Kaip portalui 15min aiškina Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų gydytoja hematologė Rita Čekauskienė, surasti tinkamą kandidatą iš donorų sąrašo yra išties sudėtinga – atitikti jis turi 100 procentų. Tad išties nemeluoja Ieva sakydama, kad jos istorija – tarsi laimėjimas loterijoje.
„Tiesiog reikėjo pagulėti patogioje lovoje“
Kalbėdama su 15min, komunikacijos srityje dirbanti Ieva pasakoja, kad donavimas jai anaiptol nėra svetimas. Dar nuo mokyklos laikų ji kartais vis aukodavo kraujo. Tuo tarpu kaulų čiulpų donoryste ji susidomėjo prieš 8-erius metus, pamačiusi apie tai socialinę reklamą.
„Ji mane taip paveikė, kad nuėjau ir įsirašiau į negiminingų donorų registrą“, – atvirauja pašnekovė.
Po įsirašymo skambučio, kad yra tinkama kandidatė pacientui, moteris laukė ilgai – pirmą kartą VUL Santaros klinikų specialistai su ja susisiekė tik šių metų gegužę.
„Šokinėjau iš laimės, jaučiausi, lyg laimėjusi loterijoje – juk šansai tokie maži. Nuvykau pasidaryti pakartotinio tyrimo, kad patvirtintų, jog esu tinkama kandidatė. Jį gavusi, kito skambučio sulaukiau tik rugpjūtį. Tada sužinojau, kad pacientas yra pasiruošęs, ir sutarėme datą“, – dėsto Ieva.
Pasak donorės, likus keturioms dienoms iki procedūros, jai reikėjo „susileisti specialų preparatą, kuris užkuria kamieninių ląstelių gamybą – kad būtų ką surinkti.“ Pašnekovę nudžiugino, kad tomis dienomis gydytojai ja labai rūpinosi – ne kartą skambino besiteiraudami, kaip ji jaučiasi, ar viskas pavyksta.
Atėjus lemtingai dienai, anot Ievos, pats kamieninių ląstelių surinkimas jai truko neilgai – vos 3 valandas. „Tiesiog reikėjo pagulėti patogioje lovoje, kitaip tariant – nepertraukiamas poilsis“, – prisimena ji.
Kam atiteko jos kaulų čiulpai, Ieva nežino – negimininga donorystė visame pasaulyje yra anonimiška. „Manau, kad tai yra labai gerai ir teisinga, nes nėra kuriama įtampa, atsakomybė. Nors meluočiau, jei sakyčiau, kad kasdien nepagalvoju, kaip sekasi tolimesnis gydymas“, – sako pašnekovė.
Žvelgdama atgal į savo patirtį, moteris ragina ir kitus nepabijoti kaulų čiulpų donorystės. Juk tai gali išties reikšmingai pagelbėti kitam žmogui.
„Kiekvieną raginu įsirašyti į registrą, nes nebaisu, neskauda, neužima laiko, nekenkia sveikatai, o kažkam suteikia milžinišką viltį ir galimybę pasveikti. Deja, amžiaus limitas registruotis yra 35 metai, tad geriau nedelsti – juk niekad negali žinoti, gal būtent dabar kažkas laukia“, – tvirtina komunikacijos specialistė.
Registre – vos 14 tūkst. donorų
Kam gi apskritai reikalinga ta kaulų čiulpų donorystė? Kada ji pacientams yra pritaikoma? Kokie žmonės tinkami būti donorais? Į visus šiuos klausimus portalui 15min sutiko atsakyti VUL Santaros klinikų gydytoja hematologė Rita Čekauskienė, buvusi ir donorės Ievos gydytoja.
Pasak specialistės, kaulų čiulpų donacija yra „vienas iš gydymo būdų, kai žinome, kad kiti gydymo būdai nepadės arba liga remisijoje bus labai trumpai“. Šis gydymas taikomas, kai pacientai serga tam tikromis kraujo vėžio formomis (dažniausiai – ūmine leukemija) arba kai kuriomis nepiktybinėmis ligomis, kuomet sutrinka kraujo gamyba.
Kaip pažymi gydytoja hematologė, alogeninių kaulų čiulpų transplantacijų (kuomet naudojamos donoro ląstelės) Lietuvoje kasmet atliekama apie 80-imt. Nors, atrodytų, tokiam skaičiui pacientų surasti donorą nėra sudėtinga, iš tiesų taip nėra, tikina R. Čekauskienė. Statistiškai apie 20 proc. pacientų donoras yra randamas tarp giminių, o net 80 proc. sergančiųjų laukia savo donoro iš negiminingų donorų registro.
„Kaulų čiulpų donoras parenkamas ne pagal kraujo grupę, ne pagal kažkokius kitus parametrus. Žmogus organizme turi leukocitinius antigenus, kurių darbas yra svetimą atskirti nuo savo – svetimą sunaikinti, savą palikti. Mums reikia, kad donoras turėtų lygiai tokius pat leukocitinius antigenus, kaip ir pacientas, nes pastarojo organizmas turi tas ląsteles priimti kaip savas.
Antigenų sistema yra didžiulė, jų daugiau nei 10 tūkst., jie skirtinguose lokusuose ir visi turi sutapti. Rasti tokį žmogų, kuris nėra tavo giminaitis, bet atsitiktinai su tavimi sutampa, yra pakankamai sudėtinga. Pasaulyje yra turbūt jau virš 45 milijonų donorų. Kartais ir tarp tų milijonų nerandi. Dėl to labai svarbu, kad kiekvienas žmogus būtų donorų registre“, – dėsto VUL Santaros klinikų specialistė.
