Į aktualiausius klausimus šia tema atsakė Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų vaikų gastroenterologas profesorius Vaidotas Urbonas.
Visą pokalbį galite rasti VUL Santaros klinikų socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje arba „Youtube“ kanale.
Ar vaikų vidurių užkietėjimas – dažna problema?
„Maždaug 25 proc. vaikų gydytojo gastroenterologo darbo sudaro būtent tokie pacientai, kurie kreipiasi dėl vidurių užkietėjimo. Tad tai išties dažna problema“, – sakė prof. V.Urbonas. Šios sveikatos problemos gali prasidėti ir nuo pirmųjų naujagimio gyvenimo dienų, ir paauglystėje. Vis dėlto dažniausias amžius, kada atsiranda vidurių užkietėjimas, yra ikimokyklinis. Tad tai – dažniausiai yra darželinukų sveikatos bėda.
„Negalima sakyti, kad augant ši problema dingsta. Tačiau vėlesniame amžiuje vaikas sugeba tai kontroliuoti, pvz., vaistais, mityba. Arba būna problemos, kad ima slėpti tą ligą. Tėvai galvoja, kad viskas yra puiku, nors iš tiesų – ne“, – kalbėjo medikas.
Tėvams, auginantiems 4-5 metų vaikus, gydytojas patarė dar stebėti vaiko tuštinimąsi, net jei jis tai daro savarankiškai. „Būna, kai su tokio amžiaus vaikais ateina tėvai ir į mediko klausimus atsako klausimais vaikams. O vaikas, natūralu, kad būdamas tokio amžiaus neprisimena, nes dažnai nepamena net to, ką veikė prieš valandą... Iškyla problema, dėl ko nėra lengva nustatyti, ar vidurių užkietėjimas egzistuoja“, – sakė vaikų gydytojas gastroenterologas.
Diskomfortas – svarbiausia priežastis, diagnozuojant vidurių užkietėjimą
Vidurių užkietėjimas – tai apsunkintas tuštinimasis. „Kiek kartų tuštinamasi per dieną, t.y. skaičius, ne visada gali parodyti, ar yra vidurių užkietėjimas, ar ne. Dėl to tas apibrėžimas – geras. Tiesiog, tu jauti didžiulį diskomfortą tuštindamasis ir tos išmatos yra ne skystos, bet kietos. Todėl, pvz., jeigu vaikas tuštinasi kiekvieną dieną, tačiau tai darydamas verkia, šaukia, pasirodo kraujo išmatose, greičiausiai bus diagnozė vidurių užkietėjimas, nepaisant to, kad pagal tuštinimosi kartus viskas gerai“, – pasakojo Santaros klinikų medikas, pokalbio metu pasidalinęs ir darbo metu matytais neįprastais atvejais.
„Yra buvę, kad atvažiuoja 14-metis pacientas, kuriam kelis mėnesius tęsiasi viduriavimas: tuštinasi skystomis išmatomis dešimt kartų per parą. Tėvai sako: „Taip, jis bėgioja ir bėgioja į tualetą. Gydytojai skyrė vaistus viduriams kietinti.“ Tačiau pačiupinėjęs pilvą aš apčiuopiau guzą, kuris buvo labai panašus į tokį, kuris būdingas vidurių užkietėjimui, kai susidaro išmatų sankaupos – koprolitai“, – pasakojo vaikų gydytojas gastroenterologas.
Padarius echoskopiją įtarimai pasitvirtino – rasta koprolitų. Paaugliui diagnozuotas vidurių užkietėjimas, kuris komplikavosi viduriavimu: „Paskyrus laisvinančius vaistus, koprolitas išsivalė ir vaikinas pasveiko nuo viduriavimo.“
Pasak prof. V.Urbono, nors daug kam vidurių užkietėjimas atrodo banali liga, kuriai įveikti net nereikia gydytojo, tačiau iš tiesų neretai ją sunku diagnozuoti ir atrasti priežastį bei ją įveikti.
Dar viena „nematoma“ problema – vaikų šlapimo nelaikymas – tiek naktinis, tiek ir dieninis. „Šios sveikatos būklės priežasčių yra daug, bet viena iš jų – vidurių užkietėjimas. Jis taip pat gali lemti ir besikartojančias šlapimo takų infekcijas.
Kalbėdamas apie vidurių užkietėjimo diagnozavimą, medikas pabrėžė, jog dažnai pacientai ateina, kai ši sveikatos problema juos vargina pakankamai ilgai. Taip nutinka dėl to, jog visuomenėje vengiama apie tai atvirai kalbėti.
„Niekas nesipasakoja, ką daro tualete, nei tėvams, nei draugams. Dažniausiai viskas lieka nežinomybėje“, – kalbėjo prof. V.Urbonas.
