– RVUL teikiama psichiatrijos dienos stacionaro paslauga. Visgi viešojoje erdvėje apie tokio pobūdžio paslaugas bendrojo pobūdžio gydymo įstaigose informacijos nėra itin daug. Papasakokite, kokia tai paslauga?
– Psichiatrijos dienos stacionaras skirtas pacientams, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų ar susiduriantiems su įvairiais psichologiniais sunkumais, kuomet vien tik psichologinės pagalbos ar ambulatorinio gydymosi jiems įveikti nepakanka.
Gydant įvairius psichikos sutrikimus vaistai yra svarbus komponentas, be kurio nemaža dalimi atvejų pasveikti nepavyksta, todėl dalis besilankančiųjų dienos stacionare gydosi ir nemedikamentiniu būdu – psichoterapija. Tokiu būdu žmogus tampa aktyviu dalyviu savo sveikimo procese – analizuoja savo sunkumų priežastis, emocinio reagavimo būdus, drauge su specialistais ieško savo vidinių resursų.
Pagrindinis gydymosi dienos stacionare bruožas – žmogus iškilusius sunkumus spręsti gali gyvendamas savo įprastinėje aplinkoje, t. y., jis nėra hospitalizuojamas, bet kasdien ateina į užsiėmimus.
– Kaip veikia psichiatrijos dienos stacionaro paslauga?
– Įprasta gydymosi trukmė psichiatrijos dienos stacionare yra šešios savaitės, atvykstant į gydymo įstaigą kiekvieną darbo dieną. Užsiėmimai vyksta apie 6 valandas – nuo ryto iki 14.00–15.00 val. Nemokamai psichiatrijos dienos stacionaro paslauga galima naudotis du kartus per metus, priklausomai nuo to, kiek žmogus turi neišnaudotų nedarbingumo dienų. Pasitaiko atvejų, kai žmogui pasiūlome iš karto po pirmo gydymosi kurso pasinaudoti ir antru, kad gydymas nenutrūktų, būtų užtvirtinti pokyčiai ir gydymas taptų efektyvesnis. Pasitaiko, kai šis poreikis išryškėja vėliau, tuomet antrasis gydymosi kursas galimas ir po pertraukos.
Pacientui sudaromas individualus gydymosi planas su įvairia grupine, individualia psichologine ir psichoterapine pagalba bei kitomis sveikatos intervencijomis, orientuotomis į sveikatos atsistatymą, atkryčio prevenciją, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus individualius poreikius ir galimybes.
– Kasdienis lankymasis ligoninėje šešias savaites iš eilės yra nemenkas įsipareigojimas.
– Taip, šiuolaikinio žmogaus gyvenimo tempas yra labai greitas, esame labai užimti ir niekam neturime laiko, tad iš pirmo žvilgsnio tai tikrai gali pasirodyti kaip labai ilgas laikotarpis. Bet mes esame gamtos dalis, kur viskas vyksta pagal tam tikrus dėsnius, nepriklausomai nuo to, ar mums tai patinka ar ne. Mūsų organizmas funkcionuoja savo ritmu, mes tegalime jam padėti sudarydami kuo geresnes sąlygas sveikti. Pasitelkime augalo metaforą – galime augalą palaistyti, papildyti dirvožemį trąšomis, apsaugoti nuo kaitrios saulės ar vėjo, bet negalime jo „patempti“, kad augtų greičiau. Taip ir su mūsų sveikata, tiek fizine, tiek psichologine – laiko pasveikti reikia tiek, kiek reikia.
Jei jums lūžtų koja ar būtų operuota akis, jūs tikrai „rastumėte“ šešias savaites gijimui. Mūsų vidiniams sužeidimams sugyti taip pat reikia laiko. Juo labiau, kad emocinės sveikatos sutrikimai turi ilgą vystymosi istoriją – kaip klostėsi mūsų gyvenimas iki sunkumų atsiradimo, kaip įveikdavome sunkumus, kokie mūsų gyvensenos įpročiai, nuostatos.
Žinoma, nusprendus gydytis, kasdienį gyvenimą teks perorganizuoti, perskirstyti prioritetus. Suprantame, kad kiekvieno žmogaus situacija yra individuali, tačiau skirti laiko ir pastangų sau tikrai įmanoma. Lankantis dienos stacionare iš dalies įmanoma yra tęsti įprastas veiklas – mokytis, dirbti, t. y., „neiškristi“ iš įprasto gyvenimo, vis tik rekomenduojame koncentruotis į sveikimą, o tam būtina peržiūrėti gyvenimo rutiną, įvardinti daugiausiai sunkumų ar įtampų keliančias sritis.
– Kokius užsiėmimus gauna pacientas jūsų skyriuje, kaip atrodo jo diena psichiatrijos dienos stacionare?
– Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gydant emocinius ar psichikos sveikatos sutrikimus, labai svarbi sveikatos priemonių stiprinimo visuma. Vien tik prarijus tabletę stebuklingas pagerėjimas neįvyks. Pagrindinis gydantis veiksnys dienos stacionare yra psichologinės intervencijos, ypač grupinės. Pacientams teikiamos individualios psichiatro konsultacijos bei individualios psichoterapijos ar psichologinio konsultavimo sesijos – vieną arba du kartus per savaitę. Taip pat kasdien vyksta grupiniai užsiėmimai – psichodinaminė grupinė psichoterapija. Grupinėse intervencijose taikome ir kognityvinės, geštalto terapijos metodus.
Svarbi paciento dienotvarkės dalis yra atsipalaidavimo įgūdžių mokymasis – vyksta video ir audio relaksacijos. Deja, šiuolaikiniai žmonės dažnai nemoka atsipalaiduoti, būti „čia ir dabar“, nurimti. Tikrai daugeliui iš pradžių tai sekasi sunkiai, galvoje nuolat zuja mintys, bet kartu su mumis praktikuodami pacientai išmoksta atsipalaiduoti. Šį įgūdį vėliau jie gali taikyti savo kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui vakare prieš miegą.
Mūsų psichika – jausmai, mintys, pojūčiai „gyvena“ mūsų kūne, todėl ir pagalba turi būti orientuota į žmogų kaip visumą, o ne į atskiras jo dalis. Todėl į gydymosi planą yra įtrauktas ir fizinis aktyvumas, t. y., pacientams siūlome kineziterapiją salėje ir baseine. Žmogus lankydamasis mūsų dienos stacionare turi galimybę išjudinti savo kūną, sužadinti vidinį gyvybingumą, todėl nuoseklus fizinis aktyvumas kiekvieną dieną yra išties efektyvus ir rekomenduojamas gydant nerimo, nuotaikų, depresinius sutrikimus.
– Paminėjote psichiatro, psichoterapeuto, medicinos psichologo konsultacijas – dažnai kyla klausimų, kuo šie specialistai skiriasi ir kodėl konsultacijos vyksta su visais?
– Pirmiausia, turime žinoti, jog ligą ar sutrikimą diagnozuoti bei taikyti medikamentinį gydymą gali tik gydytojas psichiatras. Psichologas ir psichoterapeutas taiko įvairias konsultavimo technikas, metodus, stiprina asmenybę, moko naujų įgūdžių, padedančių susitvarkyti su iškilusia problema.
Labai svarbu atsirinkti tinkamą specialistą. Vienas svarbiausių dalykų renkantis specialistą – patikrinti jo išsilavinimą. Pagal įgytą specialybę išskiriami psichologas, psichiatras, psichoterapeutas. Gydytojas psichiatras yra medicinos, o ne psichologijos studijas baigęs, ir psichiatrijos rezidentūrą baigęs gydytojas. Jis konsultuoja pacientą, įvertina paciento psichikos būseną, diagnozuoja psichikos sutrikimus, sudaro gydymo programą, esant poreikiui paskiria vaistus psichikos sutrikimams gydyti, esant poreikiui gali nukreipti pacientą pas kitus reikiamus specialistus.
Viešumoje galbūt dažniausiai girdimas būtent psichologas – tai psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro studijas universitete baigęs asmuo. Sveikatos sistemoje dirbantis psichologas būna įgijęs medicinos psichologo profesinę kvalifikaciją. Jis teikia psichologines konsultacijas tiek žmonėms, patiriantiems psichologinių sunkumų, tiek turintiems psichikos sutrikimų, veda psichologines grupes, psichoedukacinius užsiėmimus, relaksacijas, atlieka psichologinį įvertinimą. Tačiau medicinos psichologas neturi teisės diagnozuoti psichikos sutrikimų ar išrašyti psichiką veikiančių vaistų.
Nemažai painiavos dažnai įneša apibūdinimas „psichoterapeutas“. Vertėtų žinoti, jog juo gali būti ne tik psichologas, bet ir gydytojas ar kitas specialistas, kuris po aukštojo mokslo studijų pabaigė ne mažiau kaip 3 metus trunkančias kurios nors psichoterapijos krypties studijas. Todėl sutinkame ir psichologų-psichoterapeutų, psichiatrų-psichoterapeutų. Psichoterapeutas gydo pokalbiu, tačiau problemas analizuoja ženkliai giliau negu psichologinių konsultacijų metu, remiasi tam tikra psichoterapine paradigma (pavyzdžiui, kognityvine-elgesio, egzistencine, psichodinamine, geštalto ar jungiškąja).
– Užsiėmimai vyksta grupėse. Kokio dydžio jos būna?
