Visgi ne visais atvejais susirgus plaučių uždegimu prireikia hospitalizacijos. Įprastai gydymo namuose užtenka tuomet, kai susergama atipine pneumonija. Kas tai yra ir kuo ši infekcija skiriasi nuo tipinio plaučių uždegimo, paaiškina „Everydayhealth“.
Atipine pneumonija dažniausiai ja serga 5-17 metų vaikai ir jauni suaugusieji.
Kaip ir visos plaučių uždegimo formos, atipinė pneumonija yra mažų plaučių oro maišelių, vadinamų alveolėmis, infekcija. Alveolės paima deguonį iš oro ir leidžia jam patekti į kraują bei keliauti į viso kūno audinius. Alveolės taip pat pašalina anglies dioksidą, kuris susidaro ląstelėse vykstant normaliems medžiagų apykaitos procesams ir patenka į kraują. Kai į plaučius įsiskverbia mikrobai, pavyzdžiui, bakterijos, jie gali užkrėsti alveoles, sukeldami kvėpavimo takų ir alveolių uždegimą ir patinimą.
Atipinės pneumonijos simptomai dažnai būna panašūs į virusų sukelto peršalimo simptomus. Dažniausi šie:
- Gerklės skausmas;
- Didelis nuovargis;
- Nedidelis karščiavimas;
- Lengvas šaltkrėtis;
- Kosulys;
- Čiaudulys;
- Galvos skausmas;
- Krūtinės skausmas arba diskomfortas (užgulimas);
- Šia infekcija susirgę vaikai gali viduriuoti, vemti; vienas iš dažnų simptomų – švokštimas kvėpuojant.
Plaučių uždegimą gali sukelti bakterijos, virusai, o kai kuriais atvejais – pelėsis. Daugumą atvejų sukelia bakterijos, vadinamos Mycoplasma pneumoniae (M. pneumoniae).
Rečiau atipinę pneumoniją gali sukelti Chlamydophila pneumoniae, taip pat Legionella pneumophila bakterijos. Pastarosios taip pat gali sukelti sunkią pneumonijos rūšį, vadinamą legionierių liga.
Virusinės infekcijos, tokios kaip gripas, COVID-19 ir RSV, taip pat gali būti atipinės pneumonijos priežastimi.
Kuo atipinis plaučių uždegimas skiriasi nuo tipinio?
Atipinė pneumonija paprastai siejama su Mycoplasma pneumoniae bakterijomis, o tipinė pneumonija – su Streptococcus pneumoniae bakterijomis, Staphylococcus aureus bakterijomis ir tam tikrais virusais (pvz., sukeliančiais COVID-19 ir gripą).
Būtent todėl šių plaučių uždegimų gydymas skiriasi, nes ligas sukeliantys mikrobai yra skirtingi. Be to, kaip jau minėta, skiriasi ir ligos sunkumas.
Žmonės, sergantys atipine pneumonija, gali jausti nemalonius, į peršalimą panašius simptomus, tačiau pakankamai gerai jaustis. Tuo metu sergantiems įprasta pneumonija gali būti sunku kvėpuoti, juos gali kamuoti intensyvūs kosulio priepuoliai, padažnėti širdies plakimas ir pakilti aukšta kūno temperatūra. Todėl paprastai jie hospitalizuojami.
Ar atipinė pneumonija yra užkrečiama?
Ši infekcija yra labai užkrečiama, ji plinta nuo vieno žmogaus kitam per mažus lašelius, kurie patenka į orą kosint, čiaudint, kalbant ar kvėpuojant.
Be to, infekcija užsikrėtęs asmuo gali perduoti ligą ne tik tada, kai pasireiškia ligos simptomai, bet ir likus dviem-keturioms savaitėms iki bet kokių ligos požymių atsiradimo (toks yra atipinės pneumonijos inkubacinis laikotarpis).
Pasireiškus simptomams, jie gali išlikti kelias savaites, per kurias asmuo vis dar gali išlikti užkrečiamas.
Kaip diagnozuojama ir gydoma atipinė pneumonija?
Daugeliu atvejų simptomai būna lengvi ir pagerėja savaime, todėl pacientai gali net nesivarginti kreiptis į gydytoją dėl diagnozės nustatymo ir gydymo. Visgi jei pacientas kreipiasi į gydytoją, paprastai jis atlieka tuos pačius tyrimus, kaip ir tipinio plaučių uždegimo atveju.
Ši infekcija dažnai praeina savaime. Pacientams patariama daug ilsėtis, gerti daug skysčių ir, jei reikia, vartoti karščiavimą mažinančius vaistus.
Jei būklė sudėtingesnė, atliekami tyrimai, reikalingi ligos sukėlėjui (bakterijai) nustatyti. Pagal gautus rezultatus skiriami tinkami antibiotikai: eritromicinas, klaritromicinas arba azitromicinas.
Kai kuriems pacientams gali būti naudingas antros eilės antibiotikų režimas (kai kiti gydymo būdai nepadeda), pavyzdžiui, fluorochinolonai arba tetraciklinai.
Kai kurie virusai, galintys sukelti atipinę pneumoniją, pavyzdžiui, gripo virusas, gali būti gydomi antivirusiniais vaistais. Tačiau kitų virusinių infekcijų atveju konkretaus gydymo gali ir nebūti, išskyrus standartinį patarimą ilsėtis, vartoti daugiau skysčių ir nereceptinius skausmą malšinančius vaistus.
Kartais, siekiant patvirtinti diagnozę, gydytojai gali skirti papildomų tyrimų, pvz., rentgeną, arba paimti gerklės arba nosies tepinėlį (arba abu) ir nusiųti juos laboratoriniams tyrimams, kad patikrintų, ar nėra bakterijų ir virusų. Rtaip pat gali būti paskirtas Mycoplasma pneumoniae antikūnų kraujo tyrimas.