Kaip diagnozuojamas vidurių užkietėjimas?
Vaikams ši būklė paprastai nustatoma, remiantis išsamiais vaiko ir tėvų atsakymais. „Išsiklausinėjame apie simptomus. Kartais, kai tėvai ir pats vaikas nežino, kaip jis tuštinasi – kasdien, per savaitę kartą ar kas kelias dienas, prašome, kad namuose vestų dienoraštį: po pasituštinimo nenuleistų vandens ir tėvai apžiūrėtų, ką jis ten „padarė“. Pvz., net jei vaikas iš tiesų tuštinasi kasdien, o kartais – ir dukart per dieną, bet išmatos – mažas „trupinėlis“, o ne geras sprindis ir daugiau, galima diagnozuoti vidurių užkietėjimą <...>", – sakė medikas.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai vidurių užkietėjimą parodo ant kelnaičių atsiradę „patepliojimai“. „Tėvai, kurių vaikui taip buvo, manė, kad tai psichiatrinė problema ir vedė vaiką pas psichologą. Tačiau tai buvo vidurių užkietėjimo požymis vaikų amžiuje. Vėliau, suaugus, jau to nėra“, – pasakojo vaikų gydytojas gastroenterologas.
Kitas vidurių užkietėjimo simptomas – periodiškas gausus pasituštinimas. „Vaikas gali tuštintis reguliariai ir normaliai, bet kartą per savaitę arba kas dvi-tris savaites, pasituština didžiuliu kiekiu išmatų. Tokiu, kuris užkemša klozetą. <...> Tai vėlgi – tai yra vidurių užkietėjimo simptomas. Kada organizmas kasdien nepilnai išsituština, bet kas ilgesnį laiką sugeba išstumti tą susikaupusį išmatų kiekį į lauką. Būtent kryptingi klausimai ir padeda nustatyti“, – pasakojo medikas.
Vidurių užkietėjimas ir mityba: ką valgyti?
Kalbėdamas apie vidurių užkietėjimo ir vaikų mitybos sąsajas prof. V.Urbonas paminėjo, kad ši problema panašiai vargina vaikus tiek Lietuvoje, tiek Azijos šalyse, kuriose įprastai suvartojama daug ryžių. Pastarieji siejami su vidurių užkietėjimu. „Tačiau ten gyvenantys vaikai nėra „vidurių užkietėjimo čempionai“, – pabrėžė pašnekovas.
Pasak jo, maistas turi reikšmės, bet nereikėtų turėti iliuzijos, kad 4-5 metų vaikui galima padėti įveikti vidurių užkietėjimą tik maistu.
„Dar vienas mitas, kurį girdžiu ir kartoju turbūt jau 30 metų: žmonės vis dar tiki, kad, jei daug gersi vandens, viduriai neužkietės. Netiesa – tai veikia tik šlapinimąsi, o ne tuštinimąsi. <...> Todėl kad tai yra fiziologija: pirmiausia skystis patenka į skrandį, po to į plonąją žarną, ten jis visas absorbuojamas ir rezorbuojamas. Per parą suaugęs žmogus rezorbuoja apie 8 litrus skysčio. Storojoje žarnoje – tik apie 2 litrus. Pas mane atėję pacientai dažnai sako: „Gydytojas, vaistininkas – visi sakė, kad reikia daug gerti vandens, bet niekas neveikia. Gal per mažai vaikas geria?“ Vaikams reikia gerti tiek, kiek jis nori“, – vieną iš paplitusių mitų dar sykį paneigė prof. V.Urbonas.
Dar vienas mitas - probiotikai. Pasak mediko, šiuo metu nėra duomenų, kad probiotikai padėtų įveikti vidurių užkietėjimą.
Tuo metu maisto skaidulos vidurių užkietėjimui turi įtakos. Tačiau, mediko nuomone, kur kas naudingiau ir saugiau ligos atveju skirti medikamentus. „Nors tai yra sintetika, tačiau ji gera tuo, kad, jeigu į burną įdėjome 10 g, tiek išėjo ir į „antrą galą“. Labai svarbu, kad šie vaistai nepatenka į kraują. Taigi, jis neveikia nei inkstų, nei kepenų, nei kitų organų. Šis vaistas yra visiškai saugus ir vartojamas visame pasaulyje, nors jo efektyvumas sąlyginai nėra didelis, bet jis tikrai saugus. Pas mane yra pacientų, kurie jį geria dvejus-trejus metus. Kodėl taip ilgai? Laukiame, kol vaikas išaugs“, – kalbėjo gydytojas, paminėjęs ir kitus vidurių užkietėjimui vaikų amžiaus grupėje skirtus vaistus.
Visą pokalbį galite rasti VUL Santaros klinikų socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje arba „Youtube“ kanale.
Pokalbio išrašą parengė Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė.
