

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis