Endokrinologė Kristina Semėnienė pabrėžia, kad laiku nustatyti skydliaukės problemas yra itin svarbu siekiant išvengti rimtų sveikatos komplikacijų, rašoma „Biofirst“ klinikos pranešime žiniasklaidai.
– Kokie simptomai gali rodyti, kad žmogui reikėtų pasitikrinti skydliaukę?
Kristina Semėnienė: Pacientai į gydytoją endokrinologą kreipiasi dėl skydliaukės funkcijos ar skydliaukės audinio struktūrinių pokyčių. Per daug aktyvios skydliaukės sukeliama būklė – tirotoksikozė. Dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra greitas ar neritmiškas širdies plakimas, padidėjęs prakaitavimas, raumenų silpnumas, svorio mažėjimas, laisvesni viduriai, karščio netoleravimas ir kiti.
Esant sudėtingam atvejui, gali būti pakenkiamos akys, pacientai gali jausti skausmą, akių sausumą ar ašarojimą, dvejinimąsi ir kitus simptomus. Kai skydliaukės veikla sulėtėja, būklė vadinama hipotiroze. Dažniausi nusiskundimai, dėl kurių kreipiasi pacientai, šiuo atveju yra nuovargis, nuotaikų kaita, svorio augimas, sausa oda, plaukų slinkimas, vidurių užkietėjimas, šalčio netoleravimas, sutrikusios mėnesinės.
Dažniausi skydliaukės audinio struktūriniai pokyčiai yra mazginiai pakitimai, kurie paprastai pradžioje aiškių simptomų nesukelia, tačiau ilgainiui pacientai gali jausti diskomfortą kakle ryjant maistą, kvėpuojant (ypač miego metu), pakitimai gali tapti aiškiai matomi ir trukdyti estetiniam vaizdui.
– Kaip stresas ir gyvenimo būdas gali paveikti skydliaukės veiklą?
K.S: Skydliaukė į lėtinį stresą reaguoja per sudėtingą ryšį su antinksčiais, kurie gamina vadinamuosius streso hormonus, tokius kaip kortizolis. Padidėjęs kortizolio kiekis organizme gali slopinti skydliaukės hormonų gamybą ir prisidėti prie hipotirozės vystymosi ar apsunkinti jau esamą būklę. Pacientams, kuriems diagnozuota hipotirozė, stresas gali paūminti simptomus, tokius kaip nuovargis, svorio augimas, prasta nuotaika, energijos stoka.
Nesubalansuota mityba, kurioje trūksta esminių, pagrindinių maistinių medžiagų, tokių kaip jodas, selenas, cinkas, geležis, omega-3 ir kiti, neigiamai veikia skydliaukės funkciją. Taip pat svarbu nepamiršti ir fizinio aktyvumo.
Saikingas ir reguliarus fizinis krūvis teigiamai veikia bendrą hormonų balansą, padeda sumažinti streso lygį, tačiau per daug intensyvus, dažnas ir alinantis fizinis krūvis gali sukelti priešingą efektą skatindamas pernelyg didelę kortizolio produkciją – slopina skydliaukės hormonų gamybą.
– Ar skydliaukės sutrikimai gali sukelti emocinius ar psichologinius simptomus, tokius kaip depresija ar nerimas?
K.S: Skydliaukės veiklos sutrikimai paveikia žmogaus psichinę sveikatą ir gerovę – gali sukelti tiek naujus, įvairiausio spektro nusiskundimus, tiek bloginti jau esamus. Hipotirozė dažnai siejama su įvairiais depresijai, manijai būdingais simptomais, koncentracijos sutrikimais.
Pacientai gali jausti nuolatinį mieguistumą, sumažėjusį susidomėjimą kasdienėmis veiklomis. Hipertirozė gali sukelti nerimą, dirglumą, nemigą ir net panikos priepuolius. Abi šios būklės gali pasireikšti kognityviniais sutrikimais, tokiais kaip atminties sutrikimas ar sunkumai susikaupiant.
– Kokie rizikos veiksniai gali prisidėti prie skydliaukės ligų atsiradimo?
K.S: Skydliaukės ligos gali išsivystyti dėl įvairių išorinių ir vidinių rizikos veiksnių. Vienas svarbiausių rizikos veiksnių yra genetinė predispozicija. Jei pirmos eilės šeimos nariai yra sirgę skydliaukės ligomis, tikimybė susirgti padidėja. Autoimuniniai sutrikimai, tokie kaip Hašimoto (lėtinis autoimuninis) tiroiditas ar Graves’ liga, dažnai turi genetinį pagrindą. Kitas svarbus veiksnys – amžius ir lytis.
