Prisiminkime seniai pamirštą ir galbūt tik vaikystėje patirtą džiaugsmą šokinėti per balas. Vaiko teisių gynėja Aistė Daujotienė tikina, kad būtent šis pavyzdys rodo, kaip skiriasi vaikų ir suaugusiųjų pasaulio suvokimas. „Svarbu atminti, kad vaikai iš prigimties pozityvūs ir vertina pasaulį iš savo dar negausių patirčių perspektyvos“, – sako A.Daujotienė bei priduria, kad tai, kas mums, suaugusiesiems, gali atrodyti visiškai nepatrauklu, vaikui gali žadinti smalsumą ir kuriam laikui slogią nuotaiką nuvyti šalin.
„Pliaupiant lietui, žingsniuodamas šaligatviu šlapiais batais, vargiai kuris nors suaugęs žmogus bus patenkintas. Tuo tarpu vaikai, ypač mažesni, ko gero, smagiai sau teškensis po balas ir neišgyvens dėl šlapių kojų“, – sako pašnekovė. Tad neverta riboti vaiko natūraliai kylančio noro išdykauti, dūkti. Juk vaikiškos linksmybės gali apsaugoti nuo kartu su tamsa ir šalčiu užslenkančios niūrios nuotaikos.
Išmokime šokinėti per balas ir mes
Visgi vaikai linkę perimti artimųjų nuotaikas ir jas atspindėti. Tad vaikų gerą energiją ir pozityvų nusiteikimą geriausiai galime palaikyti rodydami teigiamą asmeninį pavyzdį, mokydami pozityvios reakcijos į aplinką bei kurdami pozityvų emocinį lauką. Pašnekovė dar kartą primena šokinėjimo per balas pavyzdį ir tikina esą atsipalaiduoti ir atrasti džiaugsmą mažuose dalykuose pravartu ir suaugusiesiems: „Mokykimės ir mes kaip vaikystėje šokinėti per balas.“
Būtent mažus džiaugsmus, anot A.Daujotienės, padės pajausti laikas su šeima kartu. Lengva įsisukti kasdieniame šurmulyje, darbų ir atsakomybių rate. Tačiau slogi nuotaika, dargana už lango neturėtų šeimos atskirti: „Net ir tamsūs, ilgi vakarai gali tapti maloniu laiku kartu su šeima, puikia galimybe daugiau laiko skirti bendrai veiklai šeimoje, pavyzdžiui, stalo žaidimams, maisto gaminimui ar filmo peržiūrai.“
Nuo slogios nuotaikos išgelbės rutina
Žinoma, vaiko gerovės srityje dirbantys specialistai vienbalsiai sutaria, kad vaikui itin svarbus darbo ir poilsio režimas. Tad net tokie paprasti dalykai kaip sveika, subalansuota mityba, ėjimas laiku miegoti, apibotas laikas prie ekranų, gali apsaugoti vaiko psichiką nuo sezoninės depresijos.
„Svarbu pasirūpinti, kad vaikas, grįžęs po rudens atostogų, išlaikytų gerą nuotaiką ir žingeidumą. Tai skatins norą veikti, greičiau sugrįžti į įprastinę rutiną. Aiški dienotvarkė, proporcingai paskirstytos kasdienės veiklos ir tinkamas poilsio režimas, visada padės vaikui jaustis tvirčiau ir ramiau. Kai vaikas aiškiai žino savo dienos veiklas ir atsakomybes, jos su vaiku būna aptartos, tai skatina vaiką veikti, siekti rezultato“, – sako A.Daujotienė.
Visgi, gali būti situacijų, kai vaikui prireiks emocinio palaikymo ar net specialisto pagalbos. Tad kai matome, kad vaikas tapo labiau užsidaręs, pasikeitė jo įprastiniai pomėgiai, dingo susidomėjimas aplinka, būtina reaguoti ir nepalikti vaiko emocijų nuošaly. „Pirmiausiai vertėtų pasikalbėti su pačiu vaiku, padėti jam priimti savo emocijas ir išbūti su jomis. Gal vaikas pasidalys savo jausenomis ir kartu pavyks aptarti, kaip toje situacijoje geriausia yra padėti sau. Tačiau jeigu vaiko elgesio, emocijų pokyčiai užsitęsė, būtina ieškoti pagalbos – kreiptis į psichologą“, – pataria vaiko teisių gynėja.
Video medžiagą su vaiko teisių gynėjos Aistės Daujotienės interviu žiūrėkite čia.
Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