Anot pašnekovės, kuomet pacientui prireikia transplantacijos, donoro iš karto ieškoma ir lietuviškame, ir pasauliniame negiminingų donorų registre. Tačiau pirmajam teikiamas prioritetas.
„Visų pirma, tos pačios populiacijos žmonės dažniau turi atsikartojančius antigenus – na, mes tiesiog esame artimesni genetiškai ir būna lengviau rasti donorą. Antra – taip transplantaciją galima suorganizuoti žymiai greičiau, negu iš, pavyzdžiui, Singapūro ar Jungtinių Valstijų“, – tvirtina R. Čekauskienė.
Visgi šiuo metu lietuviškajame registre užsiregistravusių donorų nėra itin daug – apie 14 tūkst. „Reikia pasidžiaugti, kad, nors registras ir mažas, mūsų donorai donuoja gerai. Paskambinus donorui, kuris registruotas, ir pasakius, kad jo prireikė, tikrai labai retai girdime atsisakymą. Bet labai norėtųsi registrą turėti didesnį – juk taip santykinai paprasta padėti kitam žmogui“, – sako gydytoja hematologė.
Paklausta, kodėl, jos manymu, įsijungimas yra toks mažas, pašnekovė turi kelis spėjimus: galbūt žmonės nežino apie tokią galimybę, galbūt neranda tam laiko, o gal tiesiog prisibijo – įsivaizduoja, kad ši donorystė sudėtingesnė, nei yra iš tiesų.
„Kaulų čiulpai skamba taip grėsmingai – galvoji, kad čia su tais kaulais kažką darys. Bet iš tiesų tas kamienines kraujodaros ląsteles mes dažniausiai surenkame iš kraujo“, – mitus išsklaido R. Čekauskienė.
Kaip viskas vyksta?
Kaip aiškina VUL Santaros klinikų specialistė, nusprendus tapti kaulų čiulpų donoru, procesas yra labai paprastas.
„Žmogus užsiregistruoja į registrą, palieka savo sutikimą, savo kontaktus, jei jo prireiktų, ir priduoda arba kraujo mėginį, arba žando gleivinės nuograndas. Šie duomenys patenka į registrą ir donoras jame yra tol, kol jam sukanka 55-eri metai. Tiesiog duomenų bazėje jis visą laiką būna įrašytas kaip žmogus, kuris, esant reikalui, gali padėti. Niekada negali žinoti, kada atsiras pacientas, kuriam tu tiktum“, – sako R. Čekauskienė.
Jeigu donorui, kaip loterijoje, pasiseka atrasti pacientą, su kuriuo jis visiškai sutaptų, registre esantis žmogus pasikviečiamas įvairiems papildomiems tyrimams, sutariama data, kada kaulų čiulpai bus surenkami. Kelias dienas prieš tai reikia specialiai pasiruošti.
„Mums reikalingos ląstelės gyvena kaulų čiulpuose, o mums reikia, kad jos atsidurtų kraujyje. Dėl to naudojamas specialus preparatas, įšvirkščiamas poodinėmis injekcijomis. Jo darbas yra pagausinti ląstelių koncentraciją kraujyje. Tai donoras pats atlieka namuose.
Tai yra tikrai labai paprasta, jau yra paruošti švirkštukai. Juos reikia susileisti 4 dienas iš eilės ryte ir vakare ir dar 5-osios dienos rytą. Preparato vartojimo metu pacientas gali jausti šiokį tokį kaulų skausmą, tačiau galima išgerti nuskausminamųjų.
5-ąją dieną jau renkame ląsteles. Ląstelės renkamos tam tikru aferezės aparatu. Tai trunka apie 4 valandas, žmogus prie aparato prijungiamas per veną. Šios procedūros metu kaulų čiulpų surenkama apie 200–300 mililitrų“, – dėsto gydytoja hematologė.
Žinoma, kaulų čiulpus transplantavus sergančiajam, rezultatų gali būti įvairių – priklausomai nuo pačios ligos sunkumo, paciento sveikatos. Visgi, pasak pašnekovės, vis daugiau klinikinių tyrimų parodo, kad kuo jaunesnis būna donoras, tuo gydymas pasiseka geriau.
„Labai raginame registruotis jaunus, iki 30 metų žmones. Donoras privalo nesirgti krauju plintančiomis ligomis, pavyzdžiui, hepatitu B, C, ŽIV, neturi būti sirgęs piktybinėmis ligomis, vėžiu, neturėjęs insulto, infarkto, trombozių, neturėti sunkių ligų su organų funkcijos sutrikimu“, – apie tinkamus donorystei žmones aiškina specialistė.
Ragindama visuomenę aktyviau prisijungti prie kaulų čiulpų donorystės, R. Čekauskienė pabrėžia, kad tai yra labai paprasta, tačiau kartu ir gelbsti gyvybes. „Kiekvienas donoras yra svarbus, brangus ir reikalingas. Ar gali būti kažkas smagiau, negu padėti kitam?“ – teigia ji.
Daugiau informacijos apie kaulų čiulpų donorystę galite rasti svetainėje www.bukgeras.lt.