Skydliaukės sutrikimai dažniau nustatomi vyresnio amžiaus asmenims, dažniau diagnozuojami moterims, ypač tam tikrais gyvenimo etapais, pavyzdžiui, nėštumo, pogimdyviniu, menopauzės laikotarpiu.
Autoimuninės ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas, 1 tipo cukrinis diabetas ar sisteminė raudonoji vilkligė, taip pat padidina skydliaukės autoimuninių sutrikimų riziką. Įvairūs mitybos veiksniai, nevisavertė mityba, lėtinis stresas taip pat vaidina svarbų vaidmenį skydliaukės ligų vystymuisi.
Tiek nepakankamas, tiek per didelis suvartojamo jodo kiekis turi neigiamos įtakos skydliaukės veiklai. Mokslinių tyrimų centre šiuo metu yra aplinkos veiksniai, veikiantys endokrininę sistemą, tokie kaip pesticidai, įvairios cheminės medžiagos, kurios gali neigiamai paveikti tiek skydliaukės funkciją, tiek sukelti struktūros pakitimus, vėžinių susirgimų atvejų skaičiaus didėjimą.
– Kaip skydliaukės funkcijos sutrikimai gali paveikti moterų vaisingumą ir nėštumą?
K.S: Skydliaukės hormonai atlieka svarbų vaidmenį moters reprodukcinėje sistemoje. Bet kokie skydliaukės veiklos sutrikimai gali tiesiogiai paveikti tiek šansus pastoti, tiek pačią nėštumo eigą. Žinoma, jog skydliaukės hormonų receptorių yra tiek ant kiaušidžių, tiek ant oocitų (moteriškų lytinių ląstelių) paviršiaus, todėl jų vaidmuo svarbus visuose moters reprodukcinio ciklo dalyse – kiaušidėse vykstančių folikulų (kiaušialąstes talpinančių struktūrų) brendime, ovuliacijoje, apvaisinime, ankstyvame embriono vystymosi etape. Nėštumo metu skydliaukės funkcijos sutrikimai yra pavojingi tiek vaisiui, tiek motinai, gali pasireikšti įvairios nėštumo komplikacijos.
– Kaip dažnai reikėtų tikrintis žmonėms, turintiems šeiminį polinkį į skydliaukės sutrikimus?
K.S: Dažniausiai skydliaukės ligos vystosi kelių veiksnių sąveikoje: gyvenimo būdo, žalingų įpročių ir paveldimumo. Įvairūs išoriniai veiksniai dažnai būna pagrindu skydliaukės ligai pasireikšti, jau esant genetiniam polinkiui. Dėl skydliaukės funkcijos tikrinimo simptomų neturintiems žmonėms yra daug kontraversiškų nuomonių, nėra visus specialistus vienijančio sutarimo, kaip dažnai pacientams vertėtų tikrintis dėl skydliaukės ligų.
Tačiau tie, kurių šeimoje yra sergančių (ypatingai autoimuninėmis ligomis), turėtų dažniau (bent 1 kartą metuose) profilaktiškai atlikti tirotropinį hormoną (TTH). Nustačius nuokrypius, ar atsiradus skydliaukės disfunkcijai būdingų simptomų ir požymių, visada tikslinga kreiptis į gydytoją specialistą detalesniam ištyrimui.
– Kaip endokrininės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, gali būti susijusios su skydliaukės veikla?
K.S: Skydliaukės veikla yra glaudžiai susijusi su kitomis endokrininės sistemos dalimis, tik veikdamos kartu jos užtikrina darnią hormonų pusiausvyrą ir organizmo funkcionavimą. Daugelis endokrininių organų turi tiesioginę ir netiesioginę įtaką skydliaukės funkcijai ir atvirkščiai, skydliaukės veikla reguliuoja kitų sistemų veiklą.
Kita vertus, skydliaukės hormonai turi įtakos kasos beta ląstelių, gaminančių hormoną insuliną, vystymuisi ir veiklai, reguliuoja gliukozės metabolizmą įvairiose organų sistemose – virškinamajame trakte, kepenyse, raumenyse, riebaliniame audinyje. Skydliaukės autoimuninės ligos taip pat dažnai pasireiškia tam tikrų sindromų sudėtyje kartu su kitomis autoimuninėmis endokrininėmis ligomis, tokiomis kaip 1 tipo cukrinis diabetas, antinksčių funkcijos nepakankamumas.
– Kokios yra dažniausiai naudojamos diagnostikos priemonės skydliaukės ligoms nustatyti? Gal atsirado naujų diagnostikos ir gydymo būdų?
