Metinė prenumerata tik 7,99 Eur! Karūnuokite savaitgalį kokybišku turiniu.
Išbandyti

Kelių raiščių traumos: kaip jas atpažinti ir kas nutiks, jei negydysime jų tinkamai

Vienos iš dažnai įvykstančių traumų – kelių raiščių pažeidimai, kurie gali turėti ilgalaikių pasekmių, jei nėra tinkamai gydomi.
Sąnarių skausmas
Sąnarių skausmas / 123RF.com nuotr.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas Kęstutis Bliznikas atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, kad daugelis žmonių mano, jog tokios traumos yra nesunkios ir greitai praeina, negydomos raiščių traumos gali ateityje sukelti rimtas sąnarių ar stuburo problemas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Trūkę raiščiai – ne mirtina trauma, tai labiau gyvenimo kokybės klausimas

Raiščiai yra tvirti, elastiniai audiniai, kurie jungia kaulus sąnariuose ir juos stabilizuoja, leisdami šiems tinkamai judėti. Jie ypatingai svarbūs nepertraukiamam ir kokybiškam organizmo judėjimui. Pagrindiniai raiščių pažeidimai yra tempimai, plyšimai bei daliniai plyšimai.

„Raiščių patempimą nuo plyšimo skiria labai maža riba, jei būti tiksliems – raiščio patempimas yra dalinis audinio plyšimas, t. y. kai raištis visiškai nepraranda vientisumo, pažeidžiamas ne visas audinio storis. Trūkę raiščiai – ne mirtina trauma, tai labiau gyvenimo kokybės klausimas: mat nepriklausomai nuo to ar tai būtų patempimas ar plyšimas, kiekvienas iš šių pažeidimų gali sukelti sąnario nestabilumą, skausmą ir sumažinti judėjimo galimybes tiek dabar, tiek ateityje“, – teigia gydytojas.

123RF.com nuotr./Kelio skausmas
123RF.com nuotr./Kelio skausmas

Raiščių traumas dažniausiai lydi aiškūs simptomai: staigus ir stiprus skausmas traumos vietoje, patinimas – per kelias valandas ar net minutes patinsta aplink pažeistą vietą, nestabilumas – jei raištis plyšta, galimas jausmas, kad sąnarys „nelaiko“, mėlynės, silpnumas.

Nuskausminamieji vaistai, ramybė, šaltis ir imobilizacija – pirmoji pagalba įvykus traumai. Tolimesnė pirmosios pagalbos suteikimo eiga priklauso nuo traumos sunkumo bei sužalojimo dydžio. Gydytojas pabrėžia, kad ne visais atvejais trūkus raiščiams atliekamos chirurginės operacijos. Tai priklauso nuo to, koks raištis plyšo. Pavyzdžiui, čiurnos, sąnario ar dalis kelio raiščių sugyja be operacijų. Tačiau yra raiščių, kurie neturi tikimybės sugyti, todėl po tokių traumų operacija planuojama kaip įmanoma skubiau.

„Traumos įvyksta netikėtai, nelauktai, jų negalima išvengti, juk negali uždrausti žmogui judėti, sportuoti, gyventi. Negydomos raiščių traumos gali turėti ilgalaikių pasekmių, tačiau apsisaugoti nuo jų, deja, bet neįmanoma“, - teigia K. Bliznikas.

Gydytojams ortopedams traumatologams darbo apstu ištisus metus: vasarą pagrindiniai jų pacientai yra riedutininkai, paspirtukininkai, o žiemą – slidininkai, slidžių kelių, šaligatvių „aukos“. Sportinės traumos yra dažnas reiškinys tiek tarp profesionalių sportininkų, tiek tarp mėgėjų, todėl vasarą krepšinio, futbolo, lauko teniso, vandenlenčių, jėgos aitvarų mėgėjų rizikingi, kartais neapskaičiuotai atlikti sudėtingi triukai tampa traumų priežastimi.

123rf.com nuotr./Paspirtukas
123rf.com nuotr./Paspirtukas

Kelio raiščių operacijos – tarp trijų dažniausiai atliekamų dienos chirurgijos centre

„Vilniaus miesto klinikinės ligoninės dienos chirurgijos centre kelio raiščių operacijos yra dažniausiai atliekamų operacijų pirmojo trejetuko sąraše. Vidutiniškai vien priekinių kryžminių raiščių operacijų dienos chirurgijos centre atliekama daugiau nei 150 per metus, tačiau kiekvienas atvejis operacinėje yra individualus ir įdomus, todėl darbas niekada nepabosta. Dviejų vienodų kelių nebūna, kiekvienas yra unikalus, todėl prireikia ne tik kruopštaus planavimo, bet ir kūrybiškumo“, – patirtimi dalinasi gydytojas.

Tinkamas ir laiku pradėtas raiščių traumų gydymas yra esminis siekiant išvengti ilgalaikių problemų. Po nesudėtingos operacijos žmogus prižiūrimas intensyvaus stebėjimo palatoje ir jeigu gerai jaučiasi, gavęs rekomendacijas dėl tolimesnio gydymo, gali būti išleistas gydytis namo dar tą pačią dieną. Esant sudėtingesnėms traumoms, žmogus lieka reabilitacijai stacionare.

Gydymas gali apimti fizinę terapiją, kineziterapiją, specialias treniruotes, skirtas stiprinti raumenis aplink pažeistą raištį. Gijimo laikas kiekvienam individualus ir priklauso nuo daugybės faktorių: paciento amžiaus, sužalojimo dydžio ir gali trukti nuo keleto savaičių iki kelių mėnesių. Laikantis visų gydytojo rekomendacijų, įdėjus nemažai pastangų bei turint didelę motyvaciją, galima pakankamai greitai grįžti į visavertį gyvenimą.

123RF.com nuotr./Judėjimas
123RF.com nuotr./Judėjimas

„Reabilitacija po raiščių traumos yra procesas, kuris reikalauja kantrybės ir nuoseklumo. Rekomenduotina atlikti specialius pratimus, kurie padeda atkurti sąnario funkciją ir stiprinti raumenis. Svarbu vengti per didelių apkrovų sąnariams, kol jie visiškai sugyja. Svarbu pažymėti, kad kelias nėra atskiras organas, jis susijęs su judėjimu, laikysena.

Sužeidus vieną kelią, kenčia kitas, nes didesnė apkrova tenka jam, prasideda stuburo problemos. Dažnai po ilgo negydymo žmonės kreipiasi, skundžiasi, jog pradėjo skaudėti kitą kelį, nors nėra jokių traumų, pažeidimų, tačiau skausmas yra. Negydomos raiščių traumos gali sukelti rimtas sąnarių, stuburo problemas, todėl svarbu nenuvertinti raiščių traumų ir rūpintis savo sveikata“,– rekomenduoja gydytojas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pastatus įdomiais daro ne tik fasadai: kodėl svarbu, kad jie galėtų pasakoti istorijas?
Reklama
Gal pats metas dalyvauti „Saulėlydžio“ sagos maratone? Visos dalys jau „Telia Play“ platformoje
Reklama
Parama gamtai gali būti ir tvaresnė, ir stilinga: „Lidl“ ir Lietuvos jūrų muziejus pristato unikalią suvenyrų kolekciją
Reklama
Išmanūs transporto infrastruktūros sprendimai – naujasis pažangos etapas pasitelkiant 5G
Užsisakykite
15min naujienlaiškius