– Mūsų skyriaus privalumas – nedidelis pacientų skaičius grupėse. Mūsų dienos stacionare gali gydytis iki 10 pacientų, tad atmosfera yra jauki. Esame lankstūs organizuodami grupines intervencijas taip, kad užsiėmimai geriausiai atlieptų konkrečius pacientų poreikius.
Intensyvus grupinis darbas vyksta kiekvieną dieną, pacientai susipažįsta, turi galimybę pabendrauti, todėl laikas neprailgsta. Pabaigę gydymąsi dienos stacionare pacientai dažnai sako, kad iš pradžių šešios savaitės jiems skambėjo kaip labai ilgas ar net neįmanomas laikotarpis. Bet pabaigę stebisi, kaip greitai šis laikas prabėgo ir džiaugiasi savo sprendimu gydytis tokiu būdu.
– Ar visas šešias savaites užsiėmimai vyksta su tais pačiais grupės nariais?
– Ne, grupės nariai keičiasi, tačiau gana dažnai bent jau kurį laiką grupės sąstatas būna tas pats. Tai, be abejo, turi teigiamos įtakos gydymo rezultatams. Ne kartą su kolegomis esame pastebėję, kad laikui bėgant tarp grupės narių atsiranda bendrystė, susikuria ryšys ir tarpusavio palaikymas. Tokioje grupėje atsidūręs žmogus pasijaučia „priimtu“, savu – kaip bjaurusis ančiukas iš pasakos – nebegalvoja, kad tik jis vienas yra ne toks, turintis problemų. Jis pamato, kad ir kiti susiduria su įvairiais sunkumais, kad sunkumai užklumpa nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo, profesijos ar socialinio statuso. Pacientai patiria, kad kreiptis pagalbos pas gydytoją psichiatrą ar psichoterapeutą nėra gėdinga. Jie stebi kitų daromą pažangą, sveikimo procesą ir atranda viltį, norą gyventi, pradeda kurti ateities planus, namuose situacija taip pat ima gerėti.
Žinome ir tokių atvejų, kai pabaigę gydymąsi dienos stacionare, dalis grupės žmonių palaiko užsimezgusius ryšius ir toliau. Jie pasikalba, dalinasi rūpesčiais ir mintimis su tais, kurie patiria panašius sunkumus – natūraliai susiformuoja tarsi tarpusavio pagalbos grupė – jie tęsia bendrystę, draugystę.
Kas gali paskirti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugą?
Pagal galiojančią tvarką, pacientai atvyksta turėdami poliklinikos gydytojo psichiatro nukreipimą, esant poreikiui, gali būti konsultuojami mūsų gydytojo psichiatro.
– Ar pasitaiko atvejų, kai pacientai nebaigia gydymo kurso?
– Žinoma, visaip gali nutikti. Tai nėra dažni atvejai, bet pasitaiko kad pacientas kurso nebaigia dėl asmeninių priežasčių – sunkumų derinant rutiną su mažais vaikais, savo netikėtos ligos, dėl situacijų darbe. Gyvenimas yra dinamiškas ir neįmanoma visko numatyti.
– Sąvoka „psichikos sveikatos sutrikimas ar liga“ vis dar gąsdina, todėl žmonės vengia kreiptis pagalbos. Kaip manote, ar psichiatrijos dienos stacionaro paslauga gali šią baimę išsklaidyti ar bent sumažinti?
– Remdamasi savo kaip psichoterapeutės praktika, drįsčiau teigti, jog visuomenėje psichikos sveikatos stigma ženkliai sumažėjusi – žmonės aktyviai domisi psichologija, savo psichika, būsenomis, įvairiais pagalbos būdais, atviriau kalbasi su draugais apie psichoterapijos poreikį.
Tačiau nepaisant augančio susidomėjimo, įvairių socialinių ir edukacinių projektų, mes dar nepakankamai išmokome pasirūpinti ne tik fizine, bet ir psichine sveikata – tebeegzistuoja stipri stigma kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos sferoje dirbančius specialistus. Susidūrus su psichikos sveikatos sunkumais prireikia drąsos kreiptis į medikus. Todėl dienos stacionaras, kaip ambulatorinė paslauga, daugeliui labiau priimtinesnė nei hospitalizacija. Patys pacientai dažnai psichiatrijos dienos stacionaro kursą vadina reabilitacija, atsistatymu, jiems patiems tai suteikia daugiau komforto kalbant apie savo gydymąsi su artimaisiais, pažįstamais.
Nė vienas savo gyvenime neišvengsime susidūrimo su stresiniais įvykiais, pokyčiais. Natūralu, kad neretai sutrinkame, pasimetame, nebesusigaudome savo mintyse, emocijose, pojūčiuose ar kūno reakcijose – juk esame tik žmonės. Todėl norime padrąsinti ir kviečiame kreiptis pagalbos ilgai nelaukiant.