K.S: Vienas svarbiausių pradinių skydliaukės ligų ištyrimo aspektų – nuodugnus paciento anamnezės surinkimas, apimantis nusiskundimus, gretutines ligas, vartojamus medikamentus, šeimines ligas ir kitus svarbius duomenis. Apžiūra dažniausiai apima skydliaukės apčiuopą, odos, plaukų, širdies dažnio, ritmo, arterinio kraujo spaudimo, kūno kompozicijos vertinimą bei kitų specifinių požymių paiešką.
Dažniausiai naudojami pradiniai kraujo tyrimai yra skydliaukės funkcijos rodikliai ir pagal poreikį autoimuniniai žymenys. Greta objektyvaus paciento ištyrimo ir laboratorinių tyrimų dažniausiai yra atliekamas greitas, neinvazinis tyrimas – skydliaukės ultragarsas, kurio tikslas yra vertinti difuzinius audinio pokyčius, mazginius pakitimus, limfmazgius. Papildomi tyrimai atliekami atsižvelgiant į vyraujančią problemą.
Pastaraisiais metais pastebima pažanga tiek skydliaukės ligų diagnostikos, tiek gydymo srityje, siekiant individualizuotų, į pacientą orientuotų sprendimų. Molekulinių skydliaukės vėžio biožymenų paieška – naujas ir perspektyvus ligų diagnostikos ir prognozės metodas, kurio pagrindinis tikslas yra individualizuoti vėžiu sergančių pacientų ilgalaikę stebėseną ir gydymo taktiką.
Taip pat proveržis stebimas ir skydliaukės operacinio gydymo srityje, taikomos operacinės minimaliai invazinės taktikos leidžia sumažinti pooperacinį laiką, komplikacijų dažnį ir pooperacinių randų apimtį.
– Kada skydliaukės veiklos sutrikimams reikia gydymo medikamentais, o kada gali būti svarstomos chirurginės intervencijos?
K.S: Gydymo pasirinkimas priklauso nuo konkrečios diagnozės, ligos sunkumo, klinikinės eigos ir paciento būklės. Kalbant apie skydliaukės funkcijos sutrikimus, hipotirozę (nepakankamą skydliaukės veiklą) gydome medikamentais, gydymas dažniausiai trunka visą gyvenimą.
Esant tirotoksikozei (per daug aktyviai skydliaukės veiklai), pirmo pasirinkimo gydymo metodas taip pat yra medikamentinis, tačiau esant sunkiai, medikamentais nekontroliuojamai ligos eigai ar dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalint vartoti medikamentų, gali būti siūloma operacija. Operacinis gydymas taip pat taikomas skydliaukės vėžio atveju, esant mazginei skydliaukei, sukeliančiai spaudimo į kaklo organus reiškinius.
– Ką patartumėte žmonėms, norintiems išvengti skydliaukės problemų arba išlaikyti ją sveiką?
K.S: Gerai skydliaukės veiklai užtikrinti svarbų vaidmenį vaidina subalansuotas gyvenimo būdas. Kadangi genetinių veiksnių koreguoti negalime, gyvensenos pokyčiai tampa pamatu skydliaukės ligų profilaktikoje.
Rekomenduojama vengti žalingų aplinkos veiksnių (toksinų, kancerogenų), radiacijos, siekti išlaikyti optimalų kūno svorį, rinktis visavertį maistą, laikantis bendrų sveikos mitybos principų, suvartojant pakankamai geležies, omega-3, seleno, cinko, jodo turinčių maisto produktų, rūpintis savo žarnyno veikla. Gerai skydliaukės veiklai taip pat svarbu užtikrinti pakankamą vitamino D lygį organizme.
Svarbu atkreipti dėmesį į papildomų jodo preparatų vartojimą – visada prieš pradedant vartoti savarankiškai – pasitarti su gydytoju specialistu, kadangi neretai savarankiškai, netinkamomis dozėmis pradėtas vartoti jodas skydliaukės funkcijai ne padeda, o priešingai – gali sukelti skydliaukės veiklos sutrikimus. Kalbant apie maisto papildus ir skydliaukės veiklą – nėra moksliškai pagrįsto universalaus multivitaminų komplekso, tinkančio visai bendrai populiacijai, todėl kiekvienu atveju tikslinga konsultuotis su gydytoju specialistu individualiai.
Ir žinoma, pajutus skydliaukės funkcijos sutrikimams būdingus simptomus ar požymius, atsiradus diskomfortui kakle, apčiuopus darinį – gydytojo endokrinologo konsultacija.